- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-09
- Bylos Nr.
- 2A-332-123/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- I. Č.
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Henrikas Gaudiešius
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-332-123/2010
77.4.2; 121.18.
2010 m. birželio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovui V. Č., jo atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovei I. Č., jos atstovui advokatui Henrikui Gaudiešiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei I. Č., institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo bei ieškovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-10-13 sprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-12-13 sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, pasikeitus vaikų gyvenamajai vietai, panaikinti teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovo vaikams ir dėl ieškovui nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais; nustatyti uzufruktą ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute palikti gyventi vaikus ir iki jų pilnametystės ieškovą. Nurodė, kad priėmus teismo sprendimą iš esmės pasikeitė aplinkybės, todėl būtina pakeisti vaikų gyvenamąją vietą. Vaikai dėl netinkamo atsakovės elgesio su jais, šiuo metu gyvena kartu su juo, atsakovė prieš vaikus vartoja ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-10-13 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovo 65,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad vaikai nėra priešiškai nusistatę prieš motiną ir kategoriškai nenorėtų gyventi su ja. Ieškovas, matydamas, kad tarp jo ir atsakovės vyksta nuolatiniai nesutarimai, kurių metu kenčia vaikai, nebandė ir nedėjo jokių pastangų pakeisti savo gyvenamosios vietos. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktiniams gyvenant kartu viename bute nuolat kyla pastovūs konfliktai tarp jų, konstatavo, kad toliau gyvenimas viename bute buvusių sutuoktinių su nepilnamečiais vaikais yra neįmanomas, tai toliau pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, jų psichologinį vystymąsi, nebūtų užtikrinta nepilnamečiams vaikams saugi aplinka, todėl reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo atmetė. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovė šiuo metu turi gyvenamąjį būstą, pakankamai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, dirba nuolatinį darbą, darbdavio charakterizuojama teigiamai, gauna darbo užmokestį ir turi galimybę materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, šalių dukters teigimu, motina nesmurtauja prieš ją, sutaria su broliu, į tai, kad tarp atsakovės ir jos vaikų yra pakankamas ryšys, konstatavo, kad atsakovė šiuo metu gali tinkamai prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, jiems sudaryti tinkamas gyvenimo, auklėjimo bei vystymosi sąlygas. Ieškovas neįrodė, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su atsakove, be to, ieškovas neturi gyvenamojo būsto. Teismas, įvertinęs ne tik vaikų išreikštą norą gyventi su tėvu, bet įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių, konstatavo, kad vaikų gyvenamosios vietos nepakeitimas labiau atitiks jų interesus, o jos pakeitimas prieštarautų vaikų interesams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-10-13 sprendimą, panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-12-13 sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, pasikeitus vaikų gyvenamajai vietai panaikinti teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovo vaikams ir dėl ieškovui nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais, kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismo sprendime nėra nurodyti įrodymai, kurie patvirtintų, kad būtų pažeisti vaikų interesai, jei jų gyvenamoji vieta būtų pakeista ir nustatyta su tėvu. Vaikai gyvendami su tėvu turės saugias ir normalias sąlygas jų vystymuisi. Teismo išvada, kad ieškovas neturi kitos gyvenamosios patalpos ir jos negalės susirasti ar įsigyti ir užtikrinti vaikų gyvenamąją vietą yra nepagrįsta. Teismo išvados, kad atsakovė tinkamai rūpinasi savo vaikais, nėra pagrįstos įrodymais, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė netinkamai rūpinasi vaikais, turi asmenybės sutrikimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundžiamą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-10-13 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Kadangi ieškovas ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vaikų nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl teisėjų kolegija nepasisako ir neanalizuoja kitos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, ir nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, t. y. gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.169 str. 1 ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. CK 3.169 str. 3 d. numato, kad pasikeitus aplinkybėms vienas iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Sprendžiant ginčą visada reikia aiškintis, ar paduodantys ieškinį gali užtikrinti vaikui kitokias, geresnes auklėjimo ir auginimo sąlygas, nei tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Taigi, pareiškus ieškinį dėl teismo vaiko nustatytos gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-12-13 sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovo ir atsakovės dėl abiejų kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Tačiau po šalių santuokos nutraukimo tiek ieškovas, tiek atsakovė su vaikais toliau gyvena kartu atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute. Gyvenimo sąlygos, buitinė aplinka ir materialinė padėtis patenkinama. Ieškovas ir atsakovė įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (t. 1, b. l. 75). Po santuokos nutraukimo abu vaikai toliau lanko vidurinę mokyklą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pagal savo galimybes stengiasi toliau rūpintis vaikais, padeda jiems ruošti pamokas, gamina valgį, perka drabužius bei avalynę. Šalių finansinė padėtis nėra pasikeitusi, pasikeitė tik tai, kad atsakovei po santuokos nutraukimo liko butas, kuriame ji gyvena kartu su vaikais ir kuriame liko gyventi ir ieškovas (t. 2, b. l. 81-83, 89, t. 3, b. l. 2). Ieškovas jokio gyvenamojo būsto po santuokos nutraukimo neįsigijo, įrodymų, kad ieškovas būtų gyvenamojo būsto ieškojęs, teismui nepateikė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas turėjo jam siūlyti ar pats savo iniciatyva rinkti įrodymus apie jo pastangas susirasti gyvenamąjį būstą. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia svao reikalavimus bei atsikirtimus, ir pateikti įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia jų nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.). Ieškovas apeliacinio teismo posėdžio metu taip pat patvirtino aplinkybę, kad jis neturi galimybių nuomotis kitą gyvenamąjį būstą, todėl jis ir toliau nori gyventi atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute (t. 3, b. l. 5). Iš paminėtų faktinių aplinkybių matyti, kad aplinkos sąlygos, kuriose gyveno ir gyvena vaikai su motina, nepasikeitė, liko tokios pat, kokios buvo iki santuokos nutraukimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad atsakovė dėl sveikatos problemų nesugebės tinkamai pasirūpinti vaikais ir užtikrinti normalias vaikų gyvenimo sąlygas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė vaikų neprižiūri ir nesiruošia jų prižiūrėti, todėl yra pažeidžiami vaikų interesai gyvenant su motina.
Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Civiliniame kodekse nenumatyta, kad vaiko nuomonė, pareikšta dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, yra išskirtinė ar privaloma teismui. Ji turi būti vertinama kartu su kitais duomenimis, nustatant, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta į vaiko amžių ir jo brandumą. Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo jų motyvacijos, kurią pateikia vaikas. Nagrinėjamu atveju, abu vaikai išreiškė norą gyventi kartu su tėvu, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, svarbiausia įvertinti reikšmingas aplinkybės, kurios turėjo įtakos tokiam vaikų norui susiformuoti bei atsižvelgti į tokio amžiaus vaikų gebėjimą tinkamai įvertinti savo interesus, nustatyti prioritetus.
Kaip matyti iš bylos duomenų, abiem vaikams yra svarbūs abu tėvai, atsakovė šiuo metu su vaikais elgiasi gerai, namuose prieš vaikus fizinių bausmių nevartoja, nesmurtauja. Tai, kad atsakovė buvo teista dėl netinkamo elgesio su vaikais, nėra pakankamas pagrindas pakeisti nusistovėjusią vaikų gyvenamają vietą. Be to, byloje yra įrodymų, kad ieškovas irgi ne kartą auklėjo vaikus vartodamas fizines bausmes. Ieškovo poziciją, kad motina neturėtų dalyvauti auklėjant vaikus, tik patvirtina tėvo nusiteikimą siekti, kad motina nebeturėtų realios galimybės bendrauti su vaikais. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, toliau gyvendamas atsakovei priklausančiame bute, daro didelę įtaką vaikų nuomonei, todėl vaikai yra sumišę ir negali apsispręsti, su kuo jie nori gyventi, savo nuomonę keičia, motyvuodami tuo, kad pavargo nuo nuolatinių barnių ir konfliktų, kylančių tarp tėvo ir motinos. Kai ieškovo nėra namie, vaikai gerai sutaria su motina, jokie konfliktai bei barniai nekyla. Atsakovės santykiai su vaikais šiuo metu yra pagerėję (t. 3, b. l. 5). Ieškovas turėtų gerbti savo vaikus, siekti sudaryti jiems saugias gyvenimo salygas, o tai galima padaryti tik ieškovui susiradus naują gyvenamąjį būstą, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas tokių veiksmų nesiima, todėl toliau gyvendamas atsakovei priklausančiame bute ir suvokdamas, kad kartu su atsakove negali gyventi, nesistengia jokiais būdais pakeisti tokios situacijos, nuo 2007-04-11 neieškojo ir neįsigijo jokio kito gyvenamojo būsto, todėl darytina išvada, kad ieškovas nepaiso vaikų interesų ir nesiekia sukurti vaikams saugios ir ramios gyvenimo aplinkos. Ieškovo noras vaikams įteigti neigiamą nuomonę apie motiną, tokiu būdu siekdamas daryti įtaką vaikų gyvenamosios vietos parinkimui, tik patvirtina ieškovo polinkį auklėti vaikus neatsižvelgiant į jų abiejų pagrindinį norą neprarasti ryšio su abiem tėvais.
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad ieškovas negali užtikrinti vaikams kitokių geresnių auklėjimo ir auginimo sąlygų nei tas, kurias šiuo metu užtikrina atsakovė. Be to, pažymėtina, kad ieškovas neturi jokio gyvenamojo būsto ir neketina jo įsigyti ar nuomotis, todėl ieškovas negalės užtiktinti vaikų teisės į būstą. Ieškovas nepagrindė, dėl ko vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su tėvu labiau atitiktų vaikų interesus nei teismo nustatyta gyvenamoji vieta su motina. Ieškovas neįrodė, kad teismo nustatyta gyvenamoji vieta su motina šiuo metu pažeidžia vaikų interesus, atsakovė neturi galimybės išlaikyti ir rūpintis vaikais, esanti aplinka vaikams tapo nesaugi, o tokia aplinka jiems būtų sukurta pakeitus jų gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškovu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaikų interesus labiau atitinka nustatytos gyvenamosios vietos nekeitimas ir situacijos stabilizavimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepakeitė vaikų gyvenamosios vietos ir ją paliko su motina.
Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 328 str.), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą atlygintinos atsakovės bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d. 4 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė turėjo 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. Č. atsakovei I. Č. 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.