Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. R., K. R., antstoliui Tomui Ubartui dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ prašo nustatyti skolininkės D. R. dalį sutuoktinio K. R. gaunamų pajamų, į kurią galima būtų nukreipti pareiškėjui susidariusios skolos išieškojimą.

Suinteresuoti asmenys D. R. ir K. R. nuomonės nepareiškė.

Suinteresuoto asmens – antstolio Romo Ubarto – atstovė su prašymu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Išieškotojo prašymas dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

Iš pareiškėjos atstovės paaiškinimų, pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 686/1/2010, 1589/1/2010, 2127/1/2016 matyti, kad antstolio Tomo Ubarto kontorai išieškotojas UAB „Litesko“ pateikė vykdomuosius dokumentus – 2010-03-29, 2010-09-21, 2016-06-01 Kelmės rajono apylinkės teismo įsakymus dėl skolos išieškojimo iš skolininkės D. R. (4-6 b. l.). Iš antstolio atstovės paaiškinimo, patvarkymo (7 b. l.) matyti, kad, vykdant išieškojimą pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus, nustatyta, kad D. R. sutuoktinis K. R. dirba Šiaulių apskrities gelbėjimo tarnyboje, duomenų apie galiojančias vedybų sutartis ar santuokinių turto padalijimą vedybų sutarčių registre nerasta, todėl sutuoktinio pajamas, gaunamas iš darbinės veiklos, antstolis patvarkymu areštavo kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, į kurią gali būti nukreiptas sutuoktinio skolos išieškojimas. Antstolio veiksmai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųsti, ieškotojas kreipėsi į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo.

Vykdymo proceso normos numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Be to, išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Taip pat nurodyta, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas esant asmeninei sutuoktinio prievolei (LAT 2006 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-42/2006; LAT 2010 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-P-186/2010 ir kt.; Lietuvos Respublikos CK 3.115 straipsnio 1 dalis).

Skolininkė D. R. yra susituokusi su K. R. (Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenys, esantys vykdomojoje byloje Nr. 2127/1/2016, b. l. 12). Įstatymas numato, jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Kadangi šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Sprendžiant klausimus, susijusius su sutuoktinių turtu, įstatyme įtvirtina prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, darytina išvada, kad K. R. turtas – gaunamas darbo užmokestis - yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o skolininkės D. R. dalis šiame turte yra lygi 50 procentų, t. y. ½ daliai K. R. Šiaulių apskrities gelbėjimo tarnyboje gaunamo darbo užmokesčio (CPK 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 667 straipsniais

nutaria:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti skolininkės D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), dalį, lygią 50 procentų gaunamo K. R. darbo užmokesčio.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.