Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei R. B., su trečiaisiais asmenimis K. B., G. B., atstovaujamomis atstovės pagal įstatymą R. B., Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro notare Dalia Čelkienė, dėl mirusiojo asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

LR CK 5.62 str. 1 d. numatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Iš Testamentų registro išraše esančių duomenų nustatyta, kad palikėjo įpėdiniai pagal įstatymą – atsakovė ir tretieji asmenys K. B. bei G. B., per įstatyme nustatytą terminą palikimo nepriėmė, ieškovė, vadovaudamasi LR CK 5.62 str. nuostatomis, pradėjo palikimo, likusio po M. B. mirties, priėmimo valstybės vardu procedūrą. Ieškovė 2021 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. RNA-39396 kreipėsi į Molėtų rajono 2-ąjį notaro biurą dėl paveldimo turto perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po M. B. mirties, tačiau notarė 2022 m. kovo 23 d. raštu Nr. S-34 informavo, kad liudijimo išduoti negali, nes nenustatyta mirusiojo sutuoktinei R. B. priklausanti turto dalis nuosavybėje.

Ieškovė, paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, negali užbaigti paveldėjimo po M. B. mirties procedūrų ir gauti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kadangi nenustatytos palikėjo ir jo sutuoktinės – atsakovės R. B., turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų 2012-01-06 Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11, 1 ir 69 p. numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą.

Pagal LR CK 3.87 str., sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nepadalytas arba nepasibaigia kitokiu būdu. LR CK 88 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.), taip pat preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad palikimas pereitų valstybei, taip pat neginčijamos CK 3.88 str. 2 d. ir CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintos prezumpcijos ir byloje nėra CK 3.123 str. numatytų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, duomenų apie galiojančias vedybų ar turto padalijimo sutartis nėra, todėl vertinama, kad palikėjo ir atsakovės turto dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios.

Teisinis pagrindas išduoti ieškovei, paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujančiai valstybei, palikimo perėjimo valstybei liudijimą ir užbaigti paveldėjimo procedūrą atsiras tik nustačius palikėjo ir jį pergyvenusios sutuoktinės dalis jų bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, todėl ieškinys tenkinamas ir nustatoma, kad palikėjui M. B. priklauso ½ sukauptų pensijų fondo vienetų, esančių Luminor Bank AS Lietuvos pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. NL10079710.

LR CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė CPK 83 str. 1 d. 5 p. numatytu pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d., už ieškinį turėtų būti mokamas 105 Eur dydžio žyminis mokestis. Teismas gali nukrypti nuo 96 str. 1 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Atsižvelgus į tai, kad atsakovė neignoravo pareikšto ieškinio ir savo procesines teises įgyvendino tinkamai – pateikė atsiliepimą ir nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, taip pat atsižvelgus į formalų ieškinio reikalavimą, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos.

Byloje nustatyta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma – 3,46 Eur. Išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/ 1K-355 (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 269, 270 str., CK 3.88, 3.117 str., teismas

nutaria:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad palikėjui M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis sukauptų pensijų fondo vienetų, esančių Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.