Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, neteistas (2018 m. kovo 8 d. atleistas nuo atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio pagrindu, 2018 m. liepos 10 d. atleistas nuo atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P. 2019 m. lapkričio 20 d., apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), tyčia smogė A. V. kumščiu du smūgius į galvą, vieną smūgį į veidą, vieną smūgį į pilvą ir spyrė vieną spyrį į dešinę blauzdą, tuo nukentėjusiajam A. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to jis, 2019 m. lapkričio 20 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), iš A. V. drabužių, t. y. iš galinėje kelnių kišenėje buvusios piniginės pagrobė 120 eurų, tuo nukentėjusiajam A. V. padarė 120 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju T. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis seniai skolingas A. V. pinigų už mobiliojo ryšio telefoną. 2019 m. lapkričio 23 d. vakare jis su broliu L. apie 21 val. 30 min. ėjo Kauno gatve link namų iš aikštelės. Kauno gatvėje pamatė priešais ateinantį neblaivų A. V.. Aplink žmonių nebuvo. Buvo tamsu, gatvė nepašviesta. Jį pamatęs A. V. paklausė kada grąžins jam skolą. Jis pasakė, kad jis jam atiduos skolą kai turės pinigų. A. V. reikalavo grąžinti jam pinigus, todėl dėl negrąžintos skolos tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kol ant kelio konfliktavo su A. V., brolis buvo nuėjęs gatve toliau, buvo už keleto metrų. Kol jis kalbėjo su girtu A. V., pro juos gatve praėjo K. K. su šuniu. K. K. paklausė ką čia daro, o jam atsakė, kad nieko ir K. K. nuėjo gatve tolyn. Jam nuėjus, A. V. jį pastūmė, todėl jis kumščiu smogė A. V. į galvą. Smogė gal du kartus, tiksliai neprisimena. Kur tiksliai pataikė nematė, nes nežiūrėjo, buvo tamsu. Brolis stovėjo toliau ir jis į konfliktą nesikišo. Jis nežino ar brolis matė muštynes. Nuo jo suduotų smūgių į galvą A. V. nugriuvo šonu ant asfalto. Kai A. V. nugriuvo, jam įspyrė kažkur į galvą ar veidą vieną kartą. A. V. nejudėjo ir gulėjo pusiau šonu. Jis pamatė, kad galinėje kelnių kišenėje pas A. V. yra piniginė, todėl staiga sugalvojo patikrinti ar A. V. neturi pinigų, nes jis pats pinigų neturėjo. Pasilenkęs prie gulinčio A. V., jis iš jo kišenės ištraukė vyrišką tamsią piniginę, kurioje rado du 50 eurų ir vieną 20 eurų banknotus. Jis šiuos pinigus (120 eurų) išėmė iš piniginės ir įdėjo į kišenę, o piniginę įkišo A. V. atgal į kišenę. A. V. nejudėjo, jis nereagavo. Pavogęs pinigus, paliko gulintį A. V., kuris jau bandė keltis. Jis nuėjo su broliu namo. L. P. nesakė, kad jis pagrobė iš A. V. pinigus. A. V. sumušė, nes jis neblaivus supykdė, klausdamas apie skolą, o pagrobtus pinigus praleido savo reikmėms, pramogoms. Vėliau A. V. atsiprašė, su juo susitaikė, padarytą žalą atlygino. Dėl įvykdytų nusikaltimų labai gailisi. (IBS dokumento priedų b. l. 68 – 70, 183 – 185)

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2019 m. lapkričio 20 d., apie 9 val. namuose išgėrė du 0,5 talpos butelius alaus. Apie 21 val. 40 min. ėjo namo ir einant (duomenys neskelbtini) link centro, pamatė iš priekio ateinančius du asmenis – T. P. ir K. K.. Juos pažįsta gerai apie 4 – 5 metus, su jais yra ne kartą kalbėjęs. Tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Jiems nepriėjus iki jo apie du metrus atstumu, staiga iš nugaros pusės į galvos sritį, tarp galvos pakaušio ir sprando, gavo smūgį į kaklo sritį. Gavęs smūgį parkrito ant žemės, nes galimai neteko sąmonės. Gulint ant žemės pajautė dar vieną smūgį į galvos dešinį smilkinį. Rankomis užsidengė galvą ir pasukęs galvą ir pažvelgęs pamatė šalia jo stovintį T. P. brolį L. P.. Jam gulint ant žemės T. P. ir K. K. stovėjo iš dešinės pusės, o L. P. stovėjo iš kairės pusės. Gulint ant žemės ir rankomis prisidengus galvą, iš kairės pusės pajuto labai stiprų smūgį į kairės pusės žandikaulį, po šio smūgio neteko sąmonės. Atgavus sąmonę, gulėjo toje pačioje vietoje kur buvo smogti smūgiai. Šalia nieko nebuvo. Atsistojus svaigo galva. Einant į namus, jis išsiėmė iš kelnių galinės kišenės piniginę, pasižiūrėti ar niekas nedingę. Piniginėje nerado 120 eurų: du banknotai po 50 eurų ir vienas banknotas 20 eurų vertės. Daugiau niekas nedingo. Rado ir priekinėje kelnių kišenėje buvusį mobiliojo ryšio telefoną ,,LG“. Pastebėjęs, kad pavogti pinigai paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie sumušimą ir pinigų pagrobimą. Pirmą smūgį iš nugaros į galvos sritį galimai smogė L. P., nes smūgio metu T. P. ir K. K. buvo per keletą metrų priekyje jo. Kas smogė antrą smūgį nežino, nes nematė. Trečią smūgį į kairės pusės žandikaulį, po kurio prarado sąmonę, galimai smogė L. P., nes jis smūgio metu buvo jam iš kairės pusės, o kiti asmenys – iš dešinės. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 20 d. jis buvo neblaivus, todėl ne visiškai tiksliai prisimena įvykio aplinkybes ir gali dėl girtumo painiotis. Patikslina, kad įvykio vietoje gatvė nebuvo gerai apšviesta, buvo tamsu, viskas vyko labai greitai, jis buvo neblaivus, todėl ne viską gerai prisimena. Kai jis vakare ėjo į namus, lygtai T. P., nors jis gerai nematė, ir K. K. atėjo priešpriešais jį. Likus tarp jo ir vaikinų, apie 1,5 – 2 metrų atstumui, jis iš nugaros pajuto vieną stiprų smūgį į kaklą, nugaros pusėje. Patvirtina, kad nematė kas ir kuo jam smogė, bet nuo suduoto smūgio jis nugriuvo ant žolės kniūpsčias. Kai jis nugriuvo, gulėdamas pajuto stiprų smūgį į dešinį smilkinį. Jis nematė kas, kokiu būdu jam smogė ar spyrė. Jis rankomis užsidengė galvą ir veidą, bet spėjo pamatyti, kad kairėje pusėje prie jo lygtai stovėjo L. P., o iš dešinės pusės buvo K. K. ir T. P., tačiau gerai nematė, nes buvo girtas ir buvo tamsu, jis dengėsi veidą ir akis. Gulėdamas veidu į žemę, pajuto stiprų smūgį į kairį žandikaulį ir ko gero, nuo smūgio prarado sąmonę. Kas vyko vėliau, nežino. Patvirtina, kad nežino ir nematė kas jam smogė ar spyrė į žandikaulį. Po kiek laiko atsigavo ir pamatė, kad vienas guli ant žolės, o L. P., K. K. ir T. P. nebuvo. Jis iš karto ėjo link namų. Iš nosies ir prakirstos viršutinės lūpos bėgo kraujas. Eidamas namo iš kelnių kišenės išsiėmęs piniginę, pamatė, kad iš piniginės pagrobta 120 eurų (du 50 ir vienas 20 eurų banknotai). Parėjęs į namus ir paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie užpuolimą. T. P. pripažino pagrobęs iš jo kišenės pinigus, jam padarytą turtinę 120 eurų žalą atlygino, todėl civilinio ieškinio nereiškia, niekam pretenzijų neturi. (IBS dokumento priedų b. l. 37 – 39; 90 – 92; 157 – 159)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. P. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiojo A. V. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

- liudytojo L. P. apklausos protokolas, kuriuo nustatyta, kad jis parodė, kad T. P. yra jo brolis. 2019 m. vasaros pradžioje T. sakė, kad jis iš A. pirko kažkokį telefoną, bet jis A. dar liko skolingas pinigų (gal apie 20 eurų) už įsigytą telefoną. T. niekur nedirba, jis pinigų neturi, todėl A. pinigų negrąžino, liko skolingas A.. A. vis reikalavo iš T. grąžinti skolą. 2019 m. lapkričio 20 d. vakare, gal apie 21 val., jis su T. P. buvo nuėję į Pažėrų gatvėje Veiveriuose, esančią žaidimų aikštelę. T. buvo blaivus. Po 21 val. jie dviese su broliu ėjo link namų ir pamatė Kauno gatve ateinantį neblaivų A. V.. Buvo tamsu, aplink kitų žmonių nebuvo. Kad A. V. neblaivus matėsi, nes jis svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. A. V. atėjo priešpriešais. A. V. buvo vienas. Pamatęs T., A. V. paklausė kada jis atiduos skolą. T. pasakė, kad jis neturi pinigų, jie abu susiginčijo, pradėjo keikti vienas kitą ir abu pradėjo stumdytis. T. ir A. už drabužių susistumdė ant gatvės. Jis stovėjo gal už 1 – 2 metrų nuo jų ir į brolio ir A. konfliktą nesikišo. Tuo metu nuo parko pusės gatve atėjo K. K., kuris vedžiojo savo šunį. Pamatęs, kad A. ir T. ant gatvės aiškinasi, stumdosi, K. K. priėjo prie jų ir paklausė „ką čia darote“. Kažkuris atsakė, kad kalbasi ir tada K. K. su šuniu nuėjo gatve. Kai K. K. nuėjo, A. V. pradėjo T. vėl stumdyti, reikalavo grąžinti skolą. Vyko žodinis konfliktas, kurio metu T. smogė kumščiu gal du smūgius į veidą, pataikydamas į kairę veido pusę. Jis nematė kur jis tiksliai pataikė, galėjo pataikyti į kairį žandikaulį. T. A. smogė stipriai, nes nuo T. smūgių A. aukštielninkas nugriuvo ant asfalto. A. T. nesmogė, nesigynė. A. nugriuvus, T. spyrė jam koja vieną spyrį į dešinę koją ir vieną spyrį į kažkurį šoną. Tuo metu gatvėje K. K. nebuvo, jis konflikto nematė, nes jau buvo su šuniu nuėjęs. Jis tuo metu taip pat apsisuko ir pradėjo vienas eiti link namų, o T. liko prie gulinčio A. V.. A. V. buvo labai girtas, bet sąmonės jis nebuvo praradęs. Jis nematė kas vyko vėliau, nes buvo nugara į juos. Prie autobusų sustojimo, gal už 20 metrų jį pasivijo T.. Jis pas T. pinigų ar piniginės nematė, jis nieko nesakė. Jis suprato, kad konfliktas įvyko dėl T. skolos A.. Jis atsisukęs matė, kad A. bandė keltis. Jie paliko besikeliantį A. V. ir nuėjo link namų. Jis A. V. atžvilgiu nesmurtavo, nesmogė, nespyrė, į jų konfliktą nesikišo, nesuprato, kad T. ir A. gali susimušti (IBS dokumento priedų b. l. 45 – 47).

- liudytojo K. K. apklausos protokolas, kuris parodė, kad A. V. pažįsta. Su L. ir T. P. yra draugai. 2019 m. lapkričio 20 d. vakare, tikslaus laiko nežino, iš namų išvedė pavedžioti savo šunį. Jis šunį vedžiojo laukuose, po to grįžo nuo parko link namų. Buvo tamsu. Eidamas link Pažėrų kelio, išgirdo garsiai kalbant vyriškus balsus. Jis su šuniu priėjo ir gatvėje pamatė stovinčius L. P., T. P. ir A. V.. Jie visi stovėjo ir kažką garsiai aiškinosi. Gatvė buvo labai prastai apšviesta, buvo tamsu. Kitų asmenų ant gatvės nebuvo. Priėjęs su šuniu arčiau, matė, kad A. V. neblaivus, jis svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Matė, kad visi trys vaikinai tik stovėjo ant gatvės ir kalbėjosi, jie nesistumdė, nesimušė. Priėjęs prie vaikinų paklausė „ką čia darote“. Kažkuris atsakė, kad kalbasi ir tada jis iš karto nuėjo gatve link namų. Jam nueinant jokio konflikto tarp A. V. ir T., bei L. nebuvo, juos visus paliko stovinčius. Jam nueinant A. taip pat stovėjo. Jis nematė, kad jie muštųsi. Po kurio laiko atsitiktinai kaime sužinojo, kad 2019 m. lapkričio 20 d. A. V. buvo sužalotas ir iš jo pavogti pinigai. Jis A. V. nemušė, nesužalojo, pinigų negrobė, nematė, kad jis būtų mušamas ar atliekami kokie nors smurtiniai veiksmai jo atžvilgiu. Jis su A. V. apie jo sužalojimą ir pinigų vagystę nekalbėjo, nieko apie tai nežino (IBS dokumento priedų b. l. 139 – 140);

- liudytojo V. V. apklausos protokolas, kuris parodė, kad tikslios datos nepamena, apie 18 val. 00 min. paskambino pažįstamas A. V., gyvenantis tame pačiame miestelyje ir pasakė, kad eina pro šalį ir nori užeiti pakalbėti. Jis po 10 min. atėjo ir su juo savo namų kieme (duomenys neskelbtini), parūkė. Parūkęs išėjo iš kiemo. Akivaizdžiai nebuvo girtas. Jis pas jį į kiemą buvo atėjęs vienas. Kad jis turi pinigų, nesakė. 2019 m. lapkričio 26 d. apie 13 val. 00 min. jis buvo pas A. V. namuose ir jis pasakė, kad kažkas jį sumušė. Nesakė, kas jį sumušė (IBS dokumento priedų b. l. 33 – 34);

- liudytojos L. B. apklausos protokolas, kuri parodė, kad T. P. yra jos antras sūnus penkių vaikų šeimoje. T. baigęs devynias klases ir šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), tačiau mokyklos nelanko, paskaitų nelanko. T. mokėsi labai prastai, jis nesimokė, konfliktavo su mokytojais. T. nesimoko ir nedirba. T. yra probleminis paauglys. T. namuose pats nesiūlo pagalbos, padeda tik paprašytas. T. mėgsta žaisti kompiuteriu, telefonu. Sūnus linkęs konfliktuoti. T. apie savo nusikaltimus nepasakojo, ji nieko nežinojo (IBS dokumento priedų b. l. 73 – 74);

- liudytojo A. K. apklausos protokolas, kuris parodė, kad 2019 m. lapkričio 20 d. vakare jis buvo namuose, niekur nebuvo išvažiavęs. Jis neprisimena kada 2019 m. lapkričio 20 d. K. K. išvedė ir kada sugrįžo su šuniu į namus. Apie tai, kad Veiveriuose sužalotas jo pažįstamas A. V. jis sužinojo 2019 m. lapkričio pabaigoje atsitiktinai. Kas, kada ir dėl kokių priežasčių sužalojo A. V. nežino. Jis nieko negirdėjo ir nežino, kad iš A. V. būtų dingę pinigų. Apie šį nusikaltimą nieko nežino (IBS dokumento priedų b. l. 148 – 150);

- VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 3140/2019(020), kurioje nurodyta, kad A. V. konstatuoti odos nubrozdinimai galvoje (trys) ir dešinėje blauzdoje (vienas), padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų metu A. V. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek ir horizontaliose padėtyse. Odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje galėjo būti padarytas ir griuvimo metu. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (IBS dokumento priedų b. l. 54 – 55);

- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)., prie autobusų sustojimo (IBS dokumento priedų b. l. 26).

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad T. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2019 m. lapkričio 20 d., apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), tyčia smogė A. V. kumščiu du smūgius į galvą, vieną smūgį į veidą, vieną smūgį į pilvą ir spyrė vieną spyrį į dešinę blauzdą, tuo nukentėjusiajam A. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to jis, 2019 m. lapkričio 20 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), iš A. V. drabužių, t. y. iš galinėje kelnių kišenėje buvusios piniginės pagrobė 120 eurų, tuo nukentėjusiajam A. V. padarė 120 eurų turtinę žalą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už T. P. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė – viešieji darbai arba areštas, arba laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki vienerių matų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, kaltinamasis padarytą žalą atlygino. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis T. P. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo T. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis T. P. praeityje neteistas, 2 kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, nesimoko, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajam 2020 m. balandžio 24 d. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, kuri atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis T. P. paskirtos bausmės už abi jo padarytas nusikalstamas veikas subendrintinos jas iš dalies sudedant. Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kadangi kaltinamasis T. P. yra nepilnametis, teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 80 – 81, 90 – 91 straipsniai).

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, T. P. iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis/tęsti mokslą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis/tęsti mokslą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi T. P. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis/tęsti mokslą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. P. skirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis/tęsti mokslą, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamajam T. P. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam T. P. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti T. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.