- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-354-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-08744-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Idea&Realty“
- Atsakovas
- „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Idea&Realty“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Idea&Realty“ ieškinį atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB dėl lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti ieškovo ir atsakovo sudarytų sutarčių: 2007-01-05 išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT044445; 2007-01-30 lizingo sutarties Nr. LT045757; 2007-02-19 lizingo sutarties Nr. LT046759; 2007-03-22 lizingo sutarties Nr. LT048772; 2007-03-29 lizingo sutarties Nr. LT049415; 2007-04-26 lizingo sutarties Nr. LT051247; 2007-07-04 lizingo sutarties Nr. LT055783; 2007-12-20 lizingo sutarties Nr. LT066316; 2008-03-06 lizingo sutarties Nr. LT070503 vykdymo sąlygas, atidedant įmokų pagal tas sutartis mokėjimus aštuoniolikai mėnesių, paliekant mokėti tik palūkanas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu yra sudarę devynias išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis, pagal kurias išperkamosios nuomos pagrindu įsigijo įvairaus nekilnojamojo turto, iš kurio vystė nuomos ir pardavimų veiklą. Iki 2009 metų ieškovas pavyzdingai vykdė visas sutartis, mokėdamas atsakovui periodines įmokas, pagal sutartyse nustatytus grafikus. Įtakotas pasaulio finansinės krizės ieškovas neturi galimybės laikinai vykdyti sutarčių tinkamai, o lizingo sutarčių nutraukimas ir turto grąžinimas atsakovui privestų ieškovą prie bankroto. Tuo laiku, kol ieškovui yra sunkiau įvykdyti savo prievoles dėl objektyviu priežasčių, atsakovas turėtų atsižvelgti į tai ir pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas (CK 6.223 str. 2 d. 2 p., 6.204 str.). Atsakovas visiškai nepaiso jokių ieškovo prašymų dėl lizingo sutarčių vykdymo pakeitimo, nors ieškovas visomis išgalėmis stengiasi tinkamai vykdyti (su nežymiu vėlavimu) sutartis. Tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti, juolab, kad atsakovas realiai nepatiria jokių nuostolių gaudamas vėluojančias įmokas kartu su delspinigiais.
Atsakovas nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė jo netenkinti. Ieškovas klaidina teismą sakydamas, jog iki 2009 m. tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, nes ieškovas nuolat po kelias/keliolika dienų vis pavėluodavo sumokėti sutartyse nustatytas įmokas. Ieškovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, 2009-09-16 atsakovas pranešimu Nr. 01-30-4896 vienašališkai nutraukė sutartis. Apie tai, kad sutartys yra vienašališkai nutrauktos ieškovas žinojo. Ieškovo įsiskolinimas 2009-09-16 buvo net 132 793,80 Lt. Atsakovas 2009-12-22 išsiuntė ieškovui raštą Nr. SR - 51339, kuriuo ieškovui buvo pasiūlyta anuliuoti sutarčių nutraukimą ir pakeisti jų sąlygas, tačiau pasiūlymas ieškovui nebuvo priimtinas, todėl vienašališkas sutarčių nutraukimas nebuvo anuliuotas. Atsakovas nemano, kad ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas gali būti pateisinamas vien tik ekonomikos nuosmukio aplinkybe, ieškovas galėjo ir privalėjo numatyti galimą kainų kritimą nekilnojamojo turto rinkoje, ypač atsižvelgiant į ieškovo veiklos pobūdį. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas visiškai nepasisakė dėl ieškovo rašytinių prašymų pakeisti sutarčių sąlygas. Pagal tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką bendravimas vykdavo žodžiu, todėl negali pateikti rašytinių įrodymų, jog į ieškovo prašymus buvo atsakyta. Tačiau visi ieškovo prašymai buvo apsvarstyti ir apie galimybes keisti sutarčių sąlygas su ieškovu buvo nuolat bendraujama. Šiuo atveju ieškovas prašo pakeisti sutarčių, kurios jau yra nutrauktos, sąlygas; akivaizdu, jog pasibaigusių sutarčių sąlygos negali būti keičiamos teismo sprendimu, todėl vien dėl to ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas. Kaip minėta, ieškovas žinojo apie vienašališką sutarčių nutraukimą, todėl darytina išvada, jog reikšdamas ieškinį ieškovas tyčia ar dėl neatsargumo pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. O netinkamas ieškinio reikalavimų formulavimas suponuoja tai, kad pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-03-10 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo UAB „Idea&Realty“ valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu - 20,64 Lt.
Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu sudarę devynias išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis, pagal kurias atsakovas perdavė ieškovui nekilnojamąjį turtą laikinai valdyti ir naudoti, o ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui lizingo sutarčių įmokų grafike nurodytas įmokas. Ieškovas 2009-01-07 raštu kreipėsi į atsakovą prašydamas šešiems mėnesiams atidėti turto išpirkimo įmokas mokant tik palūkanas. Atsakovas 2009-01-19 raštu informavo ieškovą, kad jam nevykdant sutarties sąlygų, t. y. laiku nemokant lizingo sutarčių įmokų grafike numatytų mokėjimų, atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Ieškovas 2009-02-05 pakartotinai kreipėsi į atsakovą; atsakovas 2009-04-20 raštu nurodė, kad ieškovui nevykdant įsipareigojimų, bus priversti nutraukti sutartis. Atsakovas 2009-09-16 raštu Nr. 01-30-4896 vienašališkai nutraukė lizingo sutartis. Pranešimas apie sutarčių nutraukimą ieškovo atstovui įteiktas 2009-10-12. Atsakovas 2009-12-22 išsiuntė ieškovui raštą Nr. SR - 51339, kuriuo ieškovui buvo pasiūlyta anuliuoti sutarčių nutraukimą ir pakeisti jų sąlygas. Atsakovo pasiūlymas ieškovui nebuvo priimtinas, todėl vienašališkas sutarčių nutraukimas nebuvo anuliuotas. Ieškovas neskundė atsakovo vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo. Iš teismui pateiktų lizingo sutarčių matyti, kad bendrosios sutarčių sąlygos (11.1 – 11.1.9 p.) numatė galimybę lizingo bendrovei, t. y. atsakovui, vienašališkai nutraukti sutartis. Teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos devynios išperkamosios nuomos (lizingo) sutartys yra nutrauktos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas negali prašyti pakeisti sutarčių, kurios įstatymo nustatyta tvarka yra nutrauktos, sąlygas, todėl ieškinys atmestinas. Be to teismas atkreipė dėmesį, kad sutarties pakeitimas teismo tvarka CK 6.204 str. nurodytu pagrindu yra galimas tik nustačius aplinkybes, atitinkančias visas šiame straipsnyje nustatytas sąlygas. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas, prisiimdamas prievolę tam tikrą terminą nuolatos mokėti įmokas atsakovui, turėjo būti įsitikinęs, jog visų sutarčių galiojimo laikotarpiu turės galimybių tai daryti, t. y., kad jo gaunamų pajamų užteks ne tik įmokoms sumokėti, bet ir kitai bendrovės veiklai vykdyti. Ieškovo nurodomas CK 6.204 str. gali būti taikomas tik tuomet kai dėl tam tikrų pasikeitusių aplinkybių atsiranda esminis sutarties šalių teisių ir pareigų disbalansas. Nei dėl sunkios ekonominės situacijos pasaulyje ir Lietuvoje, nei dėl kitų aplinkybių ieškovo teisių ir pareigų apimtis pagal sutartis nepasikeitė. Sutarčių pagrindu mokėtinų įmokų dydžiai nepasikeitė, o pasikeitė tik ieškovo finansinės galimybės vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau tai nėra ir negali būti laikoma sutarties vykdymo suvaržymu CK 6.204 str. prasme. Ieškovas, būdamas verslininkas ir žinodamas tiek apie ekonominius verslo ciklus, tiek apie savo prisiimto verslo rizikingumą ir galimas verslo nesėkmes prisiėmė riziką dėl savo mokumo, t. y. piniginių lėšų trūkumo prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. Ieškovas, sudarydamas lizingo sutartis bei įsipareigojęs mokėti jose numatytas įmokas, prisiėmė sau nepalankių aplinkybių atsiradimo riziką. Nors ieškovas ir negali kontroliuoti ekonominio sunkmečio padarinių bendrąja prasme, tačiau ieškovas gali ir turi kontroliuoti sunkmečio padarinius konkrečiai jo verslui, t. y. ieškovas gali ir turi imtis visų priemonių siekiant sumažinti neigiamus padarinius. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo (CPK 178 str., CK 6.204 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-03-10 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apelianto nuomone, sprendimo motyvai yra nepakankami ieškinio atmetimui. Apeliacini skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl sutarčių nutraukimo. Vertindamas ar sutartys nutrauktos, ar ne, teismas rėmėsi atsakovo informacija bei pateiktu 2009-09-16 pranešimu dėl sutarčių nutraukimo, tokiu būdu apsiribojo tik faktinių aplinkybių nustatymu, tačiau, apelianto nuomone, turėjo įvertinti sutarčių nutraukimo teisinį pagrindą. CK 6.204 str. 3 d. nurodo, kad įvykus sutarties šalių deryboms dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir joms nepavykus, nukentėjusioji šalis gali kreiptis į teismą dėl sąlygų pakeitimo, o priešingoji šalis dėl sutarties nutraukimo. Tai reiškia, kad sutartis gali būti nutraukta tik teismo keliu, o ne vienašališkai. Teismas privalėjo konstatuoti, kad atsakovas nesilaikė sutarčių nutraukimo tvarkos, todėl pranešimas apie sutarčių nutraukimą laikytinas niekiniu. Apelianto teigimu, laikydamas, kad lizingo sutartys nutrauktos, teismas neatskleidė bylos esmės, nes kiti motyvai trumpi ir neišsamūs.
2. Dėl sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.204 str. numatytų nuostatų pagrindu. Nesutinka su teismo argumentu, kad pati ekonominė krizė savaime nėra aplinkybė, apsunkinanti sutarčių vykdymą. Apelianto teigimu, tik ekonominė krizė ir jos sukeltos pasekmės lėmė, kad apeliantui tapo sunkiaus vykdyti įsipareigojimus atsakovui, iki tol sutartys vykdytos ir nebuvo grėsmės jų nutraukimui. Priešingai nei teigia atsakovas, kiekvienas gali grįsti savo reikalavimus, remdamasis ekonominės krizės faktoriumi, jei tai įtakojo to asmens, verslą, mokumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti galioti nepakeistą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad lizingo sutartys vienašališkai nutrauktos, nustatė sutarčių nutraukimo sukeliamas teisines pasekmes. Apeliantas nekvestionavo vienašališko sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas neturėjo ir negalėjo vertinti sutarčių nutraukimo teisinio pagrindo. Apeliantas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl nepagrįstai prašo panaikinti sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas netinkamai supranta šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą, kuri nereiškia, jog sutarties šalis privalo vykdyti kiekvieną kontrahento pageidavimą. Nesutinka su apelianto argumentais dėl CK 6.204 str. taikymo. Pažymi, kad sudarydami sutarties tiek apeliantas, tiek atsakovas prisiėmė tam tikrą riziką. Apeliantas netinkamai įvardina sutartinių įsipareigojimų nevykdymo priežastis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantas reikalauja panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau toks procesinis sprendimas galimas, kai nustatomi CPK 329 str. 2 ir 3 d. nurodyti pagrindai (absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai) arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d.); nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, bylos esmė atskleista; teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas; teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.).
Apeliantas teigia, kad vertindamas ar sutartys nutrauktos, ar ne, teismas be pagrindo rėmėsi atsakovo informacija bei pateiktu 2009-09-16 pranešimu dėl sutarčių nutraukimo, tokiu būdu apsiribojo tik faktinių aplinkybių nustatymu, tačiau, apelianto nuomone, turėjo įvertinti sutarčių nutraukimo teisinį pagrindą. CK 6.204 str. 3 d. nurodo, kad įvykus sutarties šalių deryboms dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir joms nepavykus, nukentėjusioji šalis gali kreiptis į teismą dėl sąlygų pakeitimo, o priešingoji šalis dėl sutarties nutraukimo.
Šis apelianto argumentas atmetamas, kaip pagrįstas netinkamu nagrinėjamos bylos aplinkybių bei CK 6.204 str. 3 d. normos aiškinimu. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2009 raštu vienašališkai nutraukė šalių sutartis (t.1, b.l. 157); raštas dėl sutarties nutraukimo ieškovui buvo įteiktas 2009-10-12 (t.1, b.l. 159), t. y. sutarčių nutraukimas yra įvykęs faktas ir teismas pagrįstai tai konstatavo.
Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas grindžiamas vienintele aplinkybe – fakto, kad šalių sutartys yra nutrauktos, konstatavimu, kiti sprendimo argumentai yra trumpi ir neišsamūs, ką apeliantas laiko bylos esmės neatskleidimu, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Su tokiais apelianto argumentais sutikti taip pat negalima.
Apelianto argumentas, kad teismas ex officio turėjo pripažinti sutarčių nutraukimą niekiniu, įvertinęs sutarčių nutraukimo pagrindą, atmetamas. Šalys sudarė devynias išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis; ieškovas neginčija, kad sutartys buvo sudarytos verslo tikslais, taigi šalių ginčas yra privatus, byla nepriskiriam prie bylų kategorijų, kuriose teismas gali išeiti už pareikštų reikalavimų ribų; savo įsitikinimą, kad teismas nagrinėjamoje byloje turėjo procesinį pagrindą viršyti pareikštą reikalavimą ir savo iniciatyva pripažinti sutarčių nutraukimą niekiniu apeliantas pagrindė netinkamu CK 6.204 str. 3 d. nuostatų aiškinimu; esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai neviršijo pareikštų reikalavimų nagrinėjamoje byloje. Nutrauktų sutarčių sąlygos negali būti keičiamos; ieškinio motyvai, susiję su ieškovo reikalavimu dėl sutarčių sąlygų pakeitimo laikytini teisiškai nereikšmingais ir tai, kad teismas plačiai jų neaptarė, negali būti vertinama kaip teismo sprendimo motyvų trūkumas ar bylos esmės neatskleidimas.
Šalių sutarčių 11 straipsnis numatė sutarčių nutraukimo prieš terminą atvejus ir tvarką, 11.1.2 – 11.1.9 punktais šalys susitarė, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais. Iš atsakovo rašto dėl vienašališko sutarčių nutraukimo seka, kad sutarčių nutraukimo momentu ieškovo įsiskolinimas už 213 kalendorinių dienų sudarė 132 793,80 Lt, toks pažeidimas pagal šalių lizingo sutarčių 11.1.2- 11.1.9 punktų sąlygas laikytinas esminiu, atsakovas nutraukė sutartį nepažeisdamas šalių sutartyse numatytos jų nutraukimo tvarkos, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutartys nutrauktos pagrįstai, nepažeidžiant šalių sutarties sąlygų bei CK 6.218 str., 1 d., 6.217 str. nuostatų.
Faktas, kad ieškovas dar iki sutarties nutraukimo kreipėsi į atsakovą, prašydamas pakeisti lizingo sutarčių sąlygas, nepakeičia šalių sutarčių nuostatų dėl sutarčių nutraukimo; apelianto argumentas, kad, prasidėjus šalių deryboms dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, atsakovas pagal CK 6.204 str. 3 d. nuostatas neteko teisės nutraukti sutartis vienašališkai pagal sutarčių 11 straipsnio nuostatas, ir, norėdamas nutraukti sutartis, privalėjo kreiptis į teismą, pagrįstas netinkamu šios normos aiškinimu; toks apelianto aiškinimas pažeidžia sutarčių privalomumo jas sudariusioms šalims principą. Pagal apelianto cituojamo CK 6.204 str. nuostatas kreipimasis dėl sutarties sąlygų pakeitimo nesuteikia teisės sustabdyti sutarties vykdymo, apeliantas nepaneigė aplinkybės, kad sutarčių nutraukimo dieną jis buvo skolingas 132 793,80 Lt įmokų už 213 dienų, tuo pažeisdamas sutarčių sąlygas iš esmės. Galiojus sutarčių sąlygoms dėl vienašališko sutarčių nutraukimo visa apimtimi, atsakovas pagrįstai įgyvendino savo teisę vienašališkai nutraukti sutartis neteismine tvarka.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl CK 6.204 str. numatytų pagrindų sutarčių sąlygoms pakeisti nebuvimo ir jų nekartoja.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.