Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo E. Č. ieškinio atsakovei E. M. dėl prievolės pripažinimo solidariąja priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas E. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudamas pripažinti, kad pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą paskolos sutartį atsirado bendroji sutuoktinių prievolė, ir E. M. yra solidariai atsakinga kreditoriui, kadangi ji sandorio sudarymo metu būdama S. M. sutuoktinė apie šį sandorį žinojo, niekada jo neginčijo, o S. M. esant gyvam, netgi pati asmeniškai vykdė kartu su sutuoktiniu prisiimtus įsipareigojimus. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas 2006 m. sausio 10 d. paskolino atsakovės sutuoktiniui S. M. 9660 litų, kuriuos jis privalėjo grąžinti 2007 m. sausio 10 d. Paskolos sutartį su ieškovu pasirašė tik S. M., nes tokiam sandoriui sudaryti kito sutuoktinio rašytinis sutikimas nėra būtinas, o pagal Lietuvos Respublikos CK 3.92 str. 3 d. preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. S. M. nustatytu terminu skolos negrąžinus, ieškovas kreipėsi į teismą ir 2008 m. gegužės 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko S. M. 9660 litų skolos, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (9660 litų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. gegužės 28 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir 203,55 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo žiniomis 2009 m. gruodžio mėnesį S. M. mirė. Dėl priteistos skolos išieškojimo ieškovas kreipėsi į antstolį, tačiau 2010 m. kovo 18 d. antstolė Vaiva Šimkienė surašė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Po to, kai skola buvo priteista, atsakovė E. M. per tris kartus sumokėjo ieškovui dalį skolos – 500 litų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti, nes jis nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui (fiziniam ir juridiniam), kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias privalo aiškintis gavęs ieškinį teismas ex officio. Ieškinio priėmimo, atsisakymo priimti ieškinį, bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Ieškinio priėmimo metu teismui tenka pareiga patikrinti, ar asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t.y., ar egzistuoja teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidos, tarp jų, ar pareiškėjas turi civilinį procesinį teisnumą (CK 2.1 straipsnis), ar ginčas, kurį išspręsti kreipiamasi, priklauso teismo kompetencijai, ar egzistuoja kitos CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje numatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos.

Ieškovas E. Č. išieškoti skolą, atsiradusią pagal 2006 m. sausio 10 d. su atsakovės E. M. vyru S. M. sudarytą paskolos sutartį, galėjo (ir gali) dviem būdais:

1) kreipdamasis į teismą dėl teisių perėmimo vykdymo procese, tuo atveju, jei mirusiojo S. M. turtas yra paveldėtas (CK 5.1 str., 5.63 str., CPK 596 str.);

2) tuo atveju, jei po S. M. mirties jokio turto ar turtinių teisių neliko, ar įpėdiniai nepriėmė palikimo, ar praleistas 5.63 str. 1 d. numatytas terminas (jei jo neįmanoma pratęsti), ir sutuoktinių E. M. bei S. M. prievolė ieškovui, jo nuomone, yra bendra, ieškovas turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį ginčo teisenos tvarka E. M., reikalaudamas priteisti nesumokėtą skolą pagal 2006 m. sausio 10 d. paskolos sutartį, įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010 (beje, šia nutartimi vadovaujasi ir ieškovė), suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles bei sutuoktinių prievolių pobūdžio nustatymo, išaiškino, jog išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui; išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėjusi, kad prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis visa apimtimi galės pasinaudoti teise pareikšti atsikirtimus į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų, tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams, plenarinė sesija išaiškino, jog tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. Tai reiškia, kad jei skola buvo priteista tik iš vieno sutuoktinio, o kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas į šią bylą, kreditorius (šiuo atveju ieškovas) turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui (šiuo atveju E. M.), įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus. Tik ieškovui pareiškus savarankišką ieškinį E. M. dėl skolos priteisimo ir apmokėjus jį nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, teismas turės pareigą nustatinėti sutuoktinių Moncevičių prievolės pobūdį.

Kadangi ieškinį atsisakytina priimti, ieškovui grąžintinas jo už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 3 p., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., 3 d., 4 d., 5 d., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo E. Č. ieškinį atsakovei E. M. dėl prievolės pripažinimo solidariąja.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę kreiptis į teismą dėl teisių perėmimo vykdymo procese, tuo atveju, jei mirusiojo S. M. turtas yra paveldėtas (CK 5.1 str., 5.63 str., CPK 596 str.), arba, tuo atveju, jei po S. M. mirties jokio turto ar turtinių teisių neliko, ar įpėdiniai nepriėmėm palikimo, ar praleistas 5.63 str. 1 d. numatytas terminas (jei jo neįmanoma pratęsti), ir sutuoktinių E. M. bei S. M. prievolė ieškovui, jo nuomone, yra bendra, ieškovas turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį ginčo teisenos tvarka E. M., reikalaudamas priteisti nesumokėtą skolą pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus.

Ieškovui E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti 135 (vieno šimto trisdešimt penkių) litų dydžio žyminį ieškinį, ieškovo sumokėtą 2011 m. gegužės 10 d. įmokos mokėjimo kvitu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarties dalies dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo vykdymą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, nutarčiai įsiteisėjus. Kartu su nutartimi Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos išsiųsti 2011 m. gegužės 10 d. įmokos mokėjimo kvito kopiją.

Nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti ieškovui E. Č.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.