Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas V. Berezovskij Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00063-2011-8

NUOSPRENDIS

2012 m. kovo 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal privačios kaltintojos-nukentėjusiosios S. L. atstovės advokatės Z. Vizbarienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendžio, kuriuo V. S. išteisintas pagal BK 140 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. privačios kaltintojos-nukentėjusiosios S. L. buvo kaltinamas tuo, kad padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. tuo, kad jis, 2011 birželio 30 d., apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudavė S. L. vieną kartą ranka į dešinę veido pusę, dėl ko ji nukrito buto koridoriuje ant grindų ir susitrenkė dešinės kojos kelį. O jai mėginant atsikelti ir gintis nuo V. S. tokių veiksmų, jis vieną kartą spyrė jai koja į dešinės kojos kelį ir vieną kartą į šoną, taip sukeldamas S. L. stiprų skausmą ir padarydamas jai poodinės kraujosruvas dešinėje šlaunyje, dešinio kelio sąnario srityje. Šiais savo veiksmais V. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad konfliktas su V. S. buvo dėl jo girtumo, to net pats kaltinamasis neginčija. Nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus, kaip tai įvyko, kokiu būdu ji buvo V. S. sumušta. Teisme nukentėjusiosios dukra N. S. neva nepatvirtino to fakto, kad V. S. būtų spardęs nukentėjusiąją, bet ji patvirtino, kad ji išmetė V. S. pro duris, taigi darytina aiški išvada, kad N. S. norėjo tuo užbaigti V. S. konfliktą su motina. Tačiau dukters ir motinos santykiai yra blogi, todėl ji neigė tą aplinkybę, kad nukentėjusiajai S. L. nešė šaldytą mėsą iš šaldytuvo, kuri buvo dedama ant veido šaldant sumušimus, siekiant išvengti sužalojimų veide, kurie S. L. keltų nepatogumą darbe, dirbant su pirkėjais. Teismo medicinos specialistė teisme nepaneigė to, kad dedant ant sumušimo vietos šaldytą mėsą būtų panaikinti sužalojimo požymiai, todėl ekspertė po 12 dienų negalėjo šių sužalojimų nustatyti. Tačiau nustatytų sužalojimų pobūdis, jų lokalizacija bei objektyvūs požymiai patvirtino, kad S. L. iš tikrųjų V. S. veiksmais 2011-06-30 kilusio konflikto metu po to, kai buvo užgesinta šviesa tualete, buvo padaryti sužalojimai. V. S. neneigė, kad jam užgesinta šviesa tualete sukėlė didelį nepatogumą ir jis išėjęs dėl sukilusio pykčio garsiai rėkė, neva jam buvo suduota, tačiau jokių sužalojimų jis nepatyrė.

Advokatės teigimu, paties V. S. duoti parodymai patvirtina, kad iš tikro buvo konfliktas ir yra tiesioginis priežastinis ryšys su nežymiu sveikatos sutrikdymu, padarytu S. L.. Tą aiškiai teismo posėdžio metu patvirtino apklausti liudytojai, matę S. L. kitą dieną. Liudytoja A. teisme patvirtino, kad matė S. L. darbe kitą dieną, ji rodė sumuštą koją, matė mėlynes, nurodė sužalojimų vietą, kas atitiko teismo medicinos specialisto nustatytą išvadoje, nurodė konflikto aplinkybes, kad tai padarė V. S.. Tą patį patvirtino liudytoja A. M., kuri matė ant S. L. kojos mėlynes. Apklausta liudytoja C. B. detaliai nurodė konflikto aplinkybes, nes jai S. L. tą patį vakarą paskambino ir pasakė, kad konflikto metu ją sumušė žento brolis V. S., matė kitą dieną ant jos kojos mėlynes. Liudytojas D. L. taip pat patvirtino motinos S. L. sumušimą, patvirtino, kad tai padarė sesers vyro brolis V. S., pats matė ant kojos mėlynes.

Advokatės nuomone, liudytojos N. S. parodymai yra nenuoseklūs, bandoma apginti V. S., vyro brolį. Yra prieštaringi parodymai, nors patvirtinta, kad V. S. buvo apimtas pykčio, tai patvirtina jo išsakyti žodžiai „irod okajannyj, įjunk šviesą“ ir išėjęs neva gavo ranka nuo jos motinos per veidą. Tai patvirtina, kad nukentėjusioji gynėsi nuo smūgių, kai buvo spardoma ir nukrito nuo smūgio, ką aiškiai rodo mėlynės kojoje dešinio kelio sąnario vidiniame užpakaliniame paviršiuje 11x11 cm.

Dėl girtumo nukentėjusioji aiškino nuosekliai tiek skunde, tiek teisme. Policijos ji nekvietė todėl, kad V. S. pasišalino iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jei būtų atvykusi policija, būta pasiūlyta kreiptis dėl ekspertizės. Patrulinė policija nefiksuoja jokių duomenų apie įvykį, neatlieka apklausos.

Buvo pateikti medicininiai dokumentai, kuriuose nurodyta sužalojimų priežastis – smurtas, nurodyta, kokia suteikta medicininė pagalba, skirtas gydymas. Teismas pats pripažįsta, kad galimai tarp nukentėjusios S. L. ir V. S. buvo konfliktas, tačiau teismas nenustatė, kad V. S. sužalojimus padarė tyčiniais veiksmais.

Gynėjos teigimu, V. S., būdamas jaunas vyras, spardė pagyvenusią moterį, buvo įtūžęs, kad tualete buvo užgesinta šviesa, sąmoningai leido kilti tokiems padariniams, kurie sukėlė skausmą, sutrikdė sveikatą. Tai yra įrodyta nukentėjusios parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad V. S. neatliko tyčinių veiksmų. Pats teismas prieštaravo BK 140 str. įtvirtintai nusikalstomos veikos sudėčiai.

Gynėjos nuomone, faktiniai bylos duomenys patvirtina tą aplinkybę, kad V. S. buvo aktyvus konflikto dalyvis, dėl jo kilo konfliktas. S. L. neturėjo jokio nepasitenkinimo jo atžvilgiu, ji net nežinojo, kad V. S. yra atėjęs pas brolį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovė advokatė Z. Vizbarienė prašė skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Privačios kaltintojos-nukentėjusiosios S. L. atstovės advokatės Z. Vizbarienės apeliacinis skundas tenkinamas.

Nors kaltinamasis V. S. savo kaltę neigė, neigė sudavęs smūgius S. L., teigė, jog po dėl užgesintos šviesos kilusio konflikto su S. L. gavęs nuo jos šlepete į kaktą ir po to išėjęs į lauką laukti brolio, tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje esantys nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais bei specialisto išvada.

Apklausta apylinkės teisme nukentėjusioji S. L. parodė, jog 2011-06-30 po darbo jai grįžus namo ir netyčia išjungus tualete šviesą, V. S. išėjo ir sudavė jai smūgį rankos kumščiu į dešinį skruostą. Smūgis buvo stiprus, tačiau ji nenukrito, tik pradėjo rėkti, kad dirba pardavėja ir su mėlyne išeiti į darbą negali. Po to, jie pasitraukė į bendrą koridorių, kur V. S. jai sudavė antrą kartą ranka į kairįjį šoną. Nuo smūgio ji nukrito ant kelių. Ji šaukė, kad kas padėtų, tačiau niekas nepadėjo. Atėjo dukra ir pradėjo raminti. Dukra nematė, kaip V. S. jai sudavė. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis jai sudavė 3 smūgius – į dešinės pusės skruostą, į šoną ir dešinės kojos blauzdą. Policijos ji nekvietė, kadangi V. S. išėjo. Tą patį vakarą skambino sūnui ir draugei C. ir pasakė, kas įvyko. Ryte ant veido mėlynės nebuvo, nes visą naktį dėjo šaldytą faršą. Kitą dieną išėjo į darbą, po darbo išvažiavo į kaimą. Darbe sumušimus matė parduotuvės vedėja A. ir pardavėjos L., R. ir G..

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas vertindamas nukentėjusiosios parodymus nurodė, kad nukentėjusioji privataus kaltinimo skunde nurodytas aplinkybes teisme duodama parodymus paneigė arba papildė naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos privačiame kaltinime, tačiau nei ji, nei jos atstovė nepateikė teismui prašymo pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Kolegijos nuomone, nukentėjusiosios parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nėra prieštaringi. Tiek privataus kaltinimo skunde, tiek apklausiama apylinkės teisme nukentėjusioji S. L. nurodė, kad 2011-06-30 tarp jos ir V. S. kilo konfliktas, ko neneigė ir pats kaltinamasis. Nukentėjusioji taip pat nuosekliai tvirtino, kad V. S. jai sudavė 3 smūgius – vieną į veidą, vieną į šoną ir vieną į koją. Taip pat S. L. nurodė, kad nuo V. S. suduoto smūgio ji buvo parkritusi ant kelio ir jį susimušė. Tai, kad apklausiama apylinkės teisme nukentėjusioji nurodė, kad nukrito ne po pirmo, o po antro V. S. suduoto smūgio (privataus kaltinimo skunde ji nurodė, kad nukrito po pirmo smūgio), nelaikytina esmine kaltinimo aplinkybe, kuri gali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant V. S. kaltės klausimą. Dėl konflikto kilimo, smūgių sudavimo, jų lokalizacijos bei kritimo buvimo S. L. parodymai nekito. Apklausiama teisme praėjus 3 mėnesiams po įvykio, nukentėjusioji galėjo klysti dėl momento, kuriuo ji parkrito ant kelių. Tačiau, tiek privataus kaltinimo skunde, tiek apylinkės teisme ji nuosekliai tvirtino, kad buvo parkritus nuo V. S. suduoto smūgio. O momentas, kuriuo ji nukrito, nėra esminė kaltinimo aplinkybė. Kitų prieštaravimų dėl esminių kaltinimo aplinkybių nukentėjusiosios parodymuose nėra.

Nukentėjusiosios parodymus apie jai suduotų smūgių lokalizaciją patvirtina ir 2011-07-12 specialisto išvada Nr. G 2085/11(01), kurioje nurodyta, kad S. L. padaryta poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, dešinio kelio sąnario srityje, paveikus kietu, buku daiktu, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y. 2011-06-30. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apylinkės teisme liudytoja apklausta specialistė J. G.-D. patvirtino savo išvadą ir nurodė, kad S. L. padaryti sužalojimai atitiko įvykio aplinkybių laikui. Jie galėjo atsirasti tiek gavus spyrį ar smūgį koja, tiek atsitrenkus į kietus, bukus paviršius.

Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad 2011-06-30 jos namuose V. S. suduodamas smūgius ją sužalojo, apylinkės teisme patvirtino liudytojai A. M., R. A., D. L. ir C. B..

Liudytoja A. M. parodė, kad dirba parduotuvėje „Norfa“ pamainos vedėja. pavasarį ar vasarą pastebėjo, kad žmogus (S. L.) išėjęs iš veido. Po išeiginių paklausė jos, kas atsitiko. Ji pradėjo verkti ir papasakojo, kad po darbo užėjo namo, ar įjungė šviesą, ar išjungė, tiksliai nepamena, ir ją suspardė žento brolis. Parodė dešinę koją. Buvo didelė mėlynė su guzais. Liudytoja R. A. parodė, kad dirba parduotuvėje „Norfa“, kur nukentėjusioji S. yra šios parduotuvės pardavėja. Birželio pabaigoje – liepos pradžioje apie 9.30 atėjusi į darbą sužinojo, kas atsitiko S.. Paklausus, kas atsitiko, ši pradėjo verkti. Vėliau papasakojo, kad parėjo namo kur kilo konfliktas dėl šviesos. Žento brolis pradėjo ją spardyti. Ant veido nieko nebuvo, sakė, kad dėjo kompresus. Parodė koją, ji buvo mėlyna ir ištinusi. Apie sumušimą S. pasakojo kitą dieną, atėjusi į darbą.

Liudytojas D. L. parodė, kad yra nukentėjusiosios sūnus. Datos nepamena, kai jam apie 22 val. paskambino mama ir pasakė, kad ją sumušė bei padėjo ragelį. Jis norėjo pas ją važiuoti, tačiau mama paskambinus prašė, kad nevažiuotų. Po kelių dienų jie susitiko, mama nenorėjo rodyti savo kojos, tačiau jis privertė. Ant dešinės kojos buvo mėlynė ir guzas. Jis pasiūlė jai išsiimti abdukciją. Jis skambino sesei, kuri tuo metu buvo bute. Norėjo sužinoti, kas įvyko. Sesė pasakė, kad V. S. primušė motiną. Jis atėjo į svetimus namus ir ne pirmą kartą bandė įvesti ten tvarką.

Liudytoja C. B. parodė, kad pažįsta visą nukentėjusiosios šeimą, bendrauja tiek su ja, tiek su jos dukra. Su abiem santykiai yra geri. 2011-06-30 maždaug apie 21.15 val. jai paskambino S., prašė ateiti ir atnešti kokį nors tepaliuką, kadangi girtas S. (žento brolis) suspardė ją kojomis. Telefonas buvo neišjungtas, ji girdėjo, kaip draugė sakė „N., atnešk greičiau man faršą iš šaldytuvo“. N. eidama sakė „Suka, sobiraj manatki i uchodi“. Tada pokalbis nutrūko. Kitą rytą ji pati paskambino Natalijai ir paklausė, kas vakar įvyko. Ji paaiškino, kad atėjo girtas V., atnešė iš anytos jai pataisytas kelnes. V. buvo tualete, atėjo mama, užsidegė šviesą, atsirakino savo kambario duris ir išjungė šviesą. Valerka iššoko iš tualeto ir jie koridoriuje susiginčijo, susistumdė, apsižodžiavo. V. stvėrė mamą ir metė į virtuvę, pradėjo daužyti kojomis. Ji šoko prie V., stvėrė jį ir išvarė pro duris. Liudytojai paklausus, kur tuo metu buvo S. (žentas), N.atsakė, kad S. buvo kambaryje su anūku, kad nematytų kaip babą muša. Išklausius N. pasakojimą, S. B. pasakė, kad eis į parduotuvę išklausyti kitą pusę. Nuėjus į parduotuvę paklausė draugės, kas atsitiko. Ji pasakė, kad jai skauda šoną, pakėlė kelnes ir parodė koją. C. B. patarė eiti pas gydytojus, pasidaryti ekspertizę, kad daugiau tai nepasikartotų. Liudytoja taip pat parodė, kad bendrauja su N., ji pastoviai jai meluoja, ji ir teisme meluoja. Ji pati pasakė, kad gins vyro brolį V. ir kaltins mamą, kadangi labiau myli brolį.

Taigi, akivaizdu, kad aukščiau paminėti liudytojai, nors patys tiesiogiai įvykio ir nematė, tačiau matė nukentėjusiąją po įvykio, matė jai padarytus sužalojimus ir jų parodymai visiškai sutampa tiek su nukentėjusiosios parodymais, tiek su specialisto išvada, tiek tarpusavyje. Apylinkės teismas, išteisindamas V. S., iš esmės rėmėsi tik paties kaltinamojo ir įvykio vietoje buvusios liudytojos N. S. parodymais, o aukščiau paminėtų liudytojų parodymų apskritai neįvertino, juos atmesdamas vien dėl to, kad liudytojai patys įvykio nematė.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 27, 2007 m.) yra išaiškinęs, jog ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

Taigi tiek kaltinamojo ir jo versiją patvirtinančios liudytojos N. S. parodymai, tiek nukentėjusiosios ir jos versiją patvirtinančių aukščiau paminėtų liudytojų parodymai turėjo būti teismo vertinti vienodai, nei vieni iš jų neturėjo turėti pirmenybės prieš kitus. Šiuo atveju, liudytojų A. M., R. A., D. L. ir C. B. parodymai pilnai sutampa su nukentėjusiosios parodymais ir tarpusavyje, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Tuo tarpu liudytojos N. S. parodymus apylinkės teismas nepagrįstai įvertino kaip patikimus, patvirtinančius V. S. nekaltumą ir pilnai paneigiančius nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Apklausiama teisme N. S. parodė, kad vyro brolis užėjo pas juos ir užsimanė į tualetą. Mama parėjo iš darbo ir išjungė šviesą tualete. Jam išėjus iš tualeto, mama pradėjo ant jo rėkti. Jis bandė paaiškinti mamai, kad pagalvojo, jog šviesą išjungė jo brolis. Jie apsižodžiavo. Mama trinktelėjo jam ranka, kadangi ji, N. S., stovėjo tarp jų. Ji vyro broliui pasakė, kad eitų iš buto kuo greičiau paskui vyro brolis dar kartą gavo su kedu į veidą. Ji atidarė jam duris ir išstūmė į koridorių. Liudytoja parodė, jog nematė, kad vyro brolis suduotų jos mamai. Buvo nusisukus į virtuvę. Taip pat ji nurodė, kad buvo koridoriuje, tačiau nematė, kad mama nukristų. Mama jos pagalbos neprašė. Mama skambino jos broliui, sakė, kad ją sumušė. Brolis pradėjo skambinėti jai, išvadino ją rusiškais keiksmažodžiais. Mėlynių ant mamos kūno ji nematė, mama jai nieko nerodė.

Iš liudytojo S. S. parodymų matyti, jog tuo metu, kai dėl išjungtos šviesos kilo konfliktas tarp S. L. ir V. S., jis buvo kambaryje su vaiku. Kai jo brolis išėjo iš tualeto, uošvė pradėjo ant jo šaukti. Jo vaikas išbėgo iš kambario, jis iš paskos. Uošvė šaukė ant brolis, o brolis ją pasiuntė. Tada uošvė paėmė šlepetę ir davė broliui per kaktą. Jis nenorėjo, kad vaikas matytų konfliktą, todėl paėmė jį ir nuvedė į kambarį. Žmona išbėgo ir atsistojo tarp jų, kadangi žinojo, kuo baigiasi konfliktai. Žmona išstūmė brolį iš buto.

Kaltinamasis V. S. apklausiamas teisme neigė, kad 2011-06-30 vartojo alkoholį. Parodė, jog 2011-06-30 atvažiavo pas brolį, atvežė kuprinę. Brolis paprašė palaukti, kol jis pasiruoš į parduotuvę. Kol laukė brolio, užėjo į tualetą. Jis negirdėjo, kad kažkas užėjo į namus. Staiga tualete užgeso šviesa. Pagalvojo, kad tai padarė brolis ir garsiai pasakė „įjunk šviesą, irod okojannyj“. Už durų išgirdo šauksmą. Suprato su kuo turi reikalą. Išėjęs iš tualeto pasakė, kad nežinojo, jog S. L. yra namuose. Nukentėjusioji ant jo rėkė. Jis norėjo kuo greičiau išeiti iš buto ir pasakė broliui, kad jis greičiau pasiruoštų. S. L. varė jį iš buto, šaukė, kad iškvies policiją. Jis sakė, kad atėjo ne pas ją, kad jau išeina. Ten buvo brolio žmona N., kuri bandė mamą nuraminti, sakė, kad jie jau išeina. Jis atsigręžė į N., tuo metu gavo plastikine šlepete į kaktą. Nukentėjusioji toliau rėkė. N. pasakė, kad nelaukti brolio, atidarė duris ir jis išėjo laukti brolio. Jis nukentėjusiosios nestūmė, ji nukritusi nebuvo. Jis su nukentėjusiąja problemų neturėjo, susipykę jie nebuvo.

Kaip minėta, nukentėjusiosios S. L. ir liudytojų A. M., R. A., D. L. ir C. B. parodymai bei specialisto išvada paneigia kaltinamojo V. S. parodymus apie tai, kad jis smūgių S. L. nesudavė. N. S. parodymai, kuriais vadovavosi apylinkės teismas išteisindamas V. S., apeliacinės instancijos teismo nuomone, turėtų būti vertinami kritiškai. Nukentėjusioji S. L. su savo dukra N. S. nesutarė. Jos abi to neneigė. Tą patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai – D. L., S. S. ir C. B.. Liudytoja C. B. taip pat parodė, kad N. jai sakė, jog teisme gins vyro brolį ir kaltins mamą, kadangi vyro brolį myli labiau. Netikėti šios liudytojos parodymais pagrindo nėra, kadangi ji pati parodė, jog su N. jos santykiai buvo geri, jos dažnai bendraudavo. Ši liudytoja taip pat parodė 2011-06-30 pokalbio su S. L. telefonu metu girdėjusi N. S. mamai sakant „Suka, sobiraj manatki i uchodi“ („kale, susirink daiktus ir išeik“). Iš to darytina išvada, kad N. S. dėl asmeninių nesutarimų su savo motina buvo suinteresuota duoti V. S. palankius parodymus, todėl jos parodymai vertinami kritiškai.

Be to, nors N. S. ir S. S. ir nematė, kaip V. S. sudavė smūgius S. L. ir ši parkrito, nereiškia, kad smūgių nebuvo. Kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, konfliktui prasidėjus nė vieno iš jų šalia nukentėjusiosios ir kaltinamojo nebuvo. N. S. į konfliktą įsikišo vėliau, o S. S. su vaiku buvo kambaryje ir iš kambario buvo išėjęs tik trumpam. Be to, N. S. parodė, jog nematė, kad vyro brolis suduotų mamai, nes buvo nusisukus į virtuvę. Šie jos parodymai sutampa ir su nukentėjusiosios parodymais, jog dukra smūgių sudavimo nematė. Taigi, šie liudytojų parodymai nepaneigia smūgių sudavimo nukentėjusiajai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje esančiais nukentėjusiosios S. L., liudytojų A. M., R. A., D. L. ir C. B. parodymais bei specialisto išvada pilnai patvirtinta V. S. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kolegija nustatė, jog V. S. 2011 birželio 30 d., apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu sudavė S. L. vieną kartą ranka į dešinę veido pusę, dėl ko ji koridoriuje nukrito ir susitrenkė dešinės kojos kelį. Po ko, V. S. dar vieną kartą spyrė jai koja į dešinės kojos kelį ir vieną kartą į šoną, taip sukeldamas S. L. fizinį skausmą ir padarydamas jai poodinės kraujosruvas dešinėje šlaunyje, dešinio kelio sąnario srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo V. S. atžvilgiu priimant apkaltinamąjį nuosprendį, jam skirtina bausmė vadovaujantis BK 41 ir 54 str. nuostatomis. V. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį – V. S. padarė nesunkų nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę – jis ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka, nors nuobaudos negalioja, ši aplinkybė jį neigiamai charakterizuoja, į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas, niekur nedirba, registruotas darbo biržoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegijos nuomone, V. S. skirtina BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Privačios kaltintojos-nukentėjusiosios S. L. atstovės advokatės Z. Vizbarienės apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendį.

V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 4 mėnesiams, uždraudžiant jam bendrauti su nukentėjusiąja S. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. S. 500 Lt nukentėjusiajai S. L. padarytai neturtinei žalai atlyginti.