Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-04-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-133-380/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A15.-656-526/2019Nutarimas · 2019-02-26Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-133-380/2019Nutartis · 2019-04-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
AN2-133-380/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00337-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-133-380/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00337-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininko R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-02-26 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. K. 2019-02-12 administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2019-01-28, 14.53 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „MAN ME220B“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, atsitrenkė į teritorijos vartus ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 222 punktų nuostatas. Protokole šis jo nusižengimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

2. S. K. Klaipėdos apylinkės teismo 2019-02-26 nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda, be transporto priemonės „MAN ME220B“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskirtos baudos sumokėjimas išdėstytas 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant lygiomis dalimis. S. K. nutraukta administracinė teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucijos viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-02-26 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, paskiriant S. K. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje padarymą galutinę 1100 Eur baudą. Skunde nurodoma, jog pats S. K. teisminio nagrinėjimo metu neneigė nusižengimo padarymo fakto. Atsižvelgus į visus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, įrodyta, kad S. K. savo veiksmais pažeidęs KET 9, 126, 222 punktų reikalavimus, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje. Jam skirtina administracinė nuobauda. Skunde teigiama, jog Klaipėdos apylinkės teismas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių S. K. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas. Asmuo padarė tyčinį, pavojingą administracinį nusižengimą, turintį įtakos automobilių eismo saugumui, keliantį grėsmę eismo dalyviams. S. K. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, asmeniniai) yra adekvatūs jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas nuobaudai švelninti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą S. K. nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2012-02-26 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti S. K. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę negu numatyta įstatyme nuobaudą.

8. Galimybę paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinės nuobaudos išvis neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

9. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apygardos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, kad S. K. padarytas administracinis nusižengimas yra pavojingas, turintis įtakos automobilių eismo saugumui, keliantis grėsmę eismo dalyviams, tačiau tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę.

11. Nors skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą S. K. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių S. K. būtų galima taikyti ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, tačiau apygardos teismas su tokiu argumentu nesutinka.

12. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta įstatyme įvertino tai, kad S. K. visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusižengimo, nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 11) ir tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas atsižvelgė į administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, taip pat S. K. asmenybę, jo darbo pobūdį (dirba vairuotoju) (b. l. 22-23), nurodė, jog administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad S. K. anksčiau administracine tvarka nebaustas (b. l. 12). Teismas rėmėsi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, administracinės nuobaudos tikslais ir paskirtimi, atsižvelgė į papildomai teismo posėdžio metu pateiktą S. K. teigiamai charakterizuojančią (b. l. 27) bei jo finansinę padėtį patvirtinančią medžiagą (b. l. 25-26) todėl pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskyrė S. K. švelnesnę nuobaudą (500 Eur baudą) negu numatyta ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijos minimali riba.

13. Nors sutiktina su Institucijos teiginiais, jog vien dėl paskirtos nuobaudos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai (finansiniai, asmeniniai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas nuobaudai švelninti, tačiau teismų praktikoje pažymima, jog kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. K. švelnesnę nuobaudą negu numatyta ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijos minimali riba, tinkamai įvertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad S. K. 1100 Eur bauda būtų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jo finansinei ir darbinei padėčiai.

14. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus S. K. 500 Eur baudą. Atsižvelgiant į S. K. asmenybę, neabejotina, kad net ir paskyrus jam švelnesnę nuobaudą negu numatyta ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijos minimali riba, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Tuo tarpu Institucijos apeliaciniame skunde be deklaratyvių teiginių apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų ar pateikta objektyvių duomenų, kodėl teismo sušvelninta administracinė nuobauda šiuo atveju nėra teisinga.

15. Iš apeliacinio skundo reikalavimų matyti, kad apeliantas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, paskiriant S. K. galutinę 1100 Eur baudą už nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje padarymą. Tačiau šiuo atveju apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. K. veiksmuose nustačius sunkesnio administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. tai, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio (su kuriuo buvo susijęs) vietos pažeisdamas KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (ANK 426 straipsnio 2 dalis), papildomas kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį yra perteklinis ir nesudarantis savarankiško teisės pažeidimo sudėties. Tokią poziciją pirmosios instancijos teismas grindė dvigubo baudimo negalimumu, pažymėdamas, kad tokiu atveju būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, jog už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus, todėl vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

16. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-02-26 nutarimas S. K. administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė