Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-10-14 · Civilinė byla Nr. 2-721-94/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-14
Bylos Nr.
2-721-94/2014
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00609-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Šuminaitė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
V. S.
Trečiasis asmuo
AB DNB bankui
Advokatai
Arūnas Kontrimavičius
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2–721–94/2014Proceso Nr. 2-44-3-00609-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.;75.8.;77.4.3.;78.2.1.
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 14 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Šuminaitė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Silverinai Jankauskienei,dalyvaujant ieškovei J. S.,atsakovui V. S., jo atstovui advokatui Arūnui Kontrimavičiui,

išvadą teikiančios institucijos Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rasai Dragūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. S., trečiajam asmeniui AB DNB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo bei pagal atsakovo V. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. S. prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2008 m. birželio 21 d., dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti sūnaus E. S. gyvenamąją vietą su ja, padalinti santuokoje įgytą turtą priskiriant jai automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2000 Lt, o atsakovui – 75/85 dalių 0,8500 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3880 Lt, automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 200 Lt, automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 Lt, traktorių Belarus-820, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15000 Lt, iš viso atsakovui turto už 20180 Lt. taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 450 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ne vėliau 30 dienos už einamąjį mėnesį ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 2008 m. birželio 21 d. Santuokoje susilaukė sūnaus E. S.. Gyvenant santuokoje, išryškėjo šalių charakterių skirtumai, prasidėjo nesutarimai dėl skirtingo požiūrio į šeimos vertybes ir buitį, išryškėjo skirtingas požiūris į gyvenimą. Dėl šių priežasčių šeima ėmė gyventi atskirai. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu įgytus namų apyvokos daiktus šalys jau pasidalino ir dėl to ginčo nėra. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintiną turtą ieškovė siūlo padalinti ieškovei priteisiant automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2000 Lt, o atsakovui – 75/85 dalių 0,8500 ha ploto žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3880 Lt, automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 200 Lt, automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 Lt, traktorių Belarus-820, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15000 Lt, iš viso atsakovui turto už 20180 Lt. Asmenine nuosavybe pripažintinas turtą ieškovė prašo ir toliau laikyti asmenine kiekvienos šalies nuosavybe. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2011-09-20 kreditavimo sutartimi Nr. 2000-2011-70775 iš AB DNB banko pasiskolino 5300 Lt, kuriuos solidariai su atsakovu įsipareigojo bankui grąžinti iki 2016-08-31. Ieškovė nurodė, kad su atsakovo susitarė, kad, atsižvelgiant į tai, jog paskola buvo imta žemės ūkio technikos pirkimui, skolą bankui mokės atsakovas. Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, kadangi vaikas ir šiuo metu gyvena su ja, ji jokių žalingų įpročių neturi, turit aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, be to sūnaus ir motinos tarpusavio biologinis ryšys yra labai artimas. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaiką išlaiko viena, atsakovas nuo 2014 m. sausio mėnesio išlaikymo vaikui visai neteikia. Vaiko poreikiai yra įprastiniai, tačiau jis auga ir jo poreikiai didėja. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia maždaug 900 Lt: 450 Lt – maitinimas, 100 Lt būsto išlaikymas, 160 Lt – už darželį, 50 Lt – vaistams ir higienos priemonėms, 100 Lt – drabužiams, 30-50 Lt – žaislai, knygos ir kt. Ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis yra 2292 Lt. Atsakovas ūkininkauja ir iš to gauna pajamas, todėl abu yra pajėgūs teikti vaikui išlaikymą. Tarpusavio išlaikymas ieškovės nuomone nereikalingas, nes abu yra darbingi ir gali išsilaikyti kiekvienas save. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę.

Atsiliepimas

Atsakovas V. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog jo ir ieškovės santuoka būtų nutraukta, tačiau mano, kad santuoka iširo ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o dėl ieškovės kaltės, kadangi būtent ieškovė, kilus tarpusavio nesutarimams, išėjo su vaiku iš sutuoktinių namų ir apsigyveno pas tėvą. Atsakovas nurodė, kad iš namų ieškovė išvažiuodavo ir anksčiau, tačiau po kurio laiko grįždavo. Paskutinį kartą atsakovas mėgino įkalbėti ieškovę grįžti namo, stengėsi išsaugoti santuoką, tačiau ieškovė nesutiko. Būtent ji atsisakė ieškoti abiems priimtino kompromiso, nesprendė bendrų šeimos klausimų, susijusių su santuokos pasibaigimu ir šie jos sutuoktinių pareigų pažeidimai buvo esminiai, lėmę santuokos iširimą. Atsakovas nurodė, kad santuoka faktiškai yra iširusi, jie jau ilgiau nei metai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro ūkio, todėl sutinka, kad santuoka būtų nutraukta. Atsakovas taip pat sutinka su ieškovės nurodyta bendro santuokoje įgyto turto sudėtimi ir reikalavimais dėl jo padalinimo. Atsakovas pažymėjo, kad visą kitą turtą šalys jau pasidalino. Ieškinyje neaptartas tik indėlių kredito įstaigose klausimas, kurį atsakovas siūlo išspręsti nustatant, kad indėliai lieka šalies, kurios vardu atidaryta sąskaita, asmenine nuosavybe. Atsakovas taip pat sutinka ir su ieškovės ieškinyje nurodyto sutuoktinių asmenine nuosavybe valdomo turto sudėties ir tuo, kad šis turtas yra nedalomas. Atsakovas patvirtina, kad šalys tarpusavyje susitarė dėl kreditorinių įsipareigojimo vykdymo po santuokos nutraukimo ir kreditą bankui iki pilno padengimo mokės jis. Atsakovas neprieštarauja, kad jo ir ieškovės sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau pageidauja, kad būtų nustatyta tėvo matymosi su vaiku tvarka. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujamu išlaikymo sūnui dydžiu. Mano, kad ieškovės nurodyta suma vaiko išlaikymui yra per didelė. Nurodė, kad priešingai, nei nurodo ieškovė, jis prie vaiko išlaikymo prisideda, kadangi vaikas nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro gyvena pas jį ir jis tuo metu prižiūri bei pilnai išlaiko vaiką. Atsakovės nurodytos sumos, kas mėnesį skiriamos drabužiams, maistui ir vaistams, atsakovo nuomone yra nepagrįstai didelės, o atsakovo pajamos neleidžia vaikui teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, todėl mano, kad vaiko išlaikymui jis gali mokėti po 300 Lt, kas pilnai atitinka vaiko poreikius ir išlaikymo dydžiui reikšmingus principus. Teismo posėdyje sutiko mokėti 350 Lt dydžio išmoką.

Šalies argumentai

Priešieškiniu atsakovas prašo jo ir ieškovės santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, t.y., kad atsakovas gali bendrauti su sūnumi kiekvieną savaitę (ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį), paimdamas sūnų iš J. S. gyvenamosios vietos ar vaiko būvimo vietos ketvirtadienį 18 val. vietos laiku ir grąžindamas sūnų motinai jai pasiimant sūnų iš V. S. gyvenamosios vietos 20 val. vietos laiku. Kiekvienais neporiniais metais V. S. gali švęsti sūnaus gimtadienį jo pasirinktoje vietoje nuo 10 val. iki 20 val. vietos laiku, švęsti su sūnumi Katalikiškas šventes: Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, bendraudamas su sūnumi po tris šias švenčių dienas, paimdamas sūnų 10 val. pirmą švenčių dieną ir grąžindamas sūnų 18 val. trečią švenčių dieną vietos laiku; su sūnumi bendrauti vaiko vasaros atostogų metu, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir praleisti atostogas tėvo pasirinktoje vietoje. Šiuo atveju atsakovas gali vaiką pasiimti pirmą savo kasmetinių atostogų dieną nuo 9 val. iki 12 val. ir privalo pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę savo atostogų dieną nuo 17 val. iki 20 val. vietos laiku. V. S. apie savo kasmetinių vasaros atostogų grafiką ir laiką, kuriam ketina pasiimti sūnų pastarojo vasaros atostogų metu, turi informuoti motiną J. S. raštu ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki pirmos kasmetinių atostogų dienos. Apie konkrečią atostogų vietą (maršrutą) V. S. turi informuoti motiną raštu ne vėliau kaip du mėnesius iki pirmos kasmetinių atostogų dienos. Tėvas V. S. sūnaus ligos atveju, sūnui esant su tėvu, turi nedelsiant informuoti vaiko motiną ir teikti visišką priežiūrą, išlaikymą bei rūpintis gydymu jo sūnaus ligos metu, pristatyti sūnų į artimiausią gydymo įstaigą tolesnei priežiūrai. Motina J. S. sūnaus ligos atveju, sūnui esant su motina, turi nedelsiant informuoti sūnaus tėvą ir, esant galimybei, pristatyti sūnų į tėvo gyvenamąją vietą ar artimiausią medicinos įstaigą tolesnei priežiūrai. Nustatyti, kad motinos J. S. atostogų, sutampančių su sūnaus atostogomis, metu bet ne daugiau nei 15 kalendorinių dienų, susitarimas dėl sūnaus ir tėvo atostogų netaikomas. Taip pat atsakovas prašo nustatyti įpareigojimą šalims nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus E. S. kelionėms į užsienį, jam gydyti ir kitiems veiksmams atlikti, tačiau kelionės neturi būti ilgesnės nei savaitė, nebent šalys susitars kitaip, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvu telefonu ar kompiuterine programa „Skype“, taip kaip tėvas, būvimo su sūnumi metu, netrukdys jam kalbėtis su motina ir, jei sūnus pageidaus, sudarys sąlygas pasimatyti su motina. Ieškovė turėtų netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi ir gauti informaciją apie sūnų iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaiku, taip pat pateikti visą turimą informaciją apie sūnų. Šalys turėtų netrukdyti vaikui bendrauti su artimais giminaičiais.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškinyje nėra prašoma pakeisti kreditavimo sutarties sąlygų ir abiejų kredito gavėjų atsakomybė bankui po santuokos nutraukimo išlieka solidari, bankas neprieštarauja dėl tokio kreditorinių įsipareigojimų bankui vykdymo. Taip pat neprieštarauja jei šalys nusistatytų tarpusavyje šios solidarios prievolės vykdymo tvarką, t.y., kad prievolę vykdytų faktiškai V. S., kadangi toks susitarimas saistytų tik šalių tarpusavio santykius, o ne santykius tarp kreditorių ir banko. Taip pat pažymėjo, kad ieškinyje nėra nurodyta, jog 2014-02-25 ieškovė J. S. ir bankas sudarė Kredito limito mokėjimo kortelės sąskaitoje nustatymo sutartį Nr. 51001914334/20140225, pagal kurią J. S. suteiktas 4000 Lt kredito limitas iki 2017-02-28. Bankas neprieštarauja, kad įsipareigojimai pagal šią sutartį liktų asmenine J. S. prievole.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai. Priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės atmetamas, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovas ir atsakovė yra sutuoktiniai, santuoka jų yra įregistruota 2008 m. birželio 21 d. akto įrašo Nr. 45 Širvintų civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba ir pasitikėjimu, sukūrimas. CK 3.27 str. 1 dalyje yra nustatytos teisinės sutuoktinių pareigos vienas kitam: tai lojalumas, abipusė pagalba, moralinė ir materialinė parama. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialia, tiek fizine, tiek psichologine prasme.

Nors atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, tačiau teismo posėdyje pareiškė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltė ir jo. Tokiu būdu abu sutuoktiniai nurodo, kad jų santuoka iširo, nes tiek vienas, tiek kitas pažeidė prisiimtas sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras gyvenimas ir tapo neįmanomu. Tokiu būdu, iš abiejų sutuoktinių paaiškinimų darytina išvada, kad jie abu nevykdė lojalumo pareigos vienas kitam. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios atsirado priešiškumas atsakovui, yra tai, kad jis nespręsdavo šeimos finansinių problemų, nepagarbiai elgėsi su ja, žemino ją vaiko ir kitų artimųjų akivaizdoje, buvo priešiškai jos atžvilgiu nusistatęs, jos nepalaikydavo ir leisdavo jų tarpusavio ginčus spręsti savo motinai, nepaisė jos poreikių. Atsakovas pripažino, kad būdavo kartais su savo sutuoktine grubus, netinkamai išreikšdavo savo nepasitenkinimą, tačiau tikslo jos žeminti jis neturėjęs.

Tai rodo, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kito ėmė negerbti, nerėmė nei moraliai, nei materialiai, t.y., nevykdė pareigų vienas kitam, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomu. Abu pripažino, kad nuo 2013 metų sausio mėnesio apsisprendė gyventi atskirai ir nuo to laiko kartu negyvena. Nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pakaktų padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl vieno sutuoktinio netinkamo elgesio. Taigi, teismas vertina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas ir pripažįsta abu kaltus dėl jų santuokos iširimo(CK 3.61 str.). Abu sutuoktiniai taikytis atsisakė, kas patvirtina, kad negalima tikėtis, jog jie vėl pradės gyventi kartu ir duoda pagrindo konstatuoti, kad santuoka tarp šalių yra iširusi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

Ieškovė ir atsakovas turi sūnų E. S., gimusį (duomenys neskelbtini) Abu sutuoktiniai sutaria ir prašo jų mažamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina, ieškove. CK 3.169 str. nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Abiejų tėvų prašymas neprieštarauja sūnaus interesams. Sūnus šiuo metu gyvena su motina, kuri jį prižiūri ir juo rūpinasi. Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje yra nurodoma, kad sūnaus gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su mama, J. S., nes tai geriausiai atitiktų mažamečio sūnaus interesus. Išvadoje nurodoma, kad pas motiną yra ne tik geros vaikui gyventi buitinės sąlygos, tačiau vaiku yra rūpinamasi, motina geba įvertinti vaiko poreikius ir juos tinkamai tenkinti.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

CK 3.170 str. 1 d. yra įtvirtinta tėvo ar motinos, negyvenančių su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Šioje byloje šalys iš dalies nesutaria dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su sūnumi švenčių ir vasaros atostogų metu. Ieškovės nuomone, sūnus turi būti namuose ketvirtadieniais, o atsakovas gali iš vaikų darželio paimti pas save penktadieniais. Sūnus šiuo metu darželyje lanko priešmokyklinę grupę, kitais metais pradės lankyti mokyklą. Ieškovė nurodo, kad vaiką reikia paruošti pirmadienį vėl į darželį, todėl jis sekmadienį turi būti grąžinamas jai anksčiau. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nesugeba suteikti vaikui jo amžiaus vaikams būtinus higienos reikalavimus, todėl mano, kad vasaros atostogų laike pas tėvą vaikas turėtų praleisti iš eilės tik 7 dienas, o ne 15 dienų, kaip nurodo atsakovas. Taip pat ieškovė nesutinka, kad sūnus Šv. Kalėdų ir Šv.Velykų švenčių metu abi dienas praleistų pas vieną iš tėvų. Bylos duomenys rodo, kad abu tėvai rūpinasi sūnaus auklėjimu ir priežiūra, jų pasirinktos vaiko auklėjimo kryptys nekenkia sūnaus interesams. CK 3.175 str. 2 dalyje nurodytas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas reiškia, kad nustatant bendravimo tvarką atsakovui, gyvenančiam atskirai, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku vietos, būdo, sąlygų ir kt. atžvilgiu, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Iš bylos medžiagos matosi, kad sūnus bendrauja su tėvu kiekvieną savaitgalį, pradedant penktadienio vakaru ir baigiant sekmadienio popiete. Tai pakankamas laikas, atsižvelgiant ir į tai, kad sūnus lanko darželį, šiuo metu priešmokyklinę grupę, kitais metais pradės lankyti mokyklą. Todėl ilginti savaitės bendravimo su tėvu laiką nėra tikslinga, o vaiko grąžinimas sekmadienį iki 20 val. yra per vėlus laikas ir optimaliausias laikas, netrikdantys sūnaus poilsio režimo būtų 17 val.

Teismas laiko, kad vaiko interesus užtikrintų sūnaus bendravimas su abiem tėvais švenčių metu ir nustatoma pagal ieškovės pasiūlytą tvarkos variantą. Ieškovės argumentai, kad tėvas neužtikrina sūnui būtinų higienos reikalavimų, atmetami, kaip neįrodyti. Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nenurodyta, kad sūnaus praleidimas pas tėvą 15 dienų iš eilės, pažeistų jo interesus. Sūnaus interesus atitinka tokia bendravimo tvarka, kuri leistų tėvui pakankamai praleisti laiko su savo sūnumi.

Atsakovo prašymas nedaryti trukdymų kelionėms į užsienį, reikalingoms pažymoms išduoti turi būti sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus abiejų tėvų sutarimu.

Dėl išlaikymo vaikui

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai sudėtinė tėvų valdžios dalis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, bet turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas( CK 3.192 str. ). Spręsdamas dėl šių kriterijų pusiausvyros, teismas visais atvejais vadovaujasi CK 3.3 str. 1 dalyje įtvirtintu prioritetiniu vaiko teisių ir apsaugos principu.

Sūnų privalo išlaikyti abu tėvai. Ieškovė ieškinyje prašo priteisti išlaikymą sūnui po 450 Lt kas mėnesį. Teismo posėdyje sutiko, kad kol sūnus nelanko mokyklos, užtektų, kad atsakovas mokėtų po 350 Lt, o sūnui pradėjus ją lankyti po 400 Lt. Atsakovas sutinka mokėti po 350 Lt.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis vienam vaikui turi būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu.

Atsakovas yra darbingas, dirba ir gauna pajamų, turi turto. Iš bylos medžiagos matyti, kad sūnus šiuo metu lanko vaikų darželį, savaitgaliais laiką leidžia pas tėvą. Todėl atsižvelgiant į abiejų tėvų nuomonę, kad šiuo laikotarpiu sūnui pakanka, kad atsakovas mokėtų po 350 Lt, tokį išlaikymą ir priteisia.

Sūnui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovė prašo didesnės išmokos 400 Lt, motyvuodama tuo, kad sūnaus poreikiai išaugs. Teismas, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad vaikus turi išlaikyti abu tėvai, į atsakovo galimybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad sūnaus išlaikymui, jam pradėjus lankyti mokyklą, jis gali ir turi mokėti 400 litų dydžio mėnesinę išmoką. Pagal CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovė nurodo išlaikymo atsiradimo termino datą – 2014 m. sausio 1 d. Nuo šios dienos iki teismo sprendimo, t.y. už devynis mėnesius, priteisiamas įsiskolinimas, o nuo teismo sprendimo priteisiamas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis.

Dėl turto padalinimo

LR CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo teisme dienos arba teismo sprendimo priėmimo dienos. Iki bylos iškėlimo dienos sutuoktiniai įgijo bendrąja jungtine nuosavybe turtą, nurodytą ieškovės ieškininiame pareiškime. Teismas spręsdamas santuokoje įgyto turto padalinimą, vadovaujasi CK 3.87 str. 1 dalyje įtvirtintu principu, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir jų dalys šiame turte yra lygios, taip pat atsižvelgia, kad atsakovas iš esmės sutiko su ieškovės pasiūlytu turto padalinimu.

Dėl įsipareigojimų kreditoriams

Abu sutuoktiniai 2011-09-20 yra sudarę su AB DNB banku yra sudarę Kreditavimo sutartį Nr.2000-2011-70775, pagal kurią, kaip solidariems bendraskoliams suteiktas 5300 Lt kreditas. Negrąžinto kredito likutis yra 2598,37 Lt. Ši prievolė bankui yra solidari, šalys neprašo pakeisti sutarties kreditavimo sąlygų, todėl ir po santuokos nutraukimo ši prievolė bankui išlieka solidari. Abu sutuoktiniai sutarė, kad faktiškai prievolę bankui vykdys atsakovas, tam bankas neprieštarauja.

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2014-02-25 yra sudariusi su AB DNB banku Kredito limito mokėjimo kortelės sąskaitoje nustatymo sutartį, pagal kurią jai yra suteiktas 4000 Lt kredito limitas mokėjimo kortelėje terminui iki 2017-02-28. Tai ieškovės prievolė. Bankas neprieštarauja, kad šis įsipareigojimas ir toliau liktų asmenine ieškovės prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 str., šaliai, kurios naudai yra priimamas sprendimas, yra atlyginamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, tai atsakovas turi atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prie bylos pridėtų kvitų matyti, kad ieškovė sumokėjo 216 Lt žyminio mokesčio, advokato paslaugos už ieškinio ir dokumentų paruošimą jai kainavo 500 Lt, už atsiliepimo į priešieškinį paruošimą advokatei sumokėta 300 Lt. Iš viso ieškovė turėjo 1016 Lt, kuriuos atlyginti ieškovei yra priteisiama iš atsakovo.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei už reikalavimą dėl vaiko išlaikymo. Iš atsakovo yra priteisiamas įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo 3150 Lt. Nuo šios sumos žyminis mokestis valstybei yra 94,5 Lt(CPK 85 str. 1 dalies 1 punktas). Už priteistas kiekvieną mėnesį išmokas pagal bendrą visų išmokų sumą už vienerius metus(CPK 85 str. 1 d. 3 p.) ir yra 127,5 Lt.

Atsakovo priešieškinis buvo patenkintas iš dalies – 40 procentų. Tokia dalimi iš ieškovės yra priteisiama atsakovui atlyginti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas yra sumokėjęs valstybei žyminio mokesčio 108 Lt, taip pat už advokato paslaugas sumokėjo 1000 Lt, viso 1108 Lt. 40 procentų šios sumos yra 443 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Santuoką tarp V. S. ir J. S., įregistruotą Širvintų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes S. ir S..

Nustatyti nepilnamečio sūnaus E. S. gyvenamąją vietą kartu su jo motina J. S..

Priteisti iš V. S. išlaikymą E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis 350(trijų šimtų penkiasdešimt)litų dydžio nuo sprendimo priėmimo dienos – 2014-10-14 iki 2015 m. rugsėjo 1 d., t.y., iki sūnus pradės lankyti mokyklą, po to 400(keturių šimtų)Lt dydžio kas mėnesį mokama išmoka iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš V. S. E. S. 3150(tris tūkstančius šimtą penkiasdešimt)litų išlaikymo įsiskolinimą.

E. S. priteistų pinigų tvarkytoja paskirti J. S..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Nustatyti V. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. S. tvarką, pagal kurią:

-V. S. gali bendrauti su sūnumi E. S. kiekvieną savaitę nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 17 val., paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir gražindamas jį į gyvenamąją vietą. Šalys apie tai informuoja vienas kitą.

-V. S. neporiniais metais nuo 10 val. iki 20 val. praleidžia kartu su sūnumi E. S. sūnaus gimimo dieną.

-V. S. neporiniais metais nuo 10 val. iki 18 val. praleidžia kartu su sūnumi E. S. pirmąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dieną, poriniais metais nuo 10 val. iki 18 val. praleidžia kartu su sūnumi antrąją Šv.Velykų ir Šv.Kalėdų dieną.

-V. S. neporiniais metais gali bendrauti su sūnumi E. S. vasarą savo atostogų metu iki 15 kalendorinių dienų iš eilės, iš anksto suderinęs su J. S., paimant ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą. Motinos J. S. atostogų, sutampančių su sūnaus atostogomis, metu bet ne daugiau nei 15 kalendorinių dienų, susitarimas dėl sūnaus ir tėvo atostogų netaikomas.

-V. S. su sūnumi E. S. bendrauja telefonu ir kompiuterine programa „Skype“ , esant reikalui savo nuožiūra.

- Vaiko kelionės, tame tarpe kelionės į užsienį, reikalingų pažymų gavimas, vaiko gydymas ir kiti klausimai sprendžiami kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į situaciją ir vaiko interesus abiejų tėvų sutarimu.

Padalinti santuokoje jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą:

-priteisti J. S. automobilį Renault, Megane Scenic v.n. (duomenys neskelbtini) už 2000 Lt.

-priteisti V. S. 75/85 dalis 0,8500 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini)3880 vertės; automobilį VW Golf v.n. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės; automobilį Opel Frontera B v.n.(duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės;

-traktorių markės Belarus 820 Nr. 0586VV 15 000 Lt vertės.

J. S. ir V. S. įsipareigojimą AB DNB bankui pagal 2011-09-20 kreditavimo sutartį Nr. 2000-2011-70775 lieka solidaria prievole, kurią vykdys V. S..

J. S. įsipareigojimas AB DNB bankui pagal 2014-02-25 Kredito limito mokėjimo kortelės sąskaitoje nustatymo sutartį lieka asmeninė J. S. prievolė.

Atsakovo V. S. priešieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės atmesti.

Priteisti iš V. S. J. S. 1016(vieną tūkstantį šešiolika)Lt atlyginti jos turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš V. S. valstybei 222(du šimtus dvidešimt du)Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš J. S. V. S. 443(keturis šimtus keturiasdešimt tris)Lt jo turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Danguolė Šuminaitė