Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo, o būtent:

jis 2019 m. birželio 11 d., apie 15.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ veislės šuniuką pakėlęs nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip du kartus, metė į grindis, tokiu būdu padarydamas jam smegenų edemą ir kraujo išsiliejimą smegenų dangaluose ir žievėje, apie 100 ml kraujo pilvo ertmėje, daugybinius kepenų plyšimus, plaučių hiperemiją ir edemą, kraują bronchuose, vidaus organų hiperemiją, poodinių audinių ir raumenų hiperemiją, masyvias hematomas smakro, kaklo, smilkinkaulio, pakauškaulio, viršugalvio kaulo ir kairės galinės pėdos srityse, burnos ir akių gleivinių hiperemiją, dėl ko pastarasis žuvo.

Šiais savo veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyveno su žmona ir sūnumi, taip pat jie turėjo šuniuką, kurį vadino „(duomenys neskelbtini)“, jį pirko žmona už jai dovanotus pinigus. Jis buvo virš 9 mėnesių amžiaus. Įvykio dieną namuose jis buvo vienas, vartojo alkoholį, alų. Namuose neturėjo būti šuniuko, šuniukas turėjo būti pas uošvienę, nepamena aplinkybių, kaip jis atsirado namuose, tačiau atsimena, kad jis su juo žaidė ir jis jam grybštelėjo. Jis tuo metu buvo neblaivus, šuniuką pakėlė ir jį metė į žemę, kiek tiksliai kartų metė į žemę negali pasakyti, bet metė ne vieną kartą, mažiausiai du kartus metė. Nepamena, ar jis jam sudavė iš rankos, ar iš kojos, atsimena būtent tuos kelis kartus kai šuniuką metė į žemę, šuniukas gulėjo ant grindų nejudėdamas, o jis verkė. Ar buvo kraujo, neatsimena, taip pat neatsimena, ar kažkas buvo atėjęs į butą įvykio metu, kaip buvo sulaikytas policijos pareigūnų taip pat neatsimena. Nurodė, jog pamena, kaip metė šuniuką kelis kartus į žemę, galimai dėl to galėjo šuniukas nugaišti, pamena, kad verkė prie jo. Dėl įvykio jis labai gailisi. Analogiškas aplinkybes kaltinamasis nurodė ir papildomos apklausos metu.

Be J. V. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojų I. V. ir S. V. parodymais, I. V. pareiškimu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktu, alkotesterio prietaiso rodmenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad J. V., 2019 m. birželio 11 d., apie 15.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ veislės šuniuką pakėlęs nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip du kartus, metė į grindis, tokiu būdu padarydamas jam smegenų edemą ir kraujo išsiliejimą smegenų dangaluose ir žievėje, apie 100 ml kraujo pilvo ertmėje, daugybinius kepenų plyšimus, plaučių hiperemiją ir edemą, kraują bronchuose, vidaus organų hiperemiją, poodinių audinių ir raumenų hiperemiją, masyvias hematomas smakro, kaklo, smilkinkaulio, pakauškaulio, viršugalvio kaulo ir kairės galinės pėdos srityse, burnos ir akių gleivinių hiperemiją, dėl ko pastarasis žuvo, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 310 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus J. V. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka, tačiau prašo teismo leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis, išskaidant ją metams, kadangi baudos dydis yra nemažas.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę J. V. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, J. V. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. V. – neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumui.

Teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį, į kaltinamojo prašymą, bei į aplinkybę, jog kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, nustato J. V. dvylikos mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui, per kurį jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas J. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. birželio 11 d. 15.35 val. iki 2019 m. birželio 12 d. 15.56 val., kas vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 4 MGL dydžio baudą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – popieriaus skiautė, supakuota į paketą Nr. 451557, perduota saugojimui į Vilniaus AVPK daiktinių įrodymų saugyklą, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui sunaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. skirti sumažintą bausmę – 40 MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 11 d. 15.35 val. iki 2019 m. birželio 12 d. 15.56 val., kas vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 4 MGL dydžio baudą. Galutinį baudos dydį J. V. nustatyti 36 MGL, t. y. 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų).

J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – popieriaus skiautė, supakuota į paketą Nr. 451557, perduota saugojimui į Vilniaus AVPK daiktinių įrodymų saugyklą, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui sunaikintina.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.