Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Rimanto Savicko, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. M., V. I. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-504/2008 pagal ieškovių V. M., V. I. ieškinį atsakovui J. Z., tretieji asmenys Rokiškio rajono I-ojo notarų biuro notarė Rita Šabanskienė, P. Z. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

2005-03-15 K. Z. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo diagnozuotas sveikatos kliedesinis sutrikimas. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ji gydėsi nuo 2005-03-15 iki 2005-05-17. V. I. iš ligoninės motiną parsivedė į savo namus.

Nuo 2005 m. birželio pradžios motina, gyvendama pas sūnų P., bėgdavo iš namų. Atsakovas J. Z. 2005-06-22 nuvežė K. Z. į Rokiškio psichikos sveikatos centrą gydymui. Rokiškio psichikos sveikatos centre jai buvo nustatyta diagnozė – delyras esant demencijai. Rokiškio psichikos sveikatos centre K. Z. gydėsi tris kartus. 2005-10-28 ją paguldė į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, kur motinai buvo diagnozuotas delyras esant demencijai. Ligoninėje gydėsi nuo 2005-10-28 iki 2006-03-01, likusias gyvenimo dienas iki mirties praleido ligoninėse.

Ruošiant ir pasirašant 2005-10-03 dienos testamentą, atsakovas motiną nuvežė pas notarę ir dalyvavo surašant testamentą. Ieškovės mano, kad motina testamentą atsakovo vardu parašė dėl ligos, sirgdama demencija, silpnaprotyste. Rašydama ginčijamą testamentą ji buvo tokios būsenos, jog negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Testamentą ji perrašė paveikta atsakovo grasinimo.

Teismas sprendime nurodė, jog byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad palikėja K. Z. 2005 m. spalio 3 d. sudarytu testamentu jai priklausantį butą, easntį (duomenys neskelbtini), paliko sūnui J. Z. (b. l. 79). Palikėja K. Z. 2007 m. birželio l d. mirė (mirties liudijimas AA Nr.405722, b. 1. 6).

CK 5.16 str. 2 d. numatyta, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Negaliojančiais pripažintini testamentai, sudaryti asmens, kuris, sudarydamas testamentą, buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą), vertinant tiek medicininius duomenis, tiek atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą (LAT 2003-10-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-1022, LAT 2005-10-05 nutartis byloje Nr. 3K-451/2005).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti 2005 m. spalio 3 d. K. Z. testamentą negaliojančiu kaip sudarytą asmens, kuris dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. 2005 m. spalio 3 d. sudarytas K. Z. testamentas atitinka teisingumo ir protingumo principus, nes testatorė savo turtą paliko tam sūnui, kuris ja labiausiai rūpinosi.

Teimas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, vadovaudamsis CPK 93 str. 1 d., 98 straipsnių nuostatomis, jas atitinkamai sumažinęs, priteisė atskovui po 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti iš kiekvienos ieškovės. Nurodė, kad atsakovas teismui pateikė kvitų šakneles, iš kurių matyti, kad advokatui A. K. jis yra sumokėjęs 8000 Lt (b. l. 67, 68), bet dviejuose paskutiniuose teismo posėdžiuose atsakovas naudojosi kito advokato pagalba. Teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą, LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl darbo užmokesčio priteisimo advokatams už darbą.

Antrą kartą, t. y. 2005-06-22, vos praėjus mėnesiui laiko, K. Z. atvežta į Rokiškio psichikos sveikatos centrą, kur pacientei nustatyta diagnozė F.22.0. Gydytoja Bandžiulienė konstatuoja, kad K. Z. tapusi pikta, dirgli, rėkia. Orientacija laike apytikslė. Apytiksliai suteikia anamnezines žinias. Tarpais jaučiasi sumišusi, pasimetusi, lyg nesiorientuoja kur randasi. Atmintis nusilpusi, dėmesį kaupia trumpai. MMSE-13, tuo tarpu sveiko žmogaus MMSE 33. Tai akivaizdžiai rodo, kaip progresuoja K. Z. liga. Gydytojos ligos istorijoje nustatytus faktus patvirtino ir ieškovė V. M., kuri paaiškino, kad motina nuo 2004 m žiemos pasidarė ypatingai agresyvi, pradėjo į ją mėtyti daiktus, ją mušė, nesiorientuodavo kada diena, kada naktis, naktį keldavosi ir eidavo pasivaikščioti. Analogiškai paaiškino ir ieškovė V. I.

Progresuojant ligai, 2005-10-28 (po 2005-10-03 parašyto testamento) Rokiškio psichiatrinėje ligoninjėje gydytojas K. Z. nustatė anamnezę: nesąmoninga, mato vaizdus, kalbasi su nesamais žmonėmis, nepažįsta artimųjų, vadina vokiečiais, baiminga, kartu nusiteikusi priešiškai. Atmintis nusilpusi, dėmesį kaupia trumpai. Dezorentuota laike ir vietoje, nuodijimo kliedesys. Psichinė būsena apsunkinta, produktyvus kontaktas apsunkintas. Klausiant vieno, atsako į kitą. Laike ir vietoje neorientuota, skyriuje nebendrauja su ligoniais niekuo nesidomi. Ligoninėje K. Z. gydėsi nuo 2005-10-28 iki 2006-03-01 (keturis mėnesius).

Teismas neatkreipė dėmesio, kad liudytojai apibūdino K. Z. ligos požymius, bet ne keistą elgesį. Šių liudytojų paaiškinimai pilnumoje sutampa su ligos istorijoje aprašyta K. Z. psichine būsena. Kai K. Z. prižiūrėjo ieškovė V. I. iki gegužės–birželio mėnesio, gydytojai nei 2005-03-15, nei apžiūrų metu nekonstatavo, kad K. Z. yra lieso kūno sudėjimo, menkos mitybos, o J. Z. 2005-10-28 nuvežus motiną į Rokiškio psichiatrinę ligoninę buvo konstatuota, kad motina yra menkos mitybos ir lieso sudėjimo. Teismo metu paaiškėjo, kad J. Z. motinos į kaimą nenuvežė, bet laikė ją vieną bute užrakintą. 2005-10-28 nuvežus gydytis K. Z. į psichiatrijos ligoninę, gydytojas konstatuoja, kad sūnus paaiškino, kad ligonė kelias dienas sėdi užsibarikadavusi su peiliu. Tai parodo kaip progresuoja liga. Testamentas parašytas 2005-10-03, o 2005-10-28 gydytojas rašo, kad ligonė nerami, nemiega, mato vaizdus, kalbasi su nesamais žmonėmis, nepažįsta artimųjų, baiminga, kartu nusiteikusi priešiškai, dezorentuota laike ir vietoje. Būtent šie gydytojos pastebėjimai patvirtina, ankstesnius gydytojų pastebėjimus ir 2005-06-22 nustatytą diagnozę. Demencija (lot. dementia-beprotybė) apibūdinama kaip “sindromas, sukeliamas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant, pažeidžiama gana daug aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas. Sutrikus pažinimui, paprastai pablogėja emocijų kontrolė (apie tai pasisakė ieškovės), socialinis elgesys ar motyvacija. Dėl to tampa sunkiau formuluoti mintis, bendrauti. Žmonės nuolat kartoja mintis, greitai pamiršta, sunku ilgai kalbėti, nes negali sukaupti dėmesio…”.

Notarės teigimas, kad jai nekėlė abejonių K. Z. testamento perrašymas J. Z. vardu, nes ji ir anksčiau perrašinėjo testamentus, nėra įrodymas, kad K. Z., perrašydama 5 kartus testamentus, paskutinį testamentą rašydama 2005-10-03, galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Jau vien testamentų perrašinėjimas kas keli mėnesiai notarei turėjo sukelti dvejones, kodėl taip nestabiliai (neapsispręsdamas) žmogus elgiasi.

Notarė, nežinojo apie palikėjos ligą, nes J. Z., nuvežęs motiną pas notarę perrašyti testamento, notarei nepasakė, kad 2005-06-22 Rokiškio psichikos sveikatos centre K. Z. buvo nustatyta diagnozė senatvinė demencija, delyras esant demencijai.

Nors teismas ir rėmėsi teismo psichiatro eksperto duota išvada, kurioje nurodyta, kad sergant kraujagysline demencija būdingi kliedesiai, protarpiais orientacijos praradimas, tačiau teismas eksperto išvadą parėmė tik atsakovo liudytojų parodymais. Ieškovės nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo liudytojų L. T. J. G., T. Z. paaiškinimais. Šių liudytojų paaiškinimus reikėtų vertinti kritiškai. T. Z. yra J. Z. žmona, dirba (duomenys neskelbtini). Liudytoja L. T. yra J. Z. kaimynė. R. V. dirba toje pačioje (duomenys neskelbtini) ir jos abi pavaldžios T. Z., kuri dirba (duomenys neskelbtini). Liudytojas K. K. – J. Z. pusbrolis, pas kurį J. Z. dirba.

Ieškovės tvirtina, kad atsakovas J. Z. motina rūpinosi trumpai, iki testamento 2005-10-03 surašymo. J. Z. motiną po to laikė ligoninėse. Mano, kad toks J. Z. elgesys neatitinka jokių teisingumo ir protingumo principų.

Mano, kad nepagrįstai teismas priteisė iš apeliančių 4000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Priteistos atstovavimo išlaidos neatitinka protingumo principo. Byla nebuvo sudėtinga, darbo sąnaudos nedidelės, ieškinio suma 10 300 Lt. Priteista atstovavimo suma neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. lR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato, advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio”.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Priešingai, teismas nepažeidė CPK 185 straipsnio nuostatų, numatančių, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Bylą nagrinėjęs teismas, pripažindamas testamentą galiojančiu, teisingai, objektyviai, nešališkai, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo principus, įvertino byloje surinktus teisiškai reikšmingus faktus, testatorės valią dėl testamento, medicininius dokumentus, teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, teismo posėdyje apklaustų liudytojų, artimai bendravusių su testatore, parodymus, šalių paaiškinimus (CPK 177 straipsnis), todėl nėra pagrindo testatorės K. Z. 2005 m. spalio 3 d. testamentą pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą asmens, kuris dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ieškovės taip pat neįrodė, kad 2005-10-03 testamentą K. Z. sudarė dėl apgaulės (CK 1.91 str.), nes nenustatyta būtinų sąlygų, t. y. aktyvių atsakovo veiksmų ar su atsakovo žinia veiksmų, suteikiant K. Z. klaidingą informaciją. Remiantis CK 5.18 str. K. Z. suvokimo pakako testamentui sudaryti, valia išreikšta aiškiai. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina aukštą K. Z. suvokimo laipsnį, atsižvelgiant į jos amžių ir sveikatą. Rokiškio rajono apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškovių ieškinį kaip neįrodytą. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalūs dydžiai už advokato teisines paslaugas apskaičiuojami taikant nustatytus Rekomendacijose koeficientus, kurių pagrindas yra Vyriausybės patvirtinta MMA (800 Lt).

Rokiškio rajono apylinkės teismas teisingai įvertino bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę (2008-01-24 teismo posėdis truko nuo 9 iki 16 val.).

Advokatas Jonas Valickas, rinkdamas bylai įrodymus, viršijo savo kompetencijos ribas, kurias numato LR Advokatūros įstatymas, ir, pasinaudodamas savo šeimine padėtimi (advokato Jono Valicko žmona N. A. V. yra (duomenys neskelbtini)) teismui teikia ir prašo prijungti prie bylos neleistinai ir neteisėtai surinktus duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Faktinės aplinkybės

Palikėja K. Z., gimusi (duomenys neskelbtini) dieną, mirusi (duomenys neskelbtini), 2005-10-03 dienos testamentu jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini) paliko sūnui J. Z. Nustatyta, kad butą ji pirko 2004-01-13 dieną, pirkimo–pardavimo sutartį sudarė pati, jai pagelbėjo kaimynė. VĮ „Registrų centre” sutartis įregistruota 2004-01-23. Tų pačių 2005 m. gegužės 26 dienos testamentu ji šį butą ir kitą turtą buvo nusprendusi palikti visiems savo vaikams lygiomis dalimis tačiau po to, kai nutraukė ryšius su ieškovėmis, surašė ginčijamą testamentą.

Palikėja K. Z. nuo 2005 m. nesutarė, todėl nuo 2005 m. gegužės–birželio mėnesio nebendravo su savo dukterimis ieškovėmis V. I. ir V. M., gyveno viena savo bute (duomenys neskelbtini), prižiūrima kaimynų, giminaičių, atsakovo J. Z. šeimos narių. Nenustatyta, kad jai buvo teikiama nuolatinė priežiūra ir pagalba visus 2005 metus.

2005-03-15–2005-05-17 K. Z. buvo gydyta VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, konstatuotas kliedesinis sutrikimas. Po gydymo psichinė būsena pagerėjo.

Po 2005-10-03 testamento surašymo K. Z. nuo 2005-10-28 iki 2006-03-01 vėl buvo gydoma psichiatrijos ligoninėje, nustatyta diagnozė delyras esant demencijai. Nurodyta, kad gyvena viena.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertas A. G., atlikęs pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, padarė išvadą, kad K. Z. 2005-10-03 sirgo kraujagysline demencija, padarė prielaidinę išvadą, kad 2005-10-03 galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

Teisiniai argumentai

Ieškovės ieškiniu ginčija jų motinos K. Z., gimusios (duomenys neskelbtini) ir mirusios (duomenys neskelbtini), 2005-10-03 dieną surašytą ir notaro patvirtintą testamentą nurodydamos: pirma, kad motina testamento surašymo metu nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių (CK 5.15 str. 2 d., CK 5.16 str. 2 d, CK 1.89 str.), antra, kad atsakovui J. Z. paliko ginčijamu testamentu savo turtą dėl to, kad jo bijojo (CK 1.91 str.). Iš ieškinio turinio teismas daro išvadą, kad testamentas yra iš esmės ginčijamas tik vienu pagrindu: K. Z. testamento sudarymo metu, t. y. 2005-10-03 dieną buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nes antram pagrindui patvirtinti nepateikti įrodymai, teismas šiuo pagrindu ieškinio netenkino kaip neįrodyto.

Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, kurių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis procesiniame įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Visais atvejais išlieka šalies pareiga įrodyti tą privalomą visetą bei įrodymų ryšį su byla (CPK 178, 180 str.). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai ir t. t.

Ieškovės apeliaciniame skunde nurodo, kad „teismo nepaneigtas ieškovių teigimas, kad motina bijojo J. Z., nes jis anksčiau buvo ją sumušęs, … šį faktą liudija gydytojų diagnozės.. nusiteikusi priešiškai … sūnų vadina žudiku, norinčiu ją nunuodyti”. Tačiau nurodyti gydytojų įrašai padaryti 2006 m. birželio mėn. (teismo psichiatrijos ekspertizės aktas). CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Todėl teismas negali daryti išvadų kitaip, tik pagal pateiktus šalių įrodymus. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovas J. Z. būtų naudojęs smurtą savo mirusios motinos atžvilgiu tuo tikslu, kad ją įbauginti ar kitaip paveikti jos valią. Ieškovės, tvirtindamos aplinkybę, kad J. Z. savo elgesiu įtakojo motinos valią testamentu palikti turtą atsakovui, netiesiogiai paneigia ta aplinkybę, jog motina nesuprato savo veiksmų ar negalėjo jų valdyti, jeigu taip buvo surašant 2005-10-03 dienos testamentą. Pagal ieškovių tvirtinimą išeitų, kad motina turėjo suprasti dėl kokių priežasčių testamentą surašo atsakovo naudai. Be to, jos tvirtina, kad motina suprato savo veiksmus ir juos valdė 2005-05-26, kai surašė priešpaskutinį testamentą.

Pirmosios intancijos teismas šioje byloje paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę, ekspertams pavesdamas atsakyti į klausimus: ar K. Z. 2005 m. spalio 3 d. sirgo psichine liga ir ar galėjo dėl savo psichinės būklės suprasti savo veiksmus, juos valdyti ginčijamo testamento surašymo metu. Teismas ir ekspertas A. G. išvadas apie testatorės K. Z. sveikatos būseną 2005 m. spalio 3 dieną grindė analizuodami įrašus ligos istorijose, šalių, liudytojų paaiškinimus teisme. Teismo ekspertas A. G., nurodęs, kad testamento surašymo dieną 2005-10-03 testatorė K. Z. sirgo kraujagysline demencija, padarė prielaidos forma išvadą, kad K. Z. 2005-10-03 galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Ši eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, yra netiesioginis įrodymas apie tai, kad testamento sudarymo metu K. Z. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Šiai išvadai paneigti ar pagrįsti gali būti pateikiami atitinkamai ir kiti įrodymai. Ieškovės nesutiko, kad byloje būtų skiriama pakartotinė ar ekpertų komisijos ekspertizė. Nebuvo pateikti ir kitokie papildomi įrodymai, kurie paneigtų prielaidą.

Vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojų paaiškinimai byloje nėra konkretizuoti laiko atžvilgiu, nė vienas liudytojas, jų tarpe ir palikėją gydę asmenys, nenurodė jokių konkrečių duomenų apie tai, kaip testatorė jautėsi ar elgėsi testamento surašymo dieną 2005-10-03, kad tą dieną jos liga – kraujagyslinė demencija buvo tokio sunkumo, kad iš esmės paveikė palikėjos sugebėjimą suprasti savoo veiksmus ar juos valdyti. Tą dieną testatorė bendravo su atsakovu J. Z. ir notare R. Šabanskiene, kuri tvirtino ne vieną K. Z. testamentą, 2005-10-03 dieną nepastebėjo jokių palikėjos sveikatos sutrikimų, dėl ko notarei nekilo abejonių dėl to, kad ji negalėtų suprasti savo atliekamo veiksmo prasmės. Ekspertas nurodė, kad testatorės liga yra banguojančio pobūdžio, gydant būna pagerėjimai (t. 1, b. l. 151). Todėl gydymų faktus sieti tik su sveikatos blogėjimu negalima.

Šalia to vertintina ir ta aplinkybė, kad ginčijamo testamento surašymo dieną 2005-10-03 palikėja gyveno viena, rūpinosi pagal galimybes savo buitimi, jau nebebendravo su ieškovėmis, kurios pačios atsisakė ją globoti, ja nebesirūpino, nors tvirtino, kad 2005 m. vasarą susitarė, kad motina rūpinsis visi vaikai. Tuo metu ji artimiau bendravo tik su atsakovo šeima ir kaimynėmis. V. I. teismo posėdyje tvirtino, kad ji 2005 metais, kai motina grįžo iš psichiatrijos ligoninės, su ja nebebendravo (b. l. 107, t. 1) K. Z. testamentą surašė tikslu, kad bus pastatytas kapinėse paminklas jai ir jos mirusiam sūnui, tai nurodė liud. T. Z. (t. 1. b. l. 112).

Ieškovės ginčija teismo sprendimo dalį dėl atsakovui priteistų advokato pagalbos išlaidų 4000 Lt. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 str. 1 dalyje: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas. Laimėjusioji šalis faktiškai atgauna visas turėtas išlaidas ar patirtus nuostolius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, išskyrus atvejus, kai išlaidos nebūtinos ir nepagrįstos, ir kai advokato išlaidos, jei jos nėra pakankamai protingos, atlyginamos ne visiškai. Šiuo atveju teismas, įvertindamas bylos sudėtingumą ir kitas svarbias aplinkybes, atsakovui J. Z. iš ieškovių priteistinas advokato pagalbos išlaidas sumažino, priteisė tik pusę turėtų išlaidų, iš kiekvienos ieškovės priteisė po 2000 Lt. Priteista suma atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, pagrįsta. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad jų materialinė padėtis sunki, jos nepajėgios sumokėti išlaidų. Atvirkščiai, atsakovas J. Z. yra antros grupės invalidas, dažnai gydosi, į bylos nagrinėjimą įtrauktas ne savo valia.

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovių jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad advokatei sumokėjo 2500 Lt. Priteistina, atsižvelgiant į nurodytas aukščiau aplinkybes, 1000 Lt, po 500 Lt iš kiekvienos ieškovės, nes atsakovo advokatei sumokėta suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir į tai, kad ji yra dalyvavusi pirmos instancijos teisme, per didelė.

Iš ieškovių V. M. ir V. I. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje išlaidos į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir V. I. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 500 Lt iš kiekvienos J. Z. advokato pagalbos apeliacinėje instancijoje išlaidų ir po 10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.