- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-09
- Bylos Nr.
- N-575-897-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyrius (toliau – Institucija) surašė E. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis kaip darbdavys - UAB „Kaunesta“ direktorius nuo 2008 m. spalio mėn. pradžios (apie spalio 2 d.) iki 2008 m. spalio mėn. pabaigos (apie spalio 24 dieną) UAB „Kaunesta“ objekte - Varėnos technologijos ir verslo mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), Varėnoje, be rašytinės darbo sutarties nelegaliai įdarbino dirbti apdailininku (gipso klojėjo, glaistytojo darbams) D. S., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 ir 3 dalis, 99 straipsnį, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą E. K. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties. Teismas nurodė, kad byloje surinktais įrodymais nėra patvirtinamas D. S. darbo faktas UAB „Kaunesta“ objekte - Varėnos technologijos ir verslo mokykloje. Iš surinktų įrodymų matyti, kad D. S. kreipėsi į objekto meistrą E. K. dėl įsidarbinimo, po pokalbio E. K. suabejojo D. S. kvalifikacija dirbti gipso kartono montuotoju, paprašė jo praktiškai parodyti, ar jis šiam darbui turi reikiamus įgūdžius. D. S. neparodžius tokių įgūdžių, su juo nebuvo toliau deramasi dėl įdarbinimo, nebuvo susitarta dėl darbo sutarties sudarymo ir kitų esminių darbo sutarties sąlygų. Teismas konstatavo, kad neįrodžius E. K. kaltės dėl D. S. nelegalaus darbo, administracinė byla nutrauktina.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti ir naujo. Nurodo, kad liudytojų parodymai patvirtina, kad D. S. minėtoje statybvietėje atliko konkrečias darbines funkcijas. Be to, atlikdamas šias funkcijas, jis susižeidė. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina nelegalaus darbo faktą.
Atsiliepimas
E. K. atsiliepimu prašo teismo nutarimą palikti nepakeistą, o Institucijos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, teisingai jas įvertino, priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo E. K., liudytojai E. K., L. S. ir E. Š., dirbę UAB „Kaunesta“, teismo posėdžio metu paneigė, kad D. S. dirbo UAB „Kaunesta“ (b.l. 74, 75). Mokyklos darbuotojai liudytojai E. Č. ir J. J. teismo posėdžio metu taip pat nepatvirtino, kad D. S. būtų atlikęs kokius nors remonto darbus minėtoje mokykloje (b. l. 75, 94). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šių liudytojų išsamiais ir vienas kitą papildančiais parodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Institucija nepateikė įrodymų, kurie aiškiai ir neginčijamai patvirtintų buvus nelegalaus darbo faktą, bei savo poziciją iš esmės pagrindžia tik D. S. paaiškinimais, kurie yra neobjektyvūs ir prieštaringi. D. S. 2008 m. spalio 30 d. prašyme (b. l. 7 – 9) nurodė, kad dėl darbo susitarė su bendrovės direktoriumi Egidijumi, kad jam jau po savaitės darbo laiko buvo sumokėtas 400 Lt atlyginimas, kad spalio 24 d. atvykęs direktorius jį apšaukė dėl nesutvarkytos darbo vietos. Teismo posėdyje D. S. jau tvirtino, kad atlyginimas jam iš viso nebuvo išmokėtas, aiškino, kad bendrovės „Kaunesta“ darbininkai jam neduodavo įrankių. 2008 m. spalio 30 d. prašyme nurodė, kad jis dirbo gipso klojėju. Teismo posėdyje paklaustas, kaip montuojamas gipsas, nurodė, kad tam reikalinga armatūra (nors naudojami profiliai), nežinojo kaip vadinami gipso kartono plokščių aukščio reguliatoriai, paprašius įvertinti posėdžių salėje virš langų esančius iš gipso kartono sumontuotus karkasus, ar jie yra statmeni į langą, ar kiek pasvirę į aukštį, nurodė, kad yra statmeni, nors vizualiai matyti, kad nuo lango iki krašto yra pakilimas link lubų (b. l. 99). Iš šių detalių matyti, kad D. S. neturi jokių praktinių žinių apie gipso kartono plokščių montavimo specifiką, reikalavimus montuojant karkasus prie langų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad D. S. prieštaringi paaiškinimai, nesant kitų objektyvių įrodymų, nelaikytina pakankama įrodymų visuma, patvirtinančia nelegalaus darbo buvimo faktą.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos, vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.