Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui M. L. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovui ieškinys su priedais įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tiesiogiai. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

4. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovui 2019 m. liepos 12 d. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 86,22 Eur. Privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2019 m. birželio 30 d. Atsakovas nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2019 m. liepos mėnesį nebuvo sumokėta. Atsakovas, neapmokėdamas už paslaugas, atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos. Atsakovui 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo siųstas pranešimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau byloje nėra duomenų, kad žala dėl gautų asmens sveikatos priežiūros paslaugų buvo atlyginta.

6. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, nevykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką, nebūdamas apdraustas ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė PSDF biudžetui žalą, kurią sudaro atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

8. Atsižvelgiant į tai, atsakovas paslaugų suteikimo metu nebuvo apdraustas, pažeidė prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą ieškovui dėl neteisėto pasinaudojimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 86,22 Eur žalos atlyginimo (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).

9. Taip pat ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (86,22 Eur) (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

10. Patenkinus ieškinį, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas patenkino ieškinį visiškai, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 9 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

11. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 428 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai (į. k. 188783796) iš atsakovo M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui 86,22 Eur žalos atlyginimo už 2019 m. liepos 12 d. suteiktas paslaugas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (86,22 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-05-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pinigus pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovo M. L. valstybei 9 Eur žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB; įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.