- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- 1-36-559/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00329-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Nukentėjusysis
- K. P.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Antanas Vitlipas
- Kategorijos
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė, sekretoriaujant Astai Zujevienei, dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, nukentėjusiajai K. P., jos atstovei pagal įstatymą A. P., nukentėjusiosios atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, gynėjui advokatui Antanui Vitlipui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., gim. (duomenys neskelbtioni). Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Jonavos r. savivaldybė,
teistas 1999-01-15 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 m. 1 mėn. su ½ turto konfiskavimu;
teistas 1999-02-24 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. su ½ turto konfiskavimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 1999-01-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta laisvės atėmimas 4 m. 1 mėn. su ½ turto konfiskavimu. Kauno miesto apylinkės teismo 2000-03-15 nutartimi, pritaikius LR 1999-11-25 įstatymus Nr. VIII-1439 ir Nr. VIII-1440, bausmė sumažinta ir paskirta galutinė bausmė 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimo; pritaikytas Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 str.1 d. 3 p. ir atleistas nuo neatliktos bausmės;
teistas 2001-06-26 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m. su ¼ turto konfiskavimu;
teistas 2001-11-20 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m. 2 mėn. su ¼ turto konfiskavimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2001-06-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu. Jonavos rajono apylinkės teismo 2003-05-21 nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002-10-29 įstatymu Nr. IX-1162, veikos perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. ir paskirta bausmė 2 m. laisvės atėmimo;
teistas 2002-12-04 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. su 1/6 turto konfiskavimo, vadovaujantis BK 42 str. bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2001-06-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su 1/6 turto konfiskavimo. Pritaikytas LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str. ir neatlikta bausmė sumažinta 1/3, t. y. 5 mėn. Jonavos rajono apylinkės teismo 2003-02-11 nutartimi vadovaujantis BK 42 str. bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2001-11-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn. su 1/6 turto konfiskavimu; Jonavos rajono apylinkės teismo 2003-09-04 nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002-10-29 įstatymu Nr. IX-1162, veikos perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirta galutinė bausmė 1 m. 10 mėn. 21 d. laisvės atėmimo;
teistas 2004-08-19 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m.;
teistas 2010-06-02 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn.;
teistas 2014-03-07 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmė atlikta;
teistas 2015-05-22 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
teistas 2015-05-29 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK BK 284 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Kauno miesto apylinkės teismo 2015-07-24 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015-05-29 nuosprendžiu ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-05-22 baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 str. atidėtas 1 metams; teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. balandžio 6 d. 18.00 val. – 19.00 val. laikotarpiu V. S. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra kitų asmenų akivaizdoje apglėbęs rankomis nukentėjusiosios K. P. juosmenį, jėga vedėsi ją link nenustatyto automobilio, sustojusio važiuojamojoje kelio dalyje, bagažinės. Nukentėjusiajai K. P. priešinantis, ją paleido, ir toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia sugriebė ranka K. P. kaklą bei laikė jį suspaustą, dėl ko K. P. nemažiau kaip tris kartus atsitrenkė galva į nenustatytą automobilį. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. S. tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajai K. P. už kaklo, jį suspaudė ir, laikydamas suspaustą, pastūmė, nuo ko nukentėjusioji K. P. griuvo ant žemės. Tokiais veiksmais V. S. padarė nukentėjusiajai K. P. nugaros sumušimus abipus, pakaušio srities sumušimą ir kaklo srities suspaudimą su odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis ir tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios K. P. sveikatą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis V. S. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad jis su K. P. pažįstamas, nes ji yra jo sugyventinės D. Ž. draugė. Tuo metu jis su D. Ž. buvo apsipykęs ir D. Ž. gyveno Jonavoje. Jis telefonu ir susitikęs miestelyje nekartą pas K. P. klausė D. Ž. adreso, nes buvo įsitikinęs, kad K. P. žino, bet jam nepasakė. 2015 m. balandžio mėnesio pradžioje jis sutiko pažįstamą A., kurio paprašė nuvežti jį į Jonavą, nes jis sužinojo, kur gali būti D. Ž.. Jį nuvežė į Jonavą, tačiau jis D. Ž. nerado, o grįždamas namo, Ruklos miestelyje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pamatė einančią K. P.. Tada jis paprašė sustoti ir jis, išlipęs iš automobilio, priėjo prie K. P., kuriai pasakė, kad ji važiuos kartu su juo ir parodys, kur gyvena Jonavoje D. Ž.. Jis buvo labai susinervinęs ir bandė vestis K. P. į automobilį, todėl jis buvo ją apglėbęs per liemenį. Jis buvo sugriebęs K. P. už kaklo, tačiau jis neatsimena, kad jai smūgiuotų į galvą. Po to jis sugriebė K. P. už kaklo ranka ir ją pastūmė. K. P. nukrito ant žemės. Jis negalėjo daužyti K. P. galvos į automobilį, nes tada pasekmės būtų buvę sunkesnės. Tada jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jis žinojo, kad K. P. yra nepilnametė. Su K. P. civiliniu ieškiniu dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo nesutinka, nes ieškinys yra per didelis.
Nukentėjusioji K. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. balandžio 6 d. maždaug 18.00-19.00 val. ji su drauge L. Š. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve ir joms būnant netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ prie jų privažiavo ir sustojo automobilis „Crysler“, iš kurio išlipo V. S. su dviem draugais, kurių ji nepažįsta. V. S. priėjo prie jos ir pradėjo tempti ją link automobilio abiem rankomis iš nugaros apkabinęs per liemenį. Ji turėjo važiuoti su V. S. ir parodyti, kur Jonavoje gyvena D. Ž.. V. S. stūmė ją link automobilio, o ji V. S. stūmė nuo savęs. Tuo metu V. S. paėmė ją už kaklo, bet jai nesmūgiavo, o ji kelis kartus trenkėsi galva į automobilį. Tada V. S. ją paleido ir ji nuėjo ant pėsčiųjų tako. Tada vėl V. S. priėjo prie jos, sugriebė jai už kaklo ir stūmė ją į žemę, dėl ko ji griuvo ir susiplėšė striukę. Jai atsikelti padėjo L. Š.. Ji nepasakė V. S., kur gyvena D. Ž.. Jai po įvykio skaudėjo galvą, krūtinę, tačiau vaistų negėrė. Jai buvo tik suplėšyta striukė. Po šio įvykio ji vakare bijojo eiti į lauką. Ji prašo priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes po įvykio jai skaudėjo galvą, kaklą, ji bijojo išeiti vakare į lauką.
Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015-04-07 maždaug apie pietus jos duktė K. P. su drauge išvažiavo į Jonavą. Tuo metu ji miegojo, nes buvo grįžusi po naktinės pamainos. Jai atsikėlus, sūnus pasakė, kad K. primušė V. S., kad K. kaklas mėlynas. Tada ji susižinojo V. S. telefoną, kuriam pasiskambino ir kuris atėjo su ja pasikalbėti. V. S. sakė, kad jis nieko nepadarė K., tačiau po to pripažino, kad buvo paėmęs K. už kaklo ir norėjo ją pasisodinti į automobilį. Po to V. S. išėjo. Tada ji paskambino dukrai ir liepė grįžti į namus. K. sugrįžusi papasakojo, kad V. S. ją primušė prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ V. S. ją mušė, nes ieškojo savo draugės, sakė, kad V. S. daužė jos galvą į automobilį, stumdė, buvo suplėšyta dukters striukė. Ji matė, kad dukters kaklas buvo mėlynas, dukrai skaudėjo galvą, ji visą savaitę bijojo viena miegoti. Ji prašo priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes duktė patyrė sukrėtimą, skausmą, buvo išsigandusi, buvo suplėšyta dukters striukė, kuri buvo jau nešiota ir sena.
Liudytoja L. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad vakare ji su drauge K. P. ėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir prie jų sustojo tamsios spalvos automobilis, iš kurio išlipo V. S. ir dar du jai nepažįstami vyrai. V. S. griebė už rankos K. P. ir pradėjo tąsyti, kažką jai sakė, tada apglėbė rankomis K. P. juosmenį ir ėmė jėga ją tempti link automobilio. K. P. priešinosi, todėl vyras ją paleido, tačiau iš karto merginą pastūmė ir ji galva atsitrenkė į automobilį. Po to V. S. sugriebė ranka už K. P. kaklo ir stipriai pastūmė, dėl ko K. P. atbula krito ant žemės. Tada V. S. su dar dviem draugais įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Ji, stebėdama įvykį, išsigando.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1614/15 (02) (1 t. b. l. 38-39) nustatoma, kad K. P. diagnozuota nugaros sumušimai abipus, pakaušio srities sumušimas ir kaklo srities suspaudimas su odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis. Medicininių duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra. Medicininiai duomenys neprieštarauja, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Nugaros ir pakaušio sričių sumušimai susidarę nuo trauminių kontaktų šiomis sritimis su kietais bukais neriboto paviršiaus daiktais ar plokštumomis ir galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. trankant pakaušį ir nugarą į automobilį arba pargriaunant aukštielninka. Kaklo srities sužalojimai galėjo susidaryti spaudžiant kaklą rankomis. Savigynai priskirtinų sužalojimų nediagnozuota. Sužalojimams susidaryti galėjo pakakti ir trijų trauminių poveikių, t. y. po vieną į kiekvieną sužalotą sritį (nugara, pakaušis, kaklas), tačiau tikėtina, kad poveikių galėjo būti ir daugiau. Sužalojimų padarymo eiliškumo ir nukentėjusiosios padėties sužalojimų padarymo metu nustatyti negalima. Nors visi konstatuoti sužalojimai yra savo ranka pasiekiamose lokalizacijose, tačiau mažai tikėtina, kad susižalojo pati. Pagal pateiktų medicininių dokumentų duomenis diagnozuoti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t. b. l. 43) nustatoma, kad A. P. pateikė K. P. striukę, kuri apžiūrėta apžiūros protokolu ir rasta striukės nugarinėje dalyje T formos audinio pažeidimas, šalia dešiniau vertikalus pažeidimas (1 t. b. l. 44-46), striukė prijunta prie bylos.
Kaltinamojo V. S. prisipažinimu, nukentėjusiosios K. P. parodymais, liudytojos L. Š. parodymais ir specialisto išvada įrodyta, kad kaltinamasis V. S. sutiko nukentėjusiąją K. P. viešoje vietoje – Ruklos miestelyje, šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Be K. P. ir V. S. toje vietoje buvo dar V. S. draugai, su kuriais jis važiavo automobiliu, liudytoja L. Š.. Be to šį įvykį matė ir kiti asmenys, nes nukentėjusioji K. P. parodė, kad gatvėje tuo metu buvo žmonių. V. S. nusikalstamą veiką padarė gatvėje, t. y. viešoje vietoje, kur turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-670/2002). V. S. elgėsi įžūliai, nes jo elgesys buvo agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, jis panaudojo fizinį smurtą nepilnametės nukentėjusiosios K. P. atžvilgiu, K. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai buvo aplinkinius šokiruojantis veikimas, kuriuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka, o nukentėjusioji K. P., liudytoja L. Š. buvo išsigandusios, patyrė nepatogumų. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, V. S. padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaltinamajam V. S. kaltinime patikslinama, kad V. S. laikė suspaustą K. P. kaklą, dėl ko K. P. nemažiau kaip tris kartus atsitrenkė galva į nenustatytą automobilį, nes teisiamajame posėdyje nukentėjusioji K. P. parodė, kad V. S. jai nesudavė smūgių į galvą, o ji atsitrenkė galva į automobilį tuo metu, kai V. S. laikė jos kaklą. Liudytoja L. Š. taip pat nepatvirtino tos aplinkybės, kad K. P. buvo suduoti smūgiai į galvą, šią aplinkybę neigė ir V. S.. Šios aplinkybės patikslinimas kaltinime nekeičia veikos kvalifikavimo.
Nukentėjusiosios K. P. atstovė pagal įstatymą A. P. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šį civilinį ieškinį palaiko ir nukentėjusioji K. P.. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis jos neatsiprašė, po nusikaltimo K. P. buvo emociškai įsitempusi, labai pergyveno, nervinosi, nes jai buvo labai netikėta. K. P. sutriko miegas, dažnai verkdavo. Dėl nusikaltimo ji tapo emociškai pažeidžiama, jautė įtampą, jai sunku atsipalaiduoti, jaučia įtampą, nepasitikėjimą savimi, baimę dėl ateities, bijo sutikti kaltinamąjį, vengia vaikščioti viena ir tamsiu paros metu.
Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.
Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ar žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji K. P. patyrė fizinę prievartą, kas be jokios abejonės sutrikdė jos psichinę būseną ir dvasinę pusiausvyrą.
Nustatydamas nukentėjusiajai K. P. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, t. y. į tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, patirti išgyvenimai jos atžvilgiu daromo nusikaltimo metu ir fizinė prievarta sukėlė nukentėjusiajai emocinį sukrėtimą. Kaltinamojo V. S. veiksmais nukentėjusiajai K. P. buvo padaryti nugaros sumušimai abipus, pakaušio srities sumušimas ir kaklo srities suspaudimas su odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis. Dėl padarytų sužalojimų K. P. ligoninėje nesigydė ir vaistų nevartojo. Dėl aptartų neturtinės žalos pasekmių ir smurtinio tyčinio nusikaltimo pobūdžio žalą padariusio asmens turtinė padėtis šiuo atveju nelaikytina esminiu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, nors kaltinamasis neturi nuosavybės teise priklausančio turto ir niekur nedirba. Be to, tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamą vertybę - žmogaus sveikatą, neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad prieš nukentėjusiąją K. P. buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, teismas nukentėjusiosios prašomą priteisti už jos atžvilgiu padarytą nesunkų nusikaltimą 3000 EUR dydžio neturtinės žalos sumą šiuo atveju įvertina per didele ir nukentėjusiajai K. P. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 500 EUR suma, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių.
Nukentėjusiajai K. P. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-06-15 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-T-1991-2502 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurią teikė advokatė Virginija Bradulskienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-03-01 pažyma Nr. NTP -2375 nustatoma, kad K. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 256,36 Eur. Kaltinamąjį V. S. teisme gynė advokatas, kuris buvo paskirtas taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kaltinamasis V. S. neturi turto, niekur nedirba, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes nukentėjusiojo atstovo išlaidos valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos BPK 106 str.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą.
Skiriant bausmę kaltinamajam V. S. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis V. S. teisiamas ne pirmą kartą, jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka baustas, Jonavos PSPC PSC priežiūroje neįrašytas, niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, šį nusikaltimą padarė jau esant pradėtiems kitiems ikiteisminiams tyrimams, kurie šiuo metu yra baigti ir priimti nuosprendžiai V. S. atžvilgiu, dar vienas apkaltinamasis nuosprendis V. S. atžvilgiu yra neįsiteisėjęs, todėl V. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamajam V. S. paliktina nepakeista kardomoji priemonė suėmimas, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. V. S. neatvykdavo į posėdžius ir tuo trukdė teismui nagrinėti bylą, jis niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris yra neįsiteisėjęs, todėl yra pagrindo manyti, kad jis gali bėgti nuo teismo ir tuo pasunkėtų nuosprendžio įvykdymas.
Daiktinis įrodymas – striukė nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina K. P..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -307 straipsniais
nusprendė:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti suėmimą nuo 2016 m. vasario 11 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę suėmimą V. S. palikti nepakeistą iki bausmės pradėjimo vykdyti, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.
Daiktinius įrodymus – striukę- nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti K. P..
Priteisti iš V. S. K. P. penkis šimtus eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu. Nuteistajam nuosprendžio apskundimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.