- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- e2-3950-1071/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02103-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas, Gediminas Lukauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovo R. V. priešieškinį ieškovui T. B. dėl išlaidų už parduoto daikto trūkumų ištaisymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo R. V. 900,00 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2016 m. rugsėjo 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 900,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,00 Eur žyminio mokesčio.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė prieštaravimus dėl 2016 m. rugsėjo 19 d. preliminaraus teismo sprendimo, prašė jį panaikinti ir ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovas T. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė 2016 m. rugpjūčio 10 d. pardavėjo T. B. ir pirkėjo R. V. pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo; tenkinus šį prašymą, įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui visą sumokėtą 3 100,00 Eur sumą, o atsakovą įpareigoti grąžinti ieškovui automobilį „Volvo V70“; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. balandžio 10 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo preliminarų sprendimą panaikino, ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė tarp ieškovo T. B. ir atsakovo R. V. sudarytą 2016-08-10 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikė restituciją – įpareigojo atsakovą R. V. grąžinti ieškovui T. B. automobilį „Volvo V70“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), o iš ieškovo T. B. priteisti atsakovui R. V. 1100 Eur; iš ieškovo T. B. priteisė 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. V.; iš atsakovo R. V. priteisė 125,64 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už antrinę teisinę pagalbą.
Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. balandžio 10 d. galutinio sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas atsakovo R. V. priešieškinis ieškovui T. V. iš dalies, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią galutinio sprendimo dalį paliko nepakeistą.
2018 m. kovo 7 d. teisme gautas atsakovo patikslintas priešieškinis, kuriuo atsakovas pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo T. B. 650,00 Eur sumą, už parduoto daikto – transporto priemonės „Volvo V70“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), trūkumų ištaisymo padengimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo patikslinto priešieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. šalys pasirašė transporto priemonės „Volvo V70“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį. Tą pačią dieną atsakovas telefonu informavo ieškovą apie transporto priemonės nuslėptus trūkumus, t. y. automatinės pavarų dėžės gedimą. 2016 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas įteikė ieškovui pretenziją dėl nuslėptų transporto priemonės defektų, kurie nebuvo aptarti ir paminėti 2016 m. rugpjūčio 10 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandoryje. Nurodė, kad jis reikalauja, kad pardavėjas (ieškovas T. B.) atlygintų jo patirtas išlaidas, pagal 2018 m. kovo 6 d., Z. G. įmonės pateiktą transporto priemonės „Volvo V70“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) diagnostikos nustatymo pažymą, kuria nurodoma, kad transporto priemonei yra nustatytas automatinės pavarų dėžės hidraulinės sistemos valdymo bloko gedimas ir jo keitimas sudaro 1 550,00 Eur. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu jis 2017 m. vasario 17 d. kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Sostena“ dėl įsigytos nekokybiškos transporto priemonės defektų nustatymo. Serviso pasiūlymas keičiant automatinę pavarų dėžę bei atliekamus darbus transporto priemonės „Volvo V70“ buvo - 5 944,62 Eur. Ši kaina yra didesnė nei už pirkimo – pardavimo sutartyje T. B. nurodytą ir faktiškai šalių aptartą transporto priemonės kainą. Jis sutiktų, kad ieškovas T. B. atlygintų transporto priemonės remonto darbų atlikimo kainą pagal Z. G. pateiktą pasiūlymą. Vertinant tai, kad jis nuo pat transporto priemonės įsigijimo momento nesumokėjo pardavėjui (ieškovui T. B.) likusių 900,00 Eur sumos už transporto priemonę „Volvo V70“, nes teikė pretenziją dėl trūkumų pašalinimo, jis prašo priteisti iš ieškovo – 650,00 Eur sumą (1 550,00 Eur (transporto priemonės remonto kaina) – 900,00 Eur (atsakovo nepriemoka už transporto priemonę) = 650 Eur).
Atsiliepimas
Ieškovas T. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis apie 2016 m. rugpjūčio 10 d. parduodamos transporto priemonės „Volvo V70“ automatinės pavarų dėžės hidraulinės sistemos valdymo bloko gedimą nieko nežinojo, be to, ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakyme Nr. 2B-231, kuriame yra patvirtintas motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą, šio gedimo nėra įvardyta. Be to, įstatymas numato, kad pirkėjas turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Transporto priemonė „Volvo V70“ yra pagaminta 2005 metais ir parduodamo automobilio būklė turėjo būti tokia, kokios galima protingai tikėtis, kai automobilis 11 metų eksploatuojamas. Atsakovas turėjo galimybę apžiūrėti automobilį, pasitikrinti pas specialistus. Pasirašydamas 11 metų eksploatuojamo automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovas de fakto pripažino, kad automobilis kaip nenaujas gali būti su trūkumais. Mano, jog jis faktiškai R. V. pardavė daugiau nei dvigubai geresnės kokybės automobilį, nei galėjo parduoti už 2 000,00 Eur, nes R. V. pateikė į bylą UAB „Klasera“ 2017 m. vasario 24 d. atliktą transporto priemonės „Volvo V70“ vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta, kad šio automobilio rinkos vertė yra 4 100,00 Eur. Tokiu būdu, parduotos transporto priemonės „Volvo V70“ kokybė atitinka 4 100,00 Eur dydžio rinkos kainą. Nesutinka su prašoma priteisti 650,00 Eur suma, nes pardavęs 4 100,00 Eur kainuojantį automobilį už daugiau kaip perpus mažesnę kainą – 2 000,00 Eur, iš kurių dar negavo 900,00 Eur, jis dar turi sumokėti R. V. 650,00 Eur. Tokiu atveju jo automobilis būtų parduotas tik už 450,00 Eur, t. y. beveik per 10 kartų pigiau nei jo rinkos vertė.
Teismo posėdžio metu atsakovas R. V. priešieškinį palaikė priešieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d., jis nupirko transporto priemonę „Volvo V70“ iš ieškovo T. B. už 4 000,00 Eur. Tą dieną, kai jam buvo perduotas automobilis, jis pavažiavęs iki pirmojo žiedo, suprato, kad automobilis yra su gedimu, nes norint aplenkti kitą automobilį, jis pradėdavo gesti. Paaiškino, kad jis tą pačią dieną išsikvietęs T. B. nuvarė automobilį į VOLVO servisą, kur buvo diagnozuota automobilio pavaros dėžės gedimas. Jam servise buvo pasakyta, kad automobiliu dar galima važiuoti, tačiau jis bet kada gali sugesti – nebevažiuoti. Jis automobiliu po gedimo nustatymo dar pravažiavo apie 1000 -1200 km. Šiuo metu automobilis yra nenaudojamas. Paaiškino, kad jis už automobilį sumokėjo 3 100,00 Eur. 200,00 Eur rankpinigių jis davė anksčiau, o 1 800,00 Eur grynaisiais. To fakto, kad jis davė grynuosius, niekas nematė. Likusią sumą 2 000,00 Eur jis norėjo pravesti ieškovui per elektroninę bankininkystę pas T. B. namuose, tačiau nepavyko, nes nustatytas dienos limitas yra 1 100,00 Eur. Pravedus šią sumą likusius 900,00 Eur jis pažadėjo pravesti kitą dieną, tačiau išaiškėjus automobilio gedimui jis tos 900,00 Eur sumos nebepravedė. Paaiškino, kad jie buvo sutarę automobilio pardavimo kainą 4 000,00 Eur, tačiau T. B. pildydamas pirkimo – pardavimo sutartį, savo ranka įrašė 2 000,00 Eur kainą. Jis klausė, kodėl tokia kaina įrašyta, jam buvo atsakyta „O koks tau skirtumas“. Transporto priemonės „Volvo V70“ rinkos vertė tuo metu buvo 5 000,00 Eur. Jam šį automobilį rekomendavo pirkti kolega, todėl jis ir patikėjo tuo, kad automobilis yra gerai prižiūrėtas, be defektų. Paaiškino, kad jis kreipėsi į UAB „Sostena“ dėl automobilio greičio dėžės remonto, jie jam pateikė komercinį pasiūlymą remontui sumoje 5 944,62 Eur. Z. G. individuali įmonė, turintį didelę praktiką automatinių greičių dėžių remonte jam pasiūlė automobilio greičio dėžės remontą už 1 550,00 Eur. Paaiškino, kad 1000 - 1200 km jis pravažiavo vien važinėdamas po servisus. Automobilis turi ir kitų defektų, tačiau jis prašo tik už greičio dėžės remontą. Paaiškino, kad perkamo automobilį jis anksčiau nevairavo, nes T. B. jam sakė, kad yra jautrus „gazas“, jis pasitikėjo juo. Anksčiau jis taip pat yra pirkęs naudotus automobilius.
Šalies argumentai
Ieškovas T. B. teismo posėdžio metu su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. jis pardavė transporto priemonę „Volvo V70“ R. V. už 2 000,00 Eur. Pirkimo – pardavimo sutartį jis surašė savo ranka, pirkėjas ją perskaitė ir pasirašė. Jis perdavė pirkėjui visus dokumentus susijusius su parduodamu automobiliu. Tą dieną jie nuvyko pas jį į namus, R. V. per elektroninę bankininkystę jam pravedė 1 100,00 Eur, nes didesnės sumos pravesti jam neleido. Jis pasitikėjo pirkėju, atidavė automobilį, dokumentus ir tikėjosi, kad likusią 900,00 Eur sumą pirkėjas jam praves kitą dieną, tačiau tų pinigų jis negavo. Paaiškino, kad kainą iki 2 000,00 Eur buvo sumažinta tuo momentu, kai buvo pildoma pirkimo – pardavimo sutartis, nes jis pamatė, kad pirkėjas abejoja, o jam labai reikėjo pinigų, nes Kauno klinikose gulėjo jo mama, o po 10 dienų jis turėjo išvykti į darbą. Jo iniciatyva buvo sumažinta automobilio kaina, jie abu sutarė tokią kainą. Pirkimo – pardavimo sutartyje jis surašė, kad jam nežinoma apie automobilio trūkumus, nes neseniai buvo praėjęs automobilio techninę apžiūrą, apie greičio dėžės gedimą jis nežinojo. Sutinka, kad tuo metu automobilio rinkos vertė buvo ženkliai didesnė, tačiau jam reikėjo skubiai parduoti automobilį, todėl kainą sumažino perpus. Paaiškino, kad pirkėjas R. V. nepareiškė automobilio pavairuoti anksčiau prieš perkant, jis pat pirkdamas automobilį turėjo jį pasitikrinti. Nepamena, ar sakė, kad automobilio yra jautrus greičio pedalas. Paaiškino, kad anksčiau jokio avanso jis nebuvo gavęs, išskyrus 1 100,00 Eur, kuriuos pravedė per elektroninę bankininkystę. Paaiškino, kad automobilį jis pardavinėjo ilgą laiką, kainą būtų sumažinęs ir kitiems pirkėjams, tačiau jie atvykdavo, pasižiūrėdavo ir nepirkdavo. Draudimas automobiliui perdavimo dieną nepasibaigė, buvo dar 2 dienos rezervo, pirkėjas buvo įspėtas apie tai. Jis nesutinka, kad iš jo dar būtų priteista 650,00 Eur, nes jis realiai už automobilį gavo tik 1 100,00 Eur. Jeigu iš jo dar priteis 640,00 Eur, automobilio pardavimo kaina bus 450,00 Eur, t. y. dešimt kartų mažesnė nei šiuo metu yra rinkos kaina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir atsakovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d., tarp šalių buvo pasirašyta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas pardavė atsakovui transporto priemonę „Volvo V70“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rida 245000 km už 2000,00 Eur, sutartis surašyta ieškovo, nurodant, jog jam žinomos informacijos apie trūkumus neturi (I t. b. l. 7). Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 10 d. Swedbank akcinė bendrovė mokėjimo nurodymu Nr. 27 sumokėjo ieškovui 1100,00 Eur, mokėjimo paskirtis už automobilį (I t., 8 b. l.).
Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi pretenzija į ieškovą, nurodydamas, kad po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, patvirtinus oficialiam Volvo atstovui Klaipėdoje, paaiškėjo, jog transporto priemonė parduota su defektais ir siūlė ieškovui suremontuoti greičio dėžę per 10 dienų, kitu atveju reikalaus padengti atsakovo remonto išlaidas arba kreipsis į teismą. Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi pretenzija atsakydamas į atsakovo pretenziją, nurodydamas, kad automobilis „Volvo V70“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas techniškai tvarkingas ir jis neatsako už jo gedimus, jeigu tokie atsirado atsakovui eksploatuojant automobilį, taip pat pareiškė, kad atsakovas per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos sumokėtų likusią 900,00 Eur sumą (I. t. 14, 24 -25).
2016 m. liepos 20 d. atliktos automobilio „Volvo V70“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelės (ataskaitos) Nr. 400-0145618 išvada patvirtina, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir galioja iki 2018 m. liepos 20 d., transporto priemonės rida 242825 km. (I t., b. l. 134).
Internetinio puslapio „Emprekis“ pažymoje nurodyta, jog transporto priemonės „Volvo V70“ 2016 m. spalio mėnesio rinkos vertė 4610,00 Eur. Iš Klaipėdos nepriklausomų autoekspertų biuro uždarosios akcinės bendrovės „Klasera“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 17 - 0049 nustatyta, jog „Volvo V70“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2017 m. vasario 24 d. 4100,00 Eur, vertė nustatyta taikant lyginamosios vertės metodą (I t., b. l. 56, 122-141).
2018 m. kovo 6 d. Z. G. įmonė, po atliktos diagnostikos, nustatė automobilio „Volvo V70“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) automatinės pavarų dėžės hidraulinės sistemos valdymo bloko gedimą, nurodė, kad remontas kainuotų apie 1550,00 Eur. 2017-02-17 UAB „Sostena“ pažyma Nr. 20170217-01 patvirtina, kad „Volvo V70“ nustatytas pavarų dėžės gedimas, rekomenduoja keisti į naują už 5 944,62 Eur. (I t., b. l. 106).
Dėl išlaidų už parduoto daikto trūkumų ištaisymą.
Byloje kilo ginčas dėl pirkėjo teisės reikalauti iš pardavėjo atlyginti netinkamos kokybės daikto trūkumų ištaisymo išlaidas.
Pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso XXIII skyriaus normos. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, toliau – CK, 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu automobilis „Volvo V70“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas atsakovui. Šalių sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje nėra aptarti klausimai, susiję su parduodamo daikto kokybe, kiekiu ir kitais kriterijais, todėl šalių teisiniams santykiams taikytinos Civilinio kodekso XXIII skyriaus pirkimo – pardavimo bendrosios normos.
Nuostatos dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmai (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2714-1025/2016, kurioje dalyvavo ir šios bylos šalys, t. y. ieškovas ir atsakovas, nustatė aplinkybes, reikšmingas šioje byloje. Paminėtoje byloje buvo konstatuota, kad automobilis, kurį atsakovui R. V. pardavė ieškovas T. B., buvo su paslėptu trūkumu (automatinės pavarų dėžės hidraulinės sistemos bloko ir hidraulinės sankabos gedimais). Ši aplinkybė buvo įvertinta remiantis Z. G. įmonės pažyma, liudytojų Z. G., E. L. parodymais, 2017 m. vasario 23 d. UAB „Sostena“ išduota atsakovui techninės apžiūros kortelės (ataskaitos) dublikatu. Taip pat teismas pripažino ieškovą kaip nesąžiningą sutarties šalį. Paminėtas sprendimas buvo revizuotas instancine tvarka ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi iš dalies panaikintas, tačiau kartu konstatavus, kad ieškovas T. B. sprendimo dalies dėl automobilio paslėptų trūkumų ir jo pripažinimo nesąžininga šalimi neskundė, todėl ji yra įsiteisėjusi ir turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Paminėtos aplinkybės reikšmingos ir nagrinėjant šią bylą, todėl jos turi būti laikomos prejudicinėmis ir iš naujo neįrodinėjamos.
CK 6.333 straipsnio 2 dalis numato, jog pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. CK 6.334 straipsnyje yra įtvirtinti bendrieji netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo civilinių teisių gynimo būdai (pakeisti daiktą, sumažinti jo kainą, pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti to išlaidas, grąžinti kainą ir atsisakyti sutarties).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas atsakovui pardavė automobilį „Volvo V70“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) su paslėptais trūkumais (automatinės pavarų dėžės hidraulinės sistemos bloko ir hidraulinės sankabos gedimais) kurie atsirado iki jo perdavimo atsakovui momento, todėl ieškovas patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo išlaidas susijusias su daikto atstatymu, t. y. automatinės greičio dėžės remontu. Šių išlaidų dydį atsakovas grindžia Z. G. įmonės 2018 m. kovo 6 d., diagnostikos nustatymo pažyma, kurioje nurodyta, kad hidraulinio valdymo bloko ir hidraulinės sankabos keitimas jo įmonėje kainuotų 1 550,00 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis dėl šio gedimo kreipėsi ir į UAB „Sostena“, kuri atliko automatinės pavarų dėžės kompiuterinę diagnostiką ir nustatė pavarų dėžės gedimą. Rekomendavo keisti automatinę pavarų dėžę į naują ir pateikė komercinį pasiūlymą, nurodydama remonto kainą 5 944,62 Eur, kuri yra net didesnė nei šalių aptarta automobilio pardavimo kaina. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis sutinka, kad ieškovas jam atlygintų automobilio remonto darbų kainą pagal Z. G. pateiktą pasiūlymą. Jis patvirtino, kad už automobilį ieškovui sumokėjo 2 000,00 Eur grynais, 1 100,00 Eur pavedimu, nėra sumokėjęs tik 900,00 Eur, todėl prašo priteisti tik remonto kainos skirtumą, t. y. 650,00 Eur.
Byloje esanti automobilio pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad šalys sutarė dėl 2 000,00 Eur automobilio pardavimo kainos. Ši sutartis nėra nuginčyta, ieškovas neigė, jog atsakovas jam sumokėjo 2 000,00 Eur grynais, o ir atsakovas įrodymų pagrindžiančių pinigų grynaisiais sumokėjimą nepateikė, todėl darytina išvada, jog automobilio „Volvo V70“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina yra 2 000,00 Eur.
Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo priešieškinį teigia, kad jis apie transporto priemonės gedimą nieko nežinojo, be to, atsakovas prieš pirkdamas automobilį galėjo jį pasitikrinti. Nesutikimą grindžia ir tuo, kad automobilis yra 11 metų senumo, todėl ir jo būklė turėjo būti tokia, kokios galima protingai tikėtis, kai automobilis yra šitiek metų eksploatuojamas. Be to, ieškovas nesutikimą grindžia ir tuo, kad jis atsakovui automobilį pardavė už pusę kainos, kai jo rinkos vertė tuo metu buvo 4.100,00 Eur. Mano, kad jeigu jis atsakovui automobilį būtų pardavęs už 4100,00 Eur kainą, tada galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl trūkumų pašalinimo kaštų, o šiuo atveju automobilio kaina atitiko jo būklę. Tą faktą, kad tuo metu automobilio vertė buvo 4.100,00 Eur patvirtina ir pačio atsakovo į bylą pateiktas UAB „Klasera“ 2017 m. vasario 2 d. atliktas įvertinimas.
Teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu bei pateiktus rašytinius įrodymus, iš dalies sutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas, galėjo pasinaudoti savo teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę), nes jau vien pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Teismo vertinimu, atsakovas, įsigydamas automobilį nesiėmė tinkamų ir pakankamų veiksmų, kad automobilio techninė būklė būtų įvertinta profesionalo, kad automobilis būtų patikrintas kompetentingų asmenų. Todėl daro išvada, kad atsakovas prieš pirkdamas automobilį elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, ir pats turėjo įvertinti prekę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis, o ne vien vadovautis bendradarbio rekomendacija ir pardavėjo konsultacija, todėl jis taip pat prisiėmė su tuo susijusios rizikos dalį.
Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog automobilio kaina buvo mažesnė, nei rinkos, tačiau teigti, jog atsakovas, sumokėdamas mažesnę kainą už daiktą, nei rinkoje, turi visiškai prisiimti dėl daikto trūkumų patirtus nuostolius, būtų neteisinga. Be to, daikto kaina yra šalių derybų rezultatas ir sutarties šalys yra laisvos derėtis ir nusistatyti abi šalis tenkinančią kainą. Todėl vien ta aplinkybė, kad automobilis buvo įgytas už mažesnę nei rinkos kainą, neeliminuoja atsakovo teisės naudotis jam
įstatymo suteiktais teisių gynimo būdais.
Ieškovo teiginiai, jog atsakovas neginčija sutarties ir toliau naudoja automobilį pagal paskirtį, nešalina jo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus. Automatinės pavarų dėžės defektas yra esminis automobilio trūkumas, ir esant tokiam trūkumui daikto naudingumas iš esmės sumažėja. Nustačius, kad parduoto daikto trūkumas ir pirkėjo teisėto lūkesčio pažeidimas buvo atsiradę dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio nuosavybės teisės perėjimo atsakovui momento, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo daikto trūkumų pašalinimo išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas automobilį nupirko per pus už mažesnę kainą nei tuo metu buvusią rinkos kainą, be to, ir pats įrodinėjo, jog perkamo automobilio rinkos vertė tuo metu buvo didesnė nei nustatyta pirkimo – pardavimo sutartyje, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovo priešieškinį tenkina iš dalies ir priteisia iš ieškovo atsakovo naudai 300,00 Eur nuostolių.
Dėl procesinių palūkanų.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Iš dalies patenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimus, jo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš ieškovo tenkintinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, 2018 m. vasario 5 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. balandžio 10 d. galutinio sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas atsakovo R. V. priešieškinis atsakovui T. V. iš dalies, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią galutinio sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Nors bylos duomenys patvirtina, kad iki šios bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalys pateikė įrodymus apie jų patirtas bylinėjimo išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, tačiau dėl šių išlaidų pagrįstumo bei atlyginimo apeliacinės instancijos teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartyje nepasisakė, nurodydamas, kad bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Nagrinėjant pirminį ieškinį ir priešieškinį pirmosios instancijos teisme, ieškovo T. B. atstovas pateikė pažymą, jog už ieškovui suteiktas teisines paslaugas valstybė patyrė 358,98 Eur išlaidų, o atsakovas R. V. pateikė įrodymus, jog patyrė iš viso 1039,27 Eur bylinėjimosi išlaidų (70,00 Eur žyminio mokesčio, 811,50 Eur už advokato paslaugas ir 157,77 Eur kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų). Įvertinus tai, jog ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas iš dalies (65 procentus), todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o ieškovui – proporcingai teismo atmestų priešieškinio reikalavimų daliai. Priešieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovo turėtų būti priteista atsakovui 675,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo 125,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovo atstovo paruošto procesinio dokumento apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, atsakovo advokato darbo laiko sąnaudas, bylinėjimosi trukmę, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19, 9 bei 10 punktų nuostatas bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog atsakovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra neprotingai didelė, todėl ji mažintina ir iš ieškovo atsakovui priteistina 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo valstybei 125,64 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas R. V. apeliacinėje instancijoje patyrė 239,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (39,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur advokato atstovavimo išlaidos), o ieškovas T. B. 200,00 Eur (advokato atstovavimo išlaidų). Įvertinus tai, kad apeliacinė instancija atsakovo R. V. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, yra pagrindas atsakovui iš ieškovo priteisti 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (20,00 Eur žyminio mokesčio ir 100,00 Eur atstovavimo išlaidų). Kadangi apeliacinė instancija paliko galioti 2017 m. balandžio 10 d. galutinio sprendimo dalį dėl ieškovo ieškinio atsakovui atmetimo, ieškovui bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinėje instancijoje nepriteisiamos.
Teismas, išnagrinėjęs apeliacinės instancijos grąžintą bylą iš esmės, paskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovas pateikė įrodymus, jog atsakovas patyrė 340,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (už teisines paslaugas), o ieškovo atstovas pateikė pažymą, kad už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovui, išlaidos sudaro 217,15 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovo pateiktas priešieškinis yra tenkintas iš dalies (46 procentai), todėl yra pagrindas atsakovui iš ieškovo priteisti 156,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo 117,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės garantuojamai pagalbai.
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi jam yra suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl žyminis mokestis – 15,00 Eur (už priešieškinio reikalavimą), valstybei nepriteistinas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas).
Įvertinus anksčiau išdėstytą, yra pagrindas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sudėti ir iš ieškovo atsakovui priteisti 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo 243,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo patikslinto priešieškinio teisme priėmimo dienos, t. y. 2018 m. kovo 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. V. 243,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei būtina pateikti teismui.
Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.