Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. M. skundą atsakovui Lazdijų rajono savivaldybės administracijai dėl pažymėjimo panaikinimo, tretysis suinteresuotas asmuo S. Č. .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Motyvuojamoji dalis

Tretysis suinteresuotas asmuo S. Č. su pareiškėjo skundu nesutiko. Jo manymu, ginčijamas pažymėjimas išduotas pagrįstai ir teisėtai. Valstybinės žemės nuomos sutartis pažymėjimo išdavimo metu galiojo. Šiam pažymėjimui gauti buvo pateikti visi reikalingi dokumentai.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2004 m. sausio 19 d. Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities viršininko administracijos Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.243, pagal kurią R. Č. , S. Č. , I. Č. buvo išnuomotas 0,68 ha žemės sklypas Kalvelių kaime, Lazdijų rajone. Sutarties 2 punktas nustatė, kad žemės sklypas išnuomojamas iki žemė bus gražinta savininkams. Alytaus apskrities viršininko 2004 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 59-17788 A. O. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą natūra. Pagal 2004 m. gruodžio 21 d. dovanojimo sutartį (reg. Nr. 4447), minėtą 0,68 ha žemės sklypą A.O. T. padovanojo pareiškėjui. Alytaus apskrities viršininko 2004 m. sausio 30 d. sprendime Nr. 59-17788, kuriuo A.O. T. atkurtos nuosavybės teisės, 6 punkte buvo nurodyta, kad teisės ir pareigos pagal 2004 m. sausio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 243, jeigu šalys nesutaria kitaip, pereina žemės savininkui. Civilinio kodekso 6.559 straipsnis numato, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad minėta nuomos sutartis buvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalimi ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 18 punktu (1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija), kaimo vietovėje esanti žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ar juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių eksploatacijai ir kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį tokiu atveju pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui apie 2004 m. sausio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartį buvo žinoma (tai patvirtina dovanojimo sutartis, kurios 7 punkte nurodyta minėta nuomos sutartis, jos įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjas neginčijo). Todėl laikytina, jog, atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą ir sudarius dovanojimo sutartį, visos nuomotojo teisės ir pareigos perėjo pareiškėjui ir pažymėjimo išdavimo metu žemės sklypo nuomos sutartis galiojo. Ginčijamas pažymėjimas buvo išduotas 2004 m. gegužės 6 d. Pažymėjimo išdavimo metu galiojo Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 5TS-106 patvirtinta Lazdijų rajono savivaldybės kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo pažymėjimų išdavimo tvarka (toliau – Tvarka). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, išduodant ginčijamą pažymėjimą, buvo pažeisti minėtos Tvarkos 16-20 punktų reikalavimai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad komisijos nariai, turintys atitinkamus įgaliojimus, pateikė komisijos sekretoriui specialias pažymas, jog objektas atitinka paslaugos teikimo reikalavimus, kad komisija patikrino paslaugos teikimo patalpas arba teritoriją, pateikė protokolą ir išvadas savivaldybės administracijos direktoriui dėl atitinkamo pažymėjimo išdavimo. Visuomenės sveikatos centro dokumentas, patvirtinantis, kad apgyvendinimo paslaugos atitinka patvirtintas Lietuvos higienos normas HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatos reikalavimai“, buvo išduotas tik praėjus 5 dienoms po ginčijamo pažymėjimo išdavimo, t.y. 2004 m. gegužės 11 d. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma, kad S. Č. sodyba atitinka priešgaisrinių taisyklių ir normų reikalavimus, buvo pateikta iki 2004 m. gegužės 6 d. Be to, Lazdijų rajono turizmo paslaugų komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas S. Č. prašymas dėl pažymėjimo išdavimo, įvyko 2004 m. rugpjūčio 4 d., t.y. jau po pažymėjimo išdavimo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šiais procedūriniais pažeidimais atsakovas pažeidė pareiškėjo, kaip žemės savininko, kokias nors teises ar teisėtus interesus. Todėl teismas padarė išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas B. M. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad teismo paminėtos Vyriausybės nutarimo nuostatos dėl nuomos sutarties tęstinumo liečia tik tą žemės dalį, kurioje stovi kitų asmenų pastatai, o ne visą žemės sklypą. Pareiškėjui įsigijus žemės sklypą dovanojimo sutarties pagrindu, nauja nuomos sutartis su pareiškėju, kaip su dabartiniu žemės sklypo savininku, nebuvo sudaryta. Todėl pareiškėjas neturėjo jokio teisinio pagrindo užginčyti nuomos sutartį, kuri buvo sudaryta ne su juo. Tai patvirtina ir Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo trečiojo asmens reikalavimas dėl nuomos santykių tęstinumo pareiškėjo atžvilgiu buvo atmestas kaip nepagrįstas (sprendimas pridedamas). Tokias nuomos sutartis gali užginčyti tik asmenys, kuriems yra atkuriamos nuosavybės teisės į žemę. Pareiškėjui žemės sklypas buvo padovanotas, todėl, pareiškėjo nuomone, jam jokios teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį neperėjo. Pagal 2004 m. sausio 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 243, žemės sklypas buvo išnuomotas iki bus grąžintas savininkams. Todėl, Alytaus apskrities viršininko 2004 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 59-17788 grąžinus žemę buvusiam savininkui, valstybės žemės nuomos sutartis Nr. 243 nustojo galioti. Be to, minėta valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta likus tik 11 dienų iki jos grąžinimo savininkui. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju iš anksto buvo suplanuota užvaldyti minėtą žemės sklypą su Alytaus apskrities viršininko administracijos pagalba. Alytaus apskrities viršininko administracija, pažeisdama įstatymo reikalavimus, 2004 m. gegužės 6 d. neteisėtai išdavė R. Č. leidimą Nr. 004101, leidžiantį teikti kaimo turizmo paslaugas pastatuose, esančiuose Kalvelių kaime, Veisėjų seniūnijoje, Lazdijų rajone. Pareiškėjo nuomone, teismas, konstatavęs, kad išduodant skundžiamą pažymėjimą buvo padaryti grubūs Lazdijų rajono savivaldybės kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo pažymėjimų išdavimo tvarkos pažeidimai, nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas pažymėjimas yra suklastotas. Teismas taip pat nepagrįstai padarė išvadą, kad išduodant skundžiamą pažymėjimą padaryti procedūriniai pažeidimai pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. S. Č. , naudodamasis jam nepagrįstai išduotu pažymėjimu, vykdo pareiškėjui priklausančiame žemės sklype savavališkas statybas. Pareiškėjas neturi galimybės įvažiuoti į jam priklausantį žemės sklypą. Minėtas žemės sklypas buvo padovanotas pareiškėjui, kad jis šiame sklype pasistatytų namą ir turėtų kur gyventi. Šiuo metu šis žemės sklypas yra vienintelis pareiškėjo turtas. Tačiau pareiškėjas, kaip žemės savininkas, negali naudotis jam priklausančia nuosavybe, nes kiti asmenys šį sklypą naudoja komerciniams reikalams. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas pažymėjimas pažeidžia jo, kaip savininko, teisę disponuoti ir valdyti jam priklausantį turtą savo nuožiūra ir savo poreikių tenkinimui.

Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Lazdijų rajono savivaldybės administracija prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad ginčijamas pažymėjimas buvo išduotas laikantis nustatytos tvarkos, visi reikalingi dokumentai buvo pateikti. Išduodant šį pažymėjimą, galiojo valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 243. Nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre. Dėl pažymėjimo klastojimo, atsakovas nurodo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 72-2-005-06 Lazdijų rajono apylinkės prokuratūra 2006 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti, nenustačius nusikalstamų veikų požymių. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Centralizuotos audito tarnybos pateiktoje išvadoje nurodyti trūkumai buvo žinomi teismui (šie trūkumas atsirado dėl padarytos apsirikimo klaidos). Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 72-1-010-06, pradėtas dėl trečiojo suinteresuoto asmens savavaldžiavimo pareiškėjo atžvilgiu, buvo nutrauktas nesant trečiojo suinteresuoto asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Atsakovas pažymi, jog teisės į pareiškėjo turimą sklypą apribotos ne dėl pažymėjimo Nr. 044101 išdavimo, o tam tikrais teisės aktais. Šis sklypas suformuotas kaip reikalingas jame esamų poilsio pastatų, įsiterpusių grąžintinos žemės masyve, eksploatacijai. Pažymėjimas nedraudžia pareiškėjui disponuoti žeme – ją parduoti, kirsti mišką, į ją įvažiuoti ir pan. Sklypas nėra aptvertas tvora, nes tai draudžia regioninio parko taisyklių reikalavimai. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius, siekdamas ištirti pareiškėjo prašymą, 2005 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 10V.232 sudarė komisiją, kuri 2005 m. birželio 17 d. surašė patikrinimo aktą ir jokių gamtos niokojimo faktų nenustatė.

Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo S. Č. prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Trečiojo suinteresuoto amines nuomone, pareiškėjas, kalbėdamas apie dokumentų klastojimą, klaidina teismą, nes Lazdijų rajono apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminius tyrimus tiek S. Č. , tiek atsakovo atžvilgiu. Pareiškėjo teisės į turimą žemės sklypą apribotos ne dėl ginčijamo pažymėjimo: jau 2004 m. sausio 30 d. Alytaus apskrities viršininko sprendime Nr. 59-17788 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A.O. T. nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis galioja ir naujam savininkui, jei šalys nesusitaria kitaip (o kitaip nebuvo susitarta). Nuomos faktas buvo įregistruotas viešame registre. 2004 m. gruodžio 21 d. dovanojimo sutartyje Nr. 4447 nurodyta, kad apdovanotasis (t.y. pareiškėjas) įsipareigoja perimti buvusias specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, servitutus, ūkinės veiklos apribojimus ir kitus įsipareigojimus. Dovanojimo sutartyje yra nuoroda ir į sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį. Nei nuomos sutartis Nr. 243, nei Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. 59-17788, nei nekilnojamojo turto registro įrašai nėra nuginčyti. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad minėtame žemės sklype vykdomos savavališkos statybos (pagal pareiškėjo skundus apsilankiusi komisija nei gamtos niokojimo, nei savavališkų statybų nenustatė). Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad neturi galimybės įvažiuoti į jam priklausantį žemės sklypą, nes sklypas nėra aptvertas ir niekas pareiškėjui nedraudžia įvažiuoti į sklypą. Be to, pareiškėjo šeimai priklauso dar keli žemės sklypai. Įsigydamas ginčo sklypą, pareiškėjas žinojo, kad jame yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai ir vykdoma kaimo turizmo veikla. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, jog pareiškėjo minimas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 11 d. sprendimas buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimu. Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

byloje gautas apeliacinį skundą padavusio pareiškėjo B. M. prašymas, kuriuo jis prašo bylą nutraukti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų. Jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.

Šioje admuinistracinėje byloje kiti asmenys teismo sprendimo nėra apskundę. Laikytina, kad savo prašymu pareiškėjas atsisakė apeliacinio skundo. Todėl apeliacinis procesas nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį procesą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.