Utenos apylinkės teismo sprendimas

2022-10-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-4740-786/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-07
Bylos Nr.
e2YT-4740-786/2022
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00633-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė
Pareiškėjas
S. M.
Suinteresuotas asmuo
O. Š., J. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4740-786/2022Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00633-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.1.; 2.5.5 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 7 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. Š. ir J. Š., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas S. M. pareiškimu suinteresuotiems asmenims O. Š. ir J. Š. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M. priėmė palikimą po jo tėvo J. M. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

2. Pareiškime pareiškėjai nurodė, kad jo tėvas J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo mama E. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. M. mirties liko turtas: asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su pirtimi, daržine, tvartu ir kitais inžineriniais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Po J. M. mirties nei vienas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Po pareiškėjo motinos mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvas J. M. kurį laiką gyveno vienas, o (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su M. M. ir išsikėlė gyventi į jos namus. Nors J. M. namuose niekas negyveno, tačiau pareiškėjas su tėvu visą laiką rūpinosi namais esančiais (duomenys neskelbtini). Aplink šį namą buvo atkurta nuosavybė į senelių turėtą žemę ir J. M. teisę atkurti nuosavybę padovanojo pareiškėjui S. M.. Pareiškėjas ir tėvui gyvam esant, ir jam mirus mokėjo mokesčius, draudė pastatus, atliko kadastrinius matavimus ir įregistravo nuosavybę tėvo vardu. Po tėvo mirties pareiškėjas ir toliau prižiūri namą, ūkio pastatus, juos remontuoja, moka mokesčius, palaiko pastatus tinkamoje būklėje bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš ko matyti kas palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Dėl J. M. turto paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti juridinį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, dėl to juridinis faktas nustatytinas tuo tikslu, kad būtų galima įgyvendinti pareiškėjo teises į įgytą palikimą, atsiradusį po jo tėvo mirties.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys O. Š. ir J. Š. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad pareiškėjo pareiškimui neprieštarauja, prašo jį tenkinti.

4. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai, išsiunčiant jiems pranešimus apie rašytinį teismo posėdį bei paskelbiant specialiame interneto tinklapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9, 10 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

7. Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo tėvas J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo mama E. M. mirė (duomenys neskelbtini).

8. Po J. M. mirties liko turtas: jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su pirtimi, daržine, tvartu ir kitais inžineriniais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini).

9. Pareiškėjas S. M. valdo, prižiūri visą minėtą žemės sklypą ir statinius, dirba jame, pjauna žolę, moka mokesčiu, draudžia pastatus, kadangi pagrįstai mano kad visas nekilnojamasis turtas priklauso jam.

10. Dėl J. M. turto paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure nėra užvesta.

11. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo S. M. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Konstatuotina jog pareiškėjas S. M. priėmė palikimą po savo tėvo J. M. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą nebuvo išduotas.

13. Kadangi pareiškėjas po J. M. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, ir paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, todėl pareiškėjas S. M. turi teisę paveldėti turtą, likusį po J. M. mirties (CK 5.13 straipsnis).

14. Suinteresuoti asmenys O. Š. ir J. Š. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad pareiškėjo pareiškimui neprieštarauja, prašo jį tenkinti.

15. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16. Valstybei priteistinų išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270, 444 straipsniais,

nusprendžia:

S. M. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Vitalija Ragauskienė