- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-1874-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04819-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- T.S.
- Atsakovas
- UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T.S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T.S. ieškinį atsakovei UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė teismo: 1) panaikinti UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos generalinio direktoriaus A. I. 2012 m. gegužės 31 d. įsakymą 150–K, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas; 2) priteisti iš atsakovės 10 tūkst. Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškinyje nurodoma, kad nuo 1995 metų ieškovė dirba atsakovės bendrovėje informatore–bilietų pardavimo kasininke. Ieškovė 2012 m. gegužės 5 d. išėjo į Vilniaus miesto autobusų stoties peroną, kad skubiai perduotų mobilųjį telefoną, kurį Vilniaus autobusų stotyje paliko Kaliningrado srityje esantis ir sergantis asmuo. UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos generalinio direktoriaus A. I. 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1 (draudimo darbo metu užsiimti pašaliniais, su darbu nesusijusiais, darbais), 3.3 (draudimo pertraukinėti darbą be pateisinamos priežasties), 3.4 (draudimo pertraukų metu palikti be priežiūros pinigus ir kitus apskaitos dokumentus) pažeidimą. Ieškovės teigimu, kad būtinybė grąžinti keleiviui atsakovės teritorijoje paliktą vertingą daiktą negali būti laikoma pašaliniu darbu darbo metu, nes tuo siekiama kokybiškai aptarnauti atsakovės klientus ir su jais elgtis humaniškai. Dėl to ieškovė mano, kad ji išėjo į peroną ir pertraukė darbą dėl pateisinamos priežasties. Ieškovė nurodo, kad nepaliko be priežiūros kasos ir dokumentų, nes užrakino kasą. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė pažeidė DK 238 straipsnį, nes, skirdama ginčijamą nuobaudą, nemotyvavo, ar ieškovės padarytas darbo drausmės pažeidimas buvo sunkus, nenurodė dėl darbo drausmės pažeidimo atsiradusių neigiamų padarinių. Ieškovė nurodo, kad dėl paskirtos drausminės nuobaudos ir atsakovės nuolat daromo psichologinio spaudimo, darbdavio neobjektyvaus požiūrio į ieškovės darbo kokybę patyrė 10 tūkst. Lt neturtinės žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas patenkino ieškinį iš dalies. Pakeitė UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos generalinio direktoriaus A. I. 2012-05-31 įsakymu ieškovei T.S. paskirtą drausminę nuobaudą –papeikimą- į švelnesnę drausminę nuobaudą – pastabą. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovei drausminė nuobauda – papeikimas – atsakovės 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu paskirta dėl to, kad ieškovė pažeidė Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1, 3.3 ir 3.4 punktus, t. y. jog ieškovė darbo metu užsiėmė pašaliniais, su darbu nesusijusiais, darbais, pertraukė darbą be pateisinamos priežasties, pertraukų metu paliko be priežiūros pinigus ir kitus apskaitos dokumentus (b. l. 6). Su nurodytais darbo nuostatais ieškovė buvo supažindinta (b. l. 16). Iš UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos generalinio direktoriaus 2001 m. sausio 25 d. įsakymu patvirtintų Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų matyti, kad prie aptariamos pareigybės funkcijų nepriskirta informatorės–bilietų pardavimo kasininkės teisė ir pareiga priimti iš klientų siuntas ir perduoti jas autobusų vairuotojams siųsti į kliento nurodytą paskirties vietą. Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės pareigos nustatytos nurodytų darbo nuostatų 2.1–2.17 punktuose. Iš esmės jos susijusios tik su informacijos klientams teikimu ir bilietų pardavimu. Taigi ieškovės 2012 m. gegužės 5 d. atlikti veiksmai, t. y. kliento telefono priėmimas ir perdavimas vairuotojui nuvežti į Kaliningradą, laikytini pašaliniais, su darbu nesusijusiais, veiksmais. Perduodama kliento telefoną vairuotojui, ieškovė pertraukė savo tiesioginį darbą bei be priežiūros paliko pinigus ir apskaitos dokumentus. Dėl to teismas daro išvadą, kad ieškovė pažeidė Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1, 3.3, 3.4 punktuose nustatytus draudimus ir tai laikytina darbo drausmės pažeidimu DK 236 straipsnio prasme.
Vertindamas atsakovės parinktą ir ieškovei pritaikytą drausminę nuobaudą – papeikimą – DK 238 straipsnyje nustatytų drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų kontekste, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė parinko ieškovei per griežtą drausminę nuobaudą, nes šiuo konkrečiu atveju darbo drausmės pažeidimas nelaikytinas sunkiu: ieškovė darbo vietą buvo palikusi be tiesioginio vadovo žinios trumpam ir kliento telefoną perdavė vairuotojui, kad pastarasis pristatytų į kliento nurodytą paskirties vietą (Kaliningradą). Pažymėjo, kad ieškovė neturėjo galimybių pasiūlyti klientui pasinaudoti atsakovės siuntų skyriaus paslaugomis, nes atsakovė iš viso neteikia siuntų siuntimo į Kaliningradą paslaugų (to byloje neginčija nei ieškovė, nei atsakovė). Įvertino, kad dėl ieškovės padarytų Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1, 3.3, 3.4 punktų pažeidimų atsakovei nekilo iš viso jokių neigiamų padarinių. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad dėl ieškovės trumpam paliktos darbo vietos, nukentėjo klientų aptarnavimo kokybė, operatyvumas, apimtys ir pan. Taip pat byloje nėra duomenų, kad, ieškovei palikus darbo vietą, iš ieškovės paliktos darbo vietos būtų dingę pinigų ar apskaitos dokumentų. Vertinant ieškovės kaltę dėl padarytų pažeidimų, atsižvelgė į ieškovės motyvus, kodėl ji pertraukė darbą ir paliko darbo vietą. Ieškovės teigimu, ji telefoną perdavė vairuotojui nuvežti į Kaliningradą asmeniui, kuris neseniai buvo išvykęs iš Vilniaus ir kuriam, gydant onkologinę ligą, atlikta operaciją. Tokią situaciją ieškovė suvokė kaip būtinybę pasirūpinti, kad kliento telefonas būtų perduotas jo savininkui kuo greičiau. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino svarbiomis aplinkybes, kuriomis padarytas analizuojamas pažeidimas. Ieškovė nurodė, kad skambino administratorei, norėjo ją informuoti apie kliento paliktą telefoną ir ketinimą trumpam palikti darbo vietą, bet administratorės telefonas buvo užimtas, o autobusas į Kaliningradą turėjo išvykti labai greitai – po penkiolikos minučių. Šių aplinkybių kontekste teismas pripažino, kad ieškovė ne dėl jos kaltės nepranešė atsakovei apie susidariusią situaciją ir kliento prašymą Vilniuje padėti nuvežti telefoną į Kaliningradą. Kita svarbi aplinkybė, kuriai esant ieškovė laikinai paliko darbo vietą, yra ta, kad informatorių–bilietų pardavimo kasininkių darbo patalpos, taip pat ir ieškovės darbo vieta, yra izoliuotos nuo klientų ir jose veikia apsaugos nuo pašalinių asmenų sistemos (įrengtos rakinamos durys, vaizdo kameros, konstrukciniai atitvarai). Ieškovė drausminės nuobaudos paskyrimo už 2012 m. gegužės 5 d. darbo drausmės pažeidimą metu neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų.
Dėl visų pirmiau išvardytų priežasčių teismas konstatavo, kad ieškovei turėjo būti paskirta švelnesnė drausminė nuobauda – pastaba. Atsižvelgdamas į CPK 417 ir 418 straipsnius, pagal kuriuos darbo bylose nustatyta teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą bei teisė taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – keistina į švelniausią drausminę nuobaudą – pastabą (DK 237 straipsnio 1 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašė iš dalies panaikinti 2012-11-29 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą, panaikinti 2012-05-31 UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos generalinio direktoriaus A. I. įsakymu Nr. 150-K apeliantei paskirtą drausminę nuobaudą –papeikimą.
1) 2012-05-05 apeliantė paliko darbo vietą išeidama į Vilniaus m. autobusų stoties peroną ne dėl pašalinių su darbu nesusijusių priežasčių, o tam, kad skubiai perduoti Kaliningrade esančiam ir sergančiam asmeniui jo paliktą Vilniaus autobusų stotyje pamirštą mobilųjį telefoną, tuo siekdama užtikrinti visapusišką kokybišką aptarnavimą bei humanišką požiūrį į įmonės klientą. Todėl apeliantės veiksmai neturėtų būti traktuojami kaip Informatorės- bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1. ir 3.3. punktų pažeidimas;
2) Kasoje esantys pinigai ir materialinės vertybės nebuvo paliktos be priežiūros, nes apeliantė išeidama užrakino kasą. Jokie nesaugomi dokumentai darbo vietoje palikti nebuvo.
3) Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad darbdavys pažeidė drausminės nuobaudos parinkimo taisykles, kad paskirta drausminė nuobauda neatitiko galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumo, tačiau drausminės nuobaudos nepanaikino, o pakeitė ją švelnesne savo iniciatyva.
4) Teismas, konstatavęs, kad ieškovė neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų, neturėjo analizuoti, ar paties darbdavio panaikinta skirta ankstesnė nuobauda galėjo įtakoti ginčijamos nuobaudos paskyrimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė telefoną vairuotojui pardavė savo draugų prašymu, kurie jai telefoną atvežė į stotį ir perdavė perone, todėl apeliantė veikė savo, o ne atsakovo kliento interesais. Teikdama paaiškinimus po susipažinimo su įsakymu dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, ieškovė nesutiko su darbo nuostatų 3.3. ir 3.4. punktų pažeidimu, tačiau teisme ginčija ir 3.1. punkto pažeidimą. Į Informatorės- bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatuose aptariamos pareigybės funkcijas neįeina teisė ir pareiga priimti iš klientų siuntas ir perduoti jas autobusų vairuotojams siųsti į nurodytą paskirties vietą, todėl tai laikytina pašaliniais, su darbu nesusijusiais veiksmais. Atlikdama aukščiau aptariamus veiksmus, apeliantė pertraukė savo darbą be pateisinamos priežasties ir paliko be priežiūros darbo vietoje esančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė ne į ankstesnės nuobaudos skyrimo faktą, o į tai, kaip apeliantė dirbo anksčiau.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Darbo drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas, yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė 2012 m. gegužės 5 d. išėjo į Vilniaus miesto autobusų stoties peroną ir perdavė į Kaliningradą anksčiau išvažiavusio asmens paliktą mobilųjį telefoną vairuotojui, kad šis nuvežtų telefoną į Kaliningradą (b. l. 20, 21), padarė išvadą, jog ieškovė pažeidė Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1., 3.3., 3.4. punktuose nustatytus draudimus ir tai laikytina darbo drausmės pažeidimu DK 236 straipsnio prasme. Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1. punktas nustato, kad darbuotojui draudžiama darbo metu užsiimti pašaliniais, su darbu nesusijusiais, darbais, 3.3. punktas numato draudimą pertraukinėti darbą be pateisinamos priežasties, ir 3.4. punktas numato draudimą pertraukų metu palikti be priežiūros pinigus bei kitus apskaitos dokumentus.
Apeliantės skundo motyvai, kad ji nepažeidė Informatorės- bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1. ir 3.3. punktų reikalavimų, atmestini. Kaip matyti iš ieškovės 2012-05-15 pasiaiškinimo (b.l.20), ieškovė nurodė, kad perduotiną asmeniui Kaliningrade telefoną jai atvežė jos draugai, o į Kaliningradą važiuojančios transporto priemonės vairuotojo paaiškinime nurodyta, kad darbuotoja T. Salalaiko paprašė nuvežti jos draugo pamirštą telefoną (b.l.21). Šios faktinės aplinkybės, patvirtintos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, paneigia apeliantės skunde nurodomas aplinkybes, kad ji siekė grąžinti keleiviui jo pamirštą UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos teritorijoje vertingą daiktą, kad apeliantė siekė užtikrinti visapusišką kokybišką aptarnavimą įmonės klientui. Į Informatorės- bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatuose aptariamos pareigybės funkcijas neįeina teisė ir pareiga priimti iš klientų siuntas ir perduoti jas autobusų vairuotojams siųsti į nurodytą paskirties vietą, todėl tai laikytina pašaliniais, su darbu nesusijusiais veiksmais. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad ji nepažeidė Informatorės- bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.4. punkto reikalavimų. Nors ieškovė teigė, kad išeidama iš darbo vietos ji kasą uždarė, tačiau neneigė aplinkybės, kad turėjo pareigą informuoti administratorę apie ketinimą palikti darbo vietą, tačiau administratorė informuota nebuvo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis – darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė pažeidė Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1., 3.3., 3.4. punktų reikalavimus.
Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 straipsniai). Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltė. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ieškovės darbo drausmės pažeidimą, vertino atsakovės parinktą ir ieškovei pritaikytą drausminę nuobaudą – papeikimą – DK 238 straipsnyje nustatytų drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų kontekste. Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė parinko ieškovei per griežtą drausminę nuobaudą, nes šiuo konkrečiu atveju darbo drausmės pažeidimas nelaikytinas sunkiu: ieškovė darbo vietą buvo palikusi be tiesioginio vadovo žinios trumpam ir kliento telefoną perdavė vairuotojui, kad pastarasis pristatytų į kliento nurodytą paskirties vietą (Kaliningradą), dėl ieškovės padarytų Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1, 3.3, 3.4 punktų pažeidimų atsakovei nekilo iš viso jokių neigiamų padarinių, atsakovė nepateikė įrodymų, kad dėl ieškovės trumpam paliktos darbo vietos, nukentėjo klientų aptarnavimo kokybė, operatyvumas, apimtys ir pan., taip pat byloje nėra duomenų, kad, ieškovei palikus darbo vietą, iš ieškovės paliktos darbo vietos būtų dingę pinigų ar apskaitos dokumentų. Atsakovas su šia teismo išvada sutiko, apeliaciniu skundu priimto teismo sprendimo neskundė, o atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir padaryta išvada, kad ieškovei paskirta drausminė nuobauda papeikimas buvo per griežta.
Tačiau, tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, teismas gali nuobaudą tik panaikinti arba pripažinti ją esant paskirtą teisėtai (DK 242 straipsnio 2 dalis), bet negali jos pakeisti, parinkdamas kitą adekvačią nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2004). Todėl teisėtas apeliantės argumentas, kad teismui konstatavus, jog ieškovei paskirta drausminė nuobauda neatitinka padaryto darbo drausmės pažeidimo ir yra per griežta, nuobauda turėjo būti panaikinta, o ne teismo iniciatyva pakeista švelnesne. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 417 ir 418 straipsnius, pagal kuriuos darbo bylose nustatyta teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą bei teisė taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą. Teismas gali savo iniciatyva taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą, nagrinėjant bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Tokiu atveju bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko, ir nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali keisti ieškinio dalyką jeigu darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 297 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju dėl drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumo alternatyvus darbuotojo teisių gynimo būdas, teismui pakeičiant paskirtą drausminę nuobaudą kita, nėra galimas.
Nurodytieji motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 417 ir 418 straipsnius bei DK 237 straipsnio 1 punktą. Netinkamas procesinės ir materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą panaikinti sprendimą, nes dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str.1d., 330 str.). Vadovaujantis nustatytomis ir neginčytomis aplinkybėmis, kad ieškovei paskirta drausminė nuobauda papeikimas buvo per griežta, apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamoje dalyje priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti, panaikinti UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos generalinio direktoriaus A. I. 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu ieškovei T.S. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą.
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
n u t aria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą skundžiamoje dalyje, kuria buvo nuspręsta ieškinį patenkinti iš dalies ir pakeisti UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos generalinio direktoriaus A. I. 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu ieškovei T.S. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą – į švelnesnę drausminę nuobaudą – pastabą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Panaikinti UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos generalinio direktoriaus A. I. 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu ieškovei T.S. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista atsakovei UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijai iš ieškovės T.S. 300 litų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos į valstybės biudžetą 288 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.