- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-103-64-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00185-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- G. B.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-06-03 nuosprendžiu paskirta bausme - pridedant 5 mėnesius paskirtos, bet neatliktos bausmės, – galutinė bausmė G. B. paskirta laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
G. B. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2010 m. balandžio 20 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), J. G. priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su sugyventine E. P. metu, plastikiniu buteliu norėdamas suduoti E. P., juo į kaktą sudavė ir sužalojo ant E. P. rankų laikomą mažametį sūnų M. B. , gim. (duomenys neskelbtini), padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-12-15 nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teigia, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, neatsižvelgdamas į jo prisipažinimą ir visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nurodo, kad kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo. teigia, kad mažamečio sūnaus nenorėjo sužaloti ir to nesiekė, mojuodamas plastikiniu buteliu norėjo tik pagąsdinti savo sugyventinę ir netaikė nei į ją, nei į mažametį sūnų, tačiau netyčia plastikinis butelis jam išsprūdo iš rankų ir jis pataikė į mažametį sūnų. Pasižada ateityje taip nesielgti. Taip pat nurodo, kad šiuo metu jo sugyventinė E. P. yra nėščia ir jai nustatytas komplikuotas nėštumas, be to, ji serga gimdos kaklelio vėžiu, niekur nedirba, kadangi augina mažametį sūnų, todėl mano, kad jo parama ir palaikymas šeimai šiuo metu yra labai reikalingi. Nurodo, kad pats buvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš darbo turėjo išeiti savo noru, kadangi negalėjo važinėti į darbą anksti ryte, nes nevažiuodavo mikroautobusai ir jis negalėdavo nuvažiuoti laiku į darbą, todėl šiuo metu niekur nedirba. Į darbo biržos įskaitą galės būti įrašytas tik nuo 2011-01-15. Taip pat nurodo, kad jo tėvai ūkiškai gyvena ir jis jiems padeda nudirbti ūkio darbus, todėl jo tėvai jį remia pinigais, duoda maisto produktų ir taip jis prisideda prie savo šeimos išlaikymo. Mano, kad jį nuteisus realia laisvės atėmimo bausme, jis negalės materialiai remti savo šeimos ir padėti tėvams.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino G. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką. Nuteistasis neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prašo skirti bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Motyvuojamoji dalis
Dėl paskirtos bausmės
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. B. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, į tai, kad nors padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, tačiau nusikaltimas padarytas prieš nuteistajam artimą asmenį – jo vaiką, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo mažametis ir pagal įstatymus ir visuomenėje nusistovėjusias moralės normas pats nuteistasis turi ginti, saugoti ir rūpintis savo vaiku. Taip pat teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį (nusikalstamą veiką apeliantas padarė veikdamas netiesiogine tyčia, tačiau suprasdamas ir matydamas, kad vaikas yra ant E. P. rankų, galėjo ir turėjo suprasti, jog mosuojant rankoje turėtu plastikiniu buteliu, norėdamas pagąsdint tik E. P. , gali sužeisti ne tik pačią E. P. , bet ir ant jos rankų buvusį savo mažametį vaiką), kaip vietą ir laiką (nusikalstamą veiką padarė savo gyvenamojoje vietoje – namuose, kuriuose tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis gyveno), į atsiradusias žalingas pasekmes (nukentėjusysis buvo sužalotas, ką patvirtina byloje teismo medicinos specialisto išvada). Apylinkės teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nors iš bylos aplinkybių matyti, kad įvykio metu nuteistasis vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau apylinkės teismas pripažino, kad G. B. vartotas alkoholis neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl ko teismas nepripažino apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką G. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taipogi buvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę: G. B. nedirbantis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ tedirbo vos kelias dienas – nuo 2010-07-21 iki 2010-07-23, kas leidžia manyti, jog nuteistasis net nebandė derinti savo atvykimo į darbą laiko), yra registruotas darbo biržoje, yra baustas administracine tvarka, anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišnykus teistumui.
Pagal LR BK 61 str. 2 d. nuostatą, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų, todėl apylinkės teismas, įvertinęs G. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, G. B. parinko bausmės rūšį, numatytą BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydis yra mažesnis nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi, nuteistajam G. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką nėra paskirta per griežta bausmė.
Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistajam G. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką bausmę su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-06-03 nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos bausmės dalimi, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatas. Nuteistasis G. B. nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, todėl bausmės pagal nuosprendžius turėjo būti subendrintos vadovaujantis BK 64 str. nuostatomis – prie pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, - dėl ko nuteistajam paskirta bausmė būtų griežtesnė nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė. Kadangi pakeitus bausmių subendrinimą, nuteistajam būtų griežtinama galutinė bausmė, o nesant prokuroro skundui, teismas neviršydamas apeliacinio skundo ribų, nuosprendžio dalyje dėl bausmių subendrinimo nekeičia. Taigi, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta, dėl ko būtų pagrindas bausmę sumažinti.
Nuteistasis skundu prašo skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. BK 75 str. 1 d. numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Minėtas straipsnis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors G. B. nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, dėl ko būtų formalus pagrindas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, tačiau iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad G. B. pirmesniu nuosprendžiu buvo nuteistas atidedant laisvės atėmimo bausmes vykdymą, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad apeliantas iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo, dėl to, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam realiai atliekant paskirtąją bausmę, t.y. neatidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Nuteistasis taip pat skunde nurodo, kad jį pasiuntus atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, nebūtų kas rūpinasi šeima, kadangi jo sugyventinė yra nėščia, jos nėštumas yra komplikuotas, jai nustatytas gimdos kaklelio vėžys, ji nedirba, o taip pat jis padėdavo savo tėvams nudirbti ūkio darbus, už ką jo tėvai jo šeimai padėdavo pinigais, maisto produktais.
Lietuvos Respublikos BK 62 str. taikymas galimas tokiu atveju, kai be BK 62 str. 2 d. konkrečius punktus tenkinančių aplinkybių, yra mažiausiai bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta. Apeliantas nurodo, kad jis vienintelis išlaiko šeimą (BK 62 str. 2 d. 2 p.), t. y. išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. B. turi mažametį vaiką, jo sugyventinė E. P. yra nėščia, tačiau nuteistasis nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis vienintelis šeimoje dirba, išlaiko bei prižiūri mažametį vaiką, priešingai, nuteistojo pateikta darbo ieškančio asmens atmintinė liudija, kad apeliantas pats yra bedarbis, jam yra paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, taip pat nepateikė dokumentų, liudijančių, kad jo sugyventinė nedirba ir negauna jokių socialinių draudimo išmokų. Lietuvos Respublikos CK 3.163 str. numato, jog nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (tėvas ir motina), kurių teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Vadinasi, mažamečiais vaikais privalo rūpintis tiek G. B. , tiek ir mažamečio vaiko motina. Teismas neturi jokių duomenų apie tai, kad vaiko motinos teisės dėl vaiko auklėjimo bei priežiūros būtų apribotos. Tokiu būdu, vaiko motinai išlieka pareiga rūpintis savo vaiku. Taigi, teismas šiuo metu neturi pagrindo konstatuoti, jog G. B. vienintelis išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti. Nuteistojo pateikta E. P. nėščiosios kortelės kopija liudija, kad E. P. yra nėščia, tačiau šiame dokumente nėra nurodyta, kad nėštumas būtų komplikuotas ar, kad E. P. diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys. Pats nuteistasis pripažino, kad jo tėvai prisideda prie jo šeimos materialinio gerbūvio – padeda materialiai ir maistu, o byloje esančiose pažymose apie apsilankymą gyvenamojoje vietoje užfiksuota, kad G. B. mažametis sūnus ir jo motina E. P. gyvena kartu su nuteistojo tėvais, todėl kolegija daro išvadą, kad apeliantui realiai atliekant bausmę, bus kas pasirūpina nuteistojo mažamečiu vaiku. Be to, BPK 343 str. numatyta nuosprendį pateikiančio vykdyti teismo pareiga pasirūpinti nuteistojo vaikais, jei tam yra teisinis pagrindas.
Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. (taip pat ir kitų numatytų punktų) taikymas negalimas ir dėl to, jog nenustatytos bent dvi apelianto atsakomybę švelninančios aplinkybės. Byloje nustatyta ir G. B. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau to neužtenka norint taikyti BK 62 str. nuostatas, kadangi šiuo atveju būtina mažiausiai dar bent viena apelianto atsakomybę švelninanti aplinkybė. Be to, švelnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, negalimas nesant nė vienos konkrečius BK 62 str. 2 d. punktus tenkinančios sąlygos, ką teismas aptarė ankstesniais argumentais.
Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis dėl G. B. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
n utaria:
Nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio atmesti.