- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-16
- Bylos Nr.
- 2S-773-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- A. B., A. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1962-155/2010 pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovams A. B., A. S., A. B. dėl garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. D. pateikė ieškinį, prašydamas priteisti:
- iš atsakovės A. B. - 5000 Lt neturtinės žalos;
- iš atsakovo A. S. -5000 Lt neturtinės žalos;
- iš atsakovo A. B. -10000 Lt neturtinės žalos;
- priteisti ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009-09-07 (duomenys neskelbtini), namo gyventojai kieme išvadino ieškovą – žeminančiais žodžiais, dėl ko buvo įžeista ieškovo garbė ir orumas, kadangi jis buvo pažemintas viešai, kitų žmonių akivaizdoje, dėl ko apie ieškovą susidarė neigiama nuomonė. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė. Šiuo atveju, girdint tiek ieškovą pažįstantiems, tiek nepažįstamiems, buvo atsakovų piktybiškai išvadintas žeminančiais žodžiais, kurie įžeidžia ieškovo garbę ir orumą. Atsakovė A. B. išvadino ieškovą „snargliumi“, t.y. lietuvišku žargonu, todėl kitų žmonių akivaizdoje ieškovas buvo įžeistas, kadangi apie jį gali susidaryti nuomonė, kad jis yra mažvaikis, todėl gali būti menkinamas. Atsakovas A. S. pavadino ieškovą „priedurniu“, išreikšdamas rusų kalba. Tokio žodžio reikšmė yra suprantama kaip „kvailas“, „neišmintingas“. Atsakovas A. B. įžeidė ieškovą išvardindamas „debilu“. Ieškovo nuomone, minėti įžeidžiantys žodžiai buvo pavartoti jo atžvilgiu pagal savo pobūdį yra akivaizdžiai žeminantys ir turi tik vieną įžeidžiamąją reikšmę, kadangi visuomenėje yra suprantami vienareikšmiškai ir paskleidimas protingam moraliam žmogui sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį. Dėl atsakovų išreikštų ieškovą įžeidžiančių žodžių jis patyrė emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, kaimynai nesisveikina, pažįstami susvetimėjo. Kadangi atsakovų įžeidžiantys žodžiai buvo paminėti viešai, piktybiškai, siekiant ieškovą sumenkinti bei pažeminti, todėl padarytą žalą jis vertina 20000 Lt (LR CK 2.24 str., 6.250 str., LR CPK 135 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama D. D. pareikštą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad D. D. klaidina teismą, nes dėl šio incidento D. D. kreipėsi į policiją. 2009-09-29 yra priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai buvo eilinis D. šeimos iš anksto suplanuotas ir tyčia sukeltas konfliktas, kuriuo jie tikėjosi išprovokuoti kaimynus J. ir A. S.. Tačiau jų planas išprovokuoti ir melagingai apkaltinti S. nepavyko, kadangi daug kaimynų tapo įvykio liudytojais. 2009-09-07 (duomenys neskelbtini) namo kieme, kai buvo susirinkęs būrys kaimynų, D. D. blaškėsi su video kamera, kišdamas ją kaimynams prie veido, tuo reikšdamas nepagarbą ir bandydamas išprovokuoti konfliktinę situaciją. D. D. užmynė A. B. kairę koją, po ko ji pajuto rėžiantį skausmą, išsigando, kad gali neišlaikyti pusiausvyros ir nukristi. Tuo metu ji buvo labai susijaudinusi ir neprisimena ar pavadino D. D. „snargliumi“. Be to, jeigu tai ir įvyko, tai nebuvo padaryta tyčia, o dėl to, kad D. D. sukėlė jai fizinį skausmą.
Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2009-09-07 19 val. A. S. žmona pastatė automobilį vienintelėje aikštelės laisvoje vietoje, kurią D. D. laiko „savo vieta“. I. D. pro savo buto langą pradėjo gąsdinti J. S., kad jei ji nepatrauks savo mašinos, jai bus blogai. I. D. pašaipiai juokėsi ir įžeidinėjo atsakovo žmoną. Susidarė konfliktinė situacija. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. D. D. elgėsi agresyviai ir provokuojančiai, jis prieidavo prie kiekvieno kaimyno ir kaišiojo video kamerą jiems prie veido. Atsakovas A. S. buvo apimtas afekto būsenos bei gindamas savo žmoną, galbūt kažką ir pasakė, tačiau tai buvo gynybinė reakcija D. D. agresyviam spaudimui. Atsakovas pažymi, kad žodis „pridurok“ nėra nei necenzūrinis, nei keiksmažodis. Rusų kalboje jos apibūdinamas kaip „keistokas“, „kvailokas“ .
Atsakovas A. B. nepateikė atsileipimo į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkė teismas 2010-06-30 nutartimi civilinę bylą Nr. 2-1962-155/10 pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovams A. B., A. S., A. B. dėl garbės ir orumo gynimo paliko nenagrinėta. Teismas nurodė, kad iš byloje gauto ieškovo D. D. prašymo matyti, kad jam žinoma posėdžio vieta ir laikas. Ieškovas 2010-06-09 raštu, registruotu Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, nurodė teismui neatvykimo priežastį, kad yra išvykęs į užsienį. Jokių patvirtinančių įvardytą priežastį įrodymų ieškovas nepateikė. Be to, ir pati priežastis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovą byloje atstovauja atstovė, yra pripažintina nesvarbia ir įstatymo pagrindu (CPK 246 str. 1 d.). Ieškovo atstovei apie parengiamojo posėdžio datą pranešta pasirašytinai teisme. Iki posėdžio pradžios ieškovo atstovė nepranešė savo neatvykimo į posėdį priežasčių, nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos neatvykimo į posėdį priežastis. Teismas konstatavo, kad ir ieškovo atstovės neatvykimas į parengiamąjį teismo posėdį pripažįstamas jos neatvykimu be svarbių priežasčių. Atsakovai prašė bylą palikti nenagrinėtą (LR CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d., 5 p.).
Šalies argumentai
Ieškovas D. D. pateikė prašymą grąžinti žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą, kad galėtų pateikti ieškinį iš naujo. Nurodė, kad pateikė ieškinį ir sumokėjo atitinkamą žyminį mokestį. Ieškovas nori pateikti ieškinį iš naujo, o materialinė padėtis yra sunki, nes yra bedarbis.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-11-03 priėmė nutartį, kuria atmetė ieškovo prašymą. Nurodė, kad ieškovas D. D. 2010-01-26 teismui pateikė ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, už ieškinį sumokėjo 300 Lt žyminį mokestį. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-30 nutartimi civilinė byla palikta nenagrinėta (LR CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p. pagrindais), nes ieškovas du kartus (2010-04-07 ir 2010-06-30) neatvyko į paskirtą ir tinkamai informuotą teismo posėdį. Ieškovas prašymą grąžinti sumokėtą žyminį mokestį grindžia LR CPK 87 str. 1 d. 3 p. pagrindu. LR CPK 87 str. 1 d. 3 p. nustato, kad žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą bei skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo. Tai yra žyminis mokestis gražinamas tada, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą bei skundą arba kai šie grąžinami nepriėmus sprendimo, kurie nustatyti LR CPK 137 str. 2 d., 315 str. 2 d., 350 str. 2 d. arba palikus ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 3-4, 11 punktuose numatytais pagrindais (CPK komentaro 1 skyrius, 227 psl.). Kadangi ieškinys paliktas nenagrinėtu ne šiais pagrindais, o dėl ieškovo veiksmų, todėl nėra pagrindo grąžinti ieškovui D. D. žyminį mokestį (LR CPK 87 str.).
Ieškovas D. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-11-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1962-155/20 ir patenkinti ieškovo prašymą grąžinti ieškovui sumokėtą žyminį mokestį. Nurodė, kad į pirmąjį teismo posėdį atvyko ieškovo įgaliotas asmuo, o antrajame teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo, kadangi buvo išvykęs ir pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį. Ieškovas mano, kad negalima teigti, jog jis neatvyko į du teismo posėdžius nors buvo tinkamai informuotas. Teismui buvo pateiktas prašymas atidėti teismo posėdį, todėl negalima teigti, kad ieškovo neatvykimas yra nepateisinamas. Ryšium su tuo, kad teismui buvo pateiktas D. D. prašymas atidėti teismo posėdį, negalima traktuoti, kad jo neatvykimas buvo be priežasties, dėl to teismas turi patenkinti ieškovo prašymą grąžinti sumokėtą žyminį mokestį (LR CPK 334 str., 335 str.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Įstatymas nustato atvejus, kada sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami teismo nutartimi. Tokių atvejų sąrašas yra išsamus ir negali būti aiškinamas plečiamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys paliktas nenagrinėtu dėl ieškovo veiksmų, todėl nėra pagrindo grąžinti ieškovui D. D. sumokėtą žyminį mokestį (LR CPK 87 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas neskundė 2010-06-30 nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-1962-155/2010 pagal ieškovo D. D. ieškinys atsakovams A. B., A. S., A. B. dėl garbės ir orumo gynimo paliktas nenagrinėtu, todėl darytina išvada, jog D. D. sutiko su ja. Teismas išaiškina ieškovui, kad pagal CPK 296 str.1 d. 5 p. nuostatą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 str. 1 d. nurodytu atveju. CPK 246 str. 1 d. reglamentuoja ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Kolegija pažymi, kad ši teisės norma reglamentuoja neatvykimo į visus teismo paskirtus posėdžius, neišskiriant ir parengiamojo, neatvykimo padarinius, todėl apelianto argumentai dėl netinkamo jos taikymo teisiškai nepagrįsti. Taigi CPK 296 str. 1 d. 5 p. įtvirtintoje proceso teisės normoje, kurios pagrindu teismas nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalies neatvykimo į teismo posėdį pasekmėmis. Šių teisinių pasekmių taikymas yra susijęs su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kurie apima šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt., tinkamu įgyvendinimu (CPK 7 str., 2 d., 5 d.). Nesilaikydamas šių principų, ieškovas privalo prisiimti ir įstatyme numatytas neigiamas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes dėl žyminio mokesčio negrąžinimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CPK 87 str. nenumatyta grąžinti ieškovui žyminį mokestį, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtu, neatvykus ieškovui į teismo posėdį, apie kurį jam buvo tinkamai pranešta. Tam, kad tokia nutartis – grąžinti žyminį mokestį galėtų būti priimta, būtina, kad būtų priimta teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą ar jį grąžinti, nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtu, t.y. būtų konstatuoti CPK 87 str. 1 d. nurodyti žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes tai neužkerta kelio ieškovui tinkamai realizuoti savo procesines teises (LR CPK 7 str., 8 str., 87 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis įgijo pareigą atlyginti 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo (b.l. 114) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (LR CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš D. D. 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.