Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Grigaravičienei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, advokatui Georgijui Gromovui, nukentėjusiajam K. A., Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei D. Ž., kaltinamojo įstatyminiams atstovams L. J. J. ir G. S., teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilIetis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos moksleivis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. 2011 m. vasario mėn. pradžioje Alytaus r., Simne, Vytauto g., ne mažiau kaip per 3 kartus, su dviem asmenimis, kurie dar nesukako amžiaus, reikalingo baudžiamajai atsakomybei atsirasti, išstumdamas pastato vieno lango grotas, įsibrovė į K. A. sandėlį ir pagrobė K. A. turtą: vieną mechaninį raktą 32-36 diametro, kurio vertė 40 litų, vieną atsuktuvą, kurio vertė 10 litų, vieną plaktuką, kurio vertė 15 litų, 2 vnt. kaltų, 1 vnt. vertė 10 litų, bendrai 20 litų sumai 2 vnt. tekinimo kaltų -peilių, 1 vnt. vertė 25 litų bendrai 50 litų sumai, vieną oblių, kurio vertė 50 litų, vieną kalto laikiklį, kurio vertė 50 litų, vieną peilio laikiklį, kurio vertė 50 litų, vieną figūrinį oblių, kurio vertė 50 litų, vieną šviestuvą, kurio vertė 50 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. A. 385 litų turtinę žalą.

Apklaustas kaltinamuoju, P. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011 m. žiemą su R. V. ir P. B. Simno miestelyje esančioje pirtyje, kuri yra apleista ir nenaudojama, buvo 3 kartus. Nepažįsta žmogaus, kuriam priklauso pirtis, bet matė, kad ten niekas nesilanko. Pirtis yra aptverta tvora. Pirmą kartą pirtyje buvo su B.. Pirtis buvo užrakinta, langai-grotuoti, bet stiklų nebuvo. Pajudinus grotas, jos nukrito. Kaltinamasis su B. įlipo per langą į pirties vidų, iš rastų daiktų pasidarė sau atsisėdimo vietą. Pirmą kartą iš pirties nieko neėmė. Išlipę per langą, grotas uždėjo atgal. Kitą dieną pasikvietė R. V. ir visi per langą sulipo į pirtį. Čia rado daiktų, kaltinamasis nurodo paėmęs obliuką, kaltukus, staklių ir šviestuvą. Matė, kad R. ir P. taip pat kažką ėmė. Paimtus daiktus pasidėjo namuose, planavo vėliau juos parduoti ar panaudoti. Sekančią dieną vėl visi buvo tame pastate, tačiau kaltinamasis nurodo nieko neėmęs. Nežino, ar R. su P. ten dar daugiau buvo. Daiktus, kuriuos paslėpė namuose, surado kaltinamojo motina.

Nurodo, kad palapinės neėmė, ją paėmė M. su P. B.. Visi jo paimti daiktai grąžinti nukentėjusiajam. Daiktų, kuriuos išdėstė nukentėjusysis ieškinyje-benzininio pjūklo, pakuros grotelių, armatūros, kabelio-jis tikrai neėmė. Dėl radiatorių parodė, kad per tą langą radiatoriai negalėtų tilpti, be to, jie yra sunkūs ir vaikinai jų būtų nepajėgę iškelti. Pirties viduje jis ir jo draugai durų nelaužė, pirties langų stiklų nedaužė. Iš patalpos, kur vaikinai buvo, buvo durys į kitą patalpą, bet jos nebuvo užrakintos. Toje kitoje patalpoje matėsi sukrauti stiklo blokeliai. Apklaustas kaip nukentėjusysis, K. A. parodė, kad jis gyvena Alytuje, o Simne turi jam priklausančią neveikiančią pirtį, į kurią nuvažiuoja retai. Iki įvykio pirtyje buvo prieš tris-keturias savaites. Atvykęs vasario mėnesį į Simną, pirtyje rado išlaužytas langų grotas, viduje viskas buvo išmėtyta. Nuo kai kurių pirties langų buvo nuimtos grotos ir padėtos prie pastato. Stiklai buvo išdaužyti, nors vienas stiklas buvo išdaužytas iki įvykio. Nurodo, kad šalia pirties yra internatas, galbūt ten gyvenantys vaikai išdaužė langus. Atvykęs į pastatą pateko atsirakinęs duris. Viduje pasigedo daiktų, buvo išlaužtos durys į kitą patalpą, dėl to jam padaryta 530 Lt žala. Taip pat pasigedo 100 Lt vertės palapinės, 40 litų vertės mechaninio rakto, 10 litų vertės atsuktuvo, plaktuko, dviejų kaltų, tekinimo kaltų-peilių, obliaus, laikiklio, 50 litų vertės figūrinio obliaus, dvylikos radiatorių po dvylika sekcijų ( dėl to žala 5600 litų), buvo išdaužyta 10 langų ( dėl to žala 1800 litų), traktoriaus hidrocilindro, tepalinio bako ir kitų daiktų.

Byloje reiškia 25 400 litų civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, tame skaičiuje 10 000 litų-neturtinė žala. Ieškinio nereiškia dėl daiktų, kurie išvardinti kaltinamajame akte, nes visi šie daiktai jam grąžinti.

Nurodo, kad negali kategoriškai pasakyti, kad būtent kaltinamasis pavogė daiktus, tačiau nurodo, kad jam žala padaryta, nes pavogti jo daiktai.

Liudytojas P. B. parodė, kad kaltinamąjį P. S. pažįsta, jie geri draugai. Nurodo, kad vasario mėnesį kaltinamasis pasiūlė eiti pažiūrėti į nenaudojamos pirties pastatą Simne. Jie išlupo pirties grotas, sienoje buvo išdaužytos plytos, į tą vietą atsiremdami įlipo per langą į vidų. Nurodo, kad langai buvo išdaužyti. Viduje pavaikščiojo, rado įrankių-plaktukų, dildžių-ir juos pasiėmė, viską susidėjo į kišenes. Įrankius kaltinamasis nusinešė namo. Liudytojas kitą dieną į pirtį buvo įlipęs su M. L., pasiėmė ten rastą palapinę, kurią vėliau grąžino nukentėjusiajam. Radiatorių jie neišnešė, nes jų net nebuvo, nebuvo ir kabelio. Langų jie nedaužė, nes jie jau buvo išdaužyti, nuo kitų langų grotų nenuiminėjo. Iš patalpos, kurioje liudytojas su kaltinamuoju buvo, buvo durys į kitą patalpą, tačiau jos nebuvo užrakintos. Toje kitoje patalpoje buvo stikliniai blokeliai. Nurodo, kad pirtyje įlipę dar buvo E. L. ir R..

Liudytojas E. L. parodė, kad kaltinamasis-jo draugas, R. V.-pusbrolis, M. L.-brolis. Nurodo, kad P. B. ir R. V. jį pakvietė eiti į neveikiančią pirtį Simne, jie sakė, kad ten jie pasidarę lovą. Ta pirtis apleista, niekieno nenaudojama ir neprižiūrima. Į pirtį pateko, įlipę per langą. Liudytojas tik įlipęs greitai išlipo, o kaltinamasis ir R. nuėjo kažkur į pastato vidų. Iš pasakojimų žino, kad V. pirtyje paėmė kažkokius įrankius. Nurodo, kad pastato langai buvo išdaužyti, grotos nuo lango buvo nuimtos. Kadangi jis pats vos tilpo įlipti per langą, mano, kad radiatorių ir traktoriaus dalių neįmanoma buvo išnešti per tą langą. Matė, kad šalia patalpos, į kurią įlipo, yra kita patalpa, tačiau durys į ją nebuvo uždarytos.

Liudytojas M. L. parodė, kad kaltinamasis-jo draugas. Nurodo, kad R. V. liudytoją kvietė eiti į neveikiančią pirtį, sakė, kad su kaltinamuoju ten turi įsirengę būstinę. Vakare su P. B. ėjo pro šalį ir sugalvojo patekti į tą pirtį. Į pastatą pateko įlipę per mažą langutį, jokių plytų sienoje nedaužė. Grotų ant lango nebuvo, nebuvo net stiklo. Su B. įlipę į vidų, sugalvojo pasiimti ten rastą palapinę. Palapinę parsinešė pas B. ir ant šieno pasidarė būstinę, ją naudojo kaip patiesalą, jos neplėšė. Vėliau palapinę grąžino policijai. Nurodo jog žino, kad S. ėmė įrankius, nes šis jam tuos įrankius rodė. Niekas negalėjo paimti radiatorių, nes per langutį jie niekaip netilptų, o per duris negalima buvo išnešti, nes jos buvo užrakintos.

Liudytojas K. J. S. parodė, kad jis gyvena Simne, Vytauto gatvėje. Priešais jo namus yra nenaudojama pirtis. Šioje pirtyje niekas nesilanko, ji nenaudojama, savininką jis mato labai retai. Nurodo, kad pirties langų visi stiklai yra išdaužyti, ant langų yra grotos. Į pirtį gali patekti kas nori, apsaugos nėra. Nurodo, kad pirties langai nedideli, jie yra pakankamai aukštai nuo žemės.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė L. J. J. parodė, kad ji gyvena kartu su kaltinamuoju, o kaltinamojo tėvas gyvena atskirai, jis padeda materialiai ir dalyvauja vaiko auklėjime.

Civilinio ieškinio nepripažįsta, mano, kad jis nepagrįstas.

Civilinis atsakovas G. S. nurodė, kad kaltinamasis-jo sūnus. Atsakovas nurodė, kad jis prisideda prie vaiko auklėjimo ir jo išlaikymo, nors gyvena atskirai.

Su ieškiniu nesutinka, nes mano, kad jo suma nėra reali.

K. A. protokolu–pareiškimu praneša apie jo turto vagystę (bylos lapas Nr. 2).

Įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėje, schemoje užfiksuota vagystės vieta pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (b. 1. 4-5).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad P. S., P. B. įstatyminės atstovės L. J. bei D. B., D. V. pateikė pagrobtus daiktus, daiktų apžiūros protokoluose, fotolentelėse fiksuota, kad šie daiktai apžiūrėti (b. 1. 17, 18-20, 23-27, 29-40).

Ikiteisminio tyrimo metu P. S. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Teisme ištyrus ir patikrinus bylos įrodymus, ši jo veikos kvalifikacija pasitvirtino.

Kaltinamasis į nenaudojamą pastatą-buvusią pirtį, priklausančią K. A., pateko nuėmęs lango grotas ir per langelį įlipęs į pastatą, t.y. jis į tą pastatą įsibrovė. Jis žinojo, jog pastatas nenaudojamas, kad jo savininko pastate nėra. Įsibraudamas į pastatą, P. S. šia aplinkybe ir pasinaudojo. Taigi P. S. į pastatą pateko prieš savininko valią ir pavogė jo turtą, kuris kaltinamajam buvo svetimas ir jam nepriklausė. Tai, kad P. S. tyčia pavogti nukentėjusiojo turtą kilo jau patekus į pastatą ir jame būnant, jo nuo atsakomybės neatleidžia ir jo veiką teisingai kvalifikuoja pagal LR BK 178 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus bylos įrodymus teisme, išaiškėjo, kad kaltinamasis vieno jam inkriminuotos vagystės turto objekto-palapinės-nepavogė. Jis nurodė, kad palapinę pavogė M. L. ir P. B., šie liudytojai šią aplinkybę patvirtino. Taigi kaltinamajam iš pareikšto kaltinimo šalintina palapinės vagystė. Be to, kaltinamajame akte konkrečiai nurodyta, kad P. S. pavogė turtą su R. V. ir P. B., tačiau paaiškėjo, kad šie asmenys dar neturi amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. Taigi iš kaltinimo P. S. aplinkybė, kad turtą jis pagrobė su R. V. ir P. B., keistina į aplinkybę, kad turtą jis pagrobė su dviem asmenimis, kurie dar neturėjo amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Nukentėjusysis K. A. byloje pareiškė 25 400 litų civilinį ieškinį, kur 10 000 litų sudaro neturtinę žalą, o 15 400 litų-turtinę žalą.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Nors Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (LR CK) 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir paskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima (LR Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-371/03).

Neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 10 000 litų, jis turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet apsprendžiant žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio suma-10 000 litų-yra akivaizdžiai per didelė ir netelpa į teisingumo ir protingumo rėmus. Nukentėjusysis nurodė, kad jis po vagystės patyrė stresą, pablogėjo jo sveikata, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios, žala tiesiogiai buvo padaryta ne asmens gyvybei ar sveikatai, o jo turtui. Dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiojo gyvenimo kokybė nesuprastėjo. Žalai atsirasti įtakos turėjo ir neatsargus nukentėjusiojo elgesys (LR CK 6.253 str. 5 d.), kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis netinkamai rūpinosi savo turto apsauga, nes kaltinamasis, liudytojai nurodė, kad nukentėjusiojo turtas-pirtis nebuvo apsaugota, nukentėjusysis ten atvažiuodavo labai retai. Be to, įrodyta, kad ne visus nukentėjusiojo ieškinio pareiškime nurodytus daiktus pavogė būtent kaltinamasis P. S.. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Reikia atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, nes jis yra nepilnametis, mokosi, savo turto neturi ir yra išlaikomas tėvų, jo motina niekur nedirba (b. l. 116), o tėvas, kaip matyti iš darbo biržos pažymos (b. l. 127) yra registruotas bedarbiu darbo biržoje. Apsprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydį, būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalios dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (LR CK 6.251 str. 2 d.).

Vadovaujantis išdėstytu, iš kaltinamojo P. S. nukentėjusiajam K. A. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 3 MGL, t.y. iki 390 litų. Kadangi P. S. yra nepilnametis, jam neišgalint atlyginti civilinio ieškinio, išieškojimas nukreiptinas į jo įstatyminius atstovus L. J. J. ir G. S..

Nukentėjusysis K. A. pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 51) dėl 15 400 litų turtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas tada, kai yra visi trys civilinio ieškinio patenkinimo pagrindai: nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, žala buvo padaryta kaltinamojo veiksmais, tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nukentėjusiojo K. A. paaiškinimais nustatyta, kad dėl trečiųjų asmenų neteisėtos veikos-vagystės-buvo pagrobtas nukentėjusiojo turtas, kurio vertė, jo apskaičiavimu, sudaro 15 785 litų. Dalis pavogtų daiktų, kurių vertė 485 litų, nukentėjusiajam buvo grąžinta ikiteisminio tyrimo metu. Dėl šios sumos turto vagystės P. S. buvo pareikštas kaltinimas, jis dėl to pilnai prisipažino. Tačiau neįrodyta, kad P. S. kaltas dėl kitų daiktų vagystės. Jis nurodė, kokius daiktus jis pavogė iš nukentėjusiojo pirties, tie daiktai buvo rasti ir grąžinti nukentėjusiajam. Tai, kad būtent P. S. pavogė kitus ieškinio pareiškime nurodytus daiktus, byloje neįrodyta. Pats P. S. nurodė, kad tokių daiktų, kaip labai sunkių radiatorių, traktoriaus dalių ir kt. dėl jų labai didelio svorio jis fiziškai negalėtų išnešti, be to, langelis, per kurį buvo patekta į pastatą, buvo labai mažas ir aukštai nuo žemės, ir tokių daiktų per tą langelį negalima išnešti. Liudytojai P. B., E. L., M. L. patvirtino P. S. nurodytas aplinkybes. Nukentėjusysis teigia, kad išdaužius pastato langus, jam buvo padaryta žala, tačiau kaltinamasis ir aukščiau paminėti liudytojai nurodė, kad pastato langų stiklai buvo išdaužyti jau anksčiau. Liudytojas K. J. S., gyvenantis šalia pastato, patvirtino, kad pastato langai buvo išdaužyti, langeliai labai maži, pirties pastatas buvo apleistas ir neprižiūrimas, į jį galėjo bet kas patekti. Pats nukentėjusysis gi nurodė, kad jis negali tiksliai pasakyti, kas išdaužė langus, jis netgi nurodė, kad galbūt tai padarė šalia pastato esančio internato vaikai. Nukentėjusysis reiškia ieškinį ir dėl išlaužtų durų, tačiau kaltinamasis ir liudytojais apklausti asmenys, buvę pastate, nurodė, kad durų niekas nelaužė, o ir durys į kitą patalpą nebuvo užrakintos, jos buvo atidarytos. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad nukentėjusysis, radęs apvogtą pirtį, pareiškime policijai nurodė (b. l. 2), kad buvo išdaužtas langas ir išlaužtos metalinės grotos. Nei apie išlaužtas duris, nei apie išdaužytus kitus langus pareiškime nukentėjusysis nenurodo.

Pirties pastatas nebuvo tinkamai apsaugotas, nukentėjusysis labai retai jame lankėsi (jis nurodė, kad iki įvykio pastate buvo prieš 3-4 savaites), todėl neatmetama galimybė, kad turtą galėjo pasisavinti kiti asmenys dar iki P. S. patekimo į patalpą. Šios abejonės dėl kaltinamojo kaltės pavagiant kitą nukentėjusiojo nurodytą turtą byloje nepavyko pašalinti, nors tam ir buvo išnaudotos visos galimybės, o visos abejonės byloje turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Taigi byloje nėra nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusiajam K. A. turtinė žala dėl 15 400 litų turto vagystės buvo padaryta būtent kaltinamojo P. S. veiksmais, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę P. S., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, būtina atsižvelgti ne tik į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bet ir į LR BK 91 str. 2 d. numatytas bausmių skyrimo nepilnamečiams aplinkybes, nes kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis.

Kaltinamasis, pagrobdamas K. A. turtą, padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama prie apysunkių (LR BK 11 str. 4 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir dėl to nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). P. S. anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka nebuvo baustas. Kaltinamajam, kaip matyti iš Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos pažymos (b. l. 166) bei teismo posėdyje pasisakiusios Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės, sąlygos gyvenimui yra tinkamos, nes jo tėvai skiria pakankamai dėmesio auklėjimui bei gyvenimo sąlygoms. P. S. mokosi, mokymosi įstaigos charakterizuojamas patenkinamai ( b. l. 168).

Atsižvelgiant į kaltinamojo P. S. jauną amžių, į tai, kad jis mokosi, turi pastovią gyvenamąją vietą, į tai, kad jo veikoje yra lengvinanti aplinkybė o nėra sunkinančių, kad jis teisiamas pirmą kartą, manoma, kad jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti pakaks kitų bausmės rūšių, pataisyti jį neizoliavus nuo visuomenės dar bus galima, todėl P. S. bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu, neskirtina. Jam neskirtina ir viešų darbų bausmė, kadangi P. S. mokosi. Bauda taip pat neskirtina, nes kaltinamasis neturi turto ir savarankiško pajamų šaltinio. Kaltinamajam skirtinas laisvės apribojimas su griežtais įpareigojimais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso PK 297 str., 303-305 str., 307-308 str.,

nusprendžia:

P. S. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą.

Nukentėjusiojo K. A. 15 400 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti; K. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir priteisti jam iš P. S. 390 litų, šį ieškinį dalyje dėl 9640 litų atmesti.

P. S. neišgalint atlyginti civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, išieškojimą nukreipti į jo įstatyminius atstovus L. J. J. ir G. S..

P. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę–nepilnamečio atidavimą tėvams prižiūrėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.