Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-05-23 · Civilinė byla Nr. 2-946/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-1542-555/2014Nutartis · 2014-03-03Kauno apygardos teismas
  2. B2-747-555/2014Nutartis · 2014-03-28Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-05-23Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-06-19Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-23
Bylos Nr.
2-946/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00312-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Kreditorius
Gama-T "Piliakalnis", uždarosios akcinės bendrovės „Pico line“
Suinteresuotas asmuo
AB "Swedbank" Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kauno vandenys Lietuvos valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Kauno skyrius AB Lietuvos dujos Kauno filialas Autoramiksas Aisuva UAB"Eoltas" UAB"Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras" "Ainava" UAB "Gama" "Pico line" Kompiuterių priežiūros centras
Kategorijos
  • 127.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-946/2014Proceso Nr. 2-56-3-00312-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 127.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Piliakalnis“ autocentras direktoriaus A. Č. ir kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Gama-T“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1542-555/2014 pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Piliakalnis“ autocentras vadovo A. Č., kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Gama-T“, uždarosios akcinės bendrovės „Pico line“, uždarosios akcinės bendrovės ‚Kompiuterių priežiūros centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Ainava“ skundus dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Piliakalnis“ autocentras 2013 m. gruodžio 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje keliamas restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nepritarta įmonės restruktūrizavimo plano projektui, teisėtumo klausimas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartimi UAB „Piliakalnis“ autocentras iškelta restruktūrizavimo byla; 2013 m. rugsėjo 3 d. ir 13 d. nutartimis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. 2013 m. gruodžio 30 d. įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarimu nepritaręs restruktūrizuojamos UAB „Piliakalnis“ autocentras restruktūrizavimo plano projektui.

Šalies argumentai

Pareiškėjai (RUAB „Piliakalnis“ autocentras vadovas bei kreditoriai) kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančiu RUAB „Piliakalnis“ autocentras 2013 m. gruodžio 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą nepritarti restruktūrizuojamo UAB „Piliakalnis“ autocentras restruktūrizavimo plano projektui, nes nutarimas priimtas išimtinai vienintelio kreditoriaus Swedbank, AB balsais, nepritariant nei vienam iš likusių kreditorių, neatsižvelgiant į smulkiųjų kreditorių nuomonę bei interesus. Nurodė, kad nepatvirtinus restruktūrizavimo plano į darbotvarkę nepagrįstai nebuvo įtrauktas klausimas dėl restruktūrizavimo plano projekto grąžinimo įmonės valdymo organui patikslinti. Pareiškėjų nuomone, bankas veikė nesąžiningai ir priešingai bendrovės ir visų kreditorių interesams, kadangi įmonė nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos ir ją galima išsaugoti kaip veikiantį ūkinį vienetą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjų UAB „Gama-T“, UAB „Pico line“, UAB „Kompiuterių priežiūros centras“, UAB „Ainava“, RUAB „Piliakalnis“ autocentras skundus dėl RUAB „Piliakalnis“ autocentras 2013 m. gruodžio 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu nepritarti RUAB „Piliakalnis“ autocentras restruktūrizavimo plano projektui atmetė.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, vadovaujantis ĮRĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu, pritarti ar nepritarti restruktūrizavimo plano projektui, yra kreditorių prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1366/2013). Teismas nustatė, kad 2013 m. gruodžio 30 d. įvykusiame restruktūrizuojamos UAB „Piliakalnis“ autocentras pakartotiniame kreditorių susirinkime, įskaitant balsavusius raštu, dalyvavo įmonės kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudarė 5 817 254,41 Lt (99,68 proc. visų teismo patvirtintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos). Trečiu darbotvarkės klausimu dėl pritarimo įmonės restruktūrizavimo plano projektui „už“ balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 73 602,98 Lt (1,26 proc.) visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, „prieš“ balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 5 739 380,28 Lt (98,35 proc.). Taigi kreditoriai savo valią dėl priimamo nutarimo išreiškė jų teismo patvirtintus reikalavimus atitinkančiu balsų skaičiumi. Teismas konstatavo, kad skundai nėra grindžiami pažeidimais, kurie būtų galėję sąlygoti skundžiamo RUAB „Piliakalnis“ autocentras 2013 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedūros nesilaikymą. Restruktūrizavimo plano projekto ekonominio pagrįstumo įvertinimas nėra proceso, pradėto apskundus kreditorių susirinkimo nutarimą dėl nepritarimo restruktūrizavimo plano projektui, dalykas, todėl teismas nevertino ir nepasisakė dėl argumentų, susijusių su įmonės restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių, siekiant įmonės restruktūrizavimo tikslų, įgyvendinimo galimybėmis.

Pagal ĮRĮ 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą normą, kreditorių susirinkimo pareiga grąžinti įmonės valdymo organui patikslinti restruktūrizavimo plano projektą taikytina tuo atveju, kai jame nėra numatytų priemonių visų restruktūrizavimo plano projekte numatytų įmonės įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti. Taigi subjektas, galintis grąžinti restruktūrizavimo plano projektą patikslinti įmonės valdymo organui, yra kreditorių susirinkimas, bet ne teismas. Teismas vertino, kad kreditorių susirinkimas neturi pareigos grąžinti restruktūrizavimo plano projekto patikslinti įmonės valdymo organui, kadangi nustatyta, kad restruktūrizavimo plano projekte įmonės įsipareigojimų įvykdymo priemonės buvo numatytos, tik kreditorių įvertintos kaip nepagrįstos. Nustačius, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas aiškiai išreiškia teisėtą kreditorių daugumos valią dėl restruktūrizavimo plano projekto įgyvendinimo, skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atmestas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Pareiškėjas RUAB „Piliakalnis“ autocentras vadovas A. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2013 m. gruodžio 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog skundžiamo pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu nebuvo pažeista ĮRĮ numatyta kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedūra. Susirinkimo metu nepagrįstai netaikyta ĮRĮ 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta norma, dėl ko restruktūrizavimo planui nepritarta nesudarant galimybės jį patikslinti. Apelianto nuomone, pagrindinio kreditoriaus nepritarimo restruktūrizavimo planui priežastis gali būti pašalinta – plane gali būti nurodyti kitokie skolos grąžinimo terminai.Skundžiama nutartimi pažeisti restruktūrizavimo proceso tikslai. Pagrindinis kreditorius, pasinaudodamas lemiama balso teise, priėmė sprendimą, įtakojantį viso restruktūrizavimo proceso eigą bei kitų kreditorių interesus, nutrūkus restruktūrizavimo procesui būtų pažeisti kitų kreditorių interesai. Teismas neanalizavo reikšmingų aplinkybių, ar buvo galima taikyti ĮRĮ 14 straipsnio 8 dalies normą.Skundžiama nutartimi neįvertintos reikšmingos aplinkybės, jog restruktūrizavimo planas yra ekonomiškai tikslingas, atitinka ĮRĮ reikalavimus, atsakovas pajėgus įgyvendinti restruktūrizavimo plano projektą bei siekia išvengti bankroto.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Gama-T“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2013 m. gruodžio 30 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pagrindinis kreditorius, nepritaręs restruktūrizavimo plano projektui, nenurodė jokių motyvuotų, pagrįstų argumentų, kodėl restruktūrizavimo planas netinkamas, ar jis gali būti papildytas ir kaip jis turi būti papildytas, kad būtų patvirtintas. Taip pažeisti kitų bendrovės kreditorių interesai, pačios bendrovės, jos akcininkų, darbuotojų interesai. Nors turėdamas balsų daugumą, pagrindinis kreditorius turėjo pareigą atsakingai priimti savo sprendimą, derinti savo interesus su kitų kreditorių interesais.ĮRĮ 14 straipsnio 8 dalis numato galimybę grąžinti įmonės valdymo organui patikslinti restruktūrizavimo plano projektą, tačiau ši norma nebuvo taikyta, todėl pažeista kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedūra.Restruktūrizavimo plano projektas yra ekonomiškai tikslingas, o atsakovas pajėgus jį įvykdyti bei išvengti bankroto.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskiruosius skundus kreditorius Swedbank, AB prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

RUAB „Piliakalnis“ autocentras kreditorių susirinkimo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo plano projektas teismui turėjo būti pateiktas iki 2014 m. sausio 19 d., iki šio termino plano nepateikus apeliantų skundai turi būti atmesti, o restruktūrizavimo byla nutraukta remiantis ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, net panaikinus apskųstą pirmosios instancijos nutartį bei pripažinus skundžiamą nutarimą negaliojančiu.Apeliantai 2013 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo metu turėjo galimybę pateikti nutarimo dėl ĮRĮ 14 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo projektą, jeigu manė, kad restruktūrizavimo planas nepakankamai užtikrina įmonės įsipareigojimų įvykdymą.Apeliantai, dalyvavę kreditorių susirinkime, turėjo galimybę siūlyti įtraukti į darbotvarkę bet kokį klausimą, kuris jų nuomone, turi būti apsvarstytas, kadangi jie nesiūlė grąžinti restruktūrizavimo plano įmonės valdymo organui patikslinti, tokiu klausimu niekas ir nebalsavo. Restruktūrizavimo plano projektas buvo nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, kadangi pagal jį rengėjai siekė tęsti įmonės veiklą kreditorių sąskaita, nes per penkerius metus įmonės reikmėms panaudotina suma sudaro 12 620 000 Lt, o kreditoriams skirtini 876 829,86 Lt. Taip pat nenurodytos pagrįstos prielaidos, kad pajamų gavimo prognozės gali išsipildyti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kreditoriaus UAB „Gama-T“ atskirąjį skundą RUAB „Piliakalnis“ autocentras vadovas A. Č., visiškai sutikdamas su skundo argumentais, prašo atskirąjį skundą patenkinti.

RUAB „Piliakalnis“ autocentras restruktūrizavimo administratorė O. P. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti, Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą; RUAB „Piliakalnis“ autocentras restruktūrizavimo bylą nutraukti; iškelti UAB „Piliakalnis“ autocentras bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Kreditoriai akivaizdžiai išreiškė savo poziciją nepritardami restruktūrizavimo plano projektui 97,75 procentais balsų, todėl teismas negali tvirtinti restruktūrizavimo plano. Nepagrįstai teigiama dėl ĮRĮ 14 straipsnio 8 dalies pažeidimo, kadangi 2013 m. gruodžio 3 d. pranešime dėl kreditorių susirinkimo, kreditorių buvo prašoma teikti pasiūlymus dėl galimų restruktūrizavimo plano koregavimų iki numatomos kreditorių susirinkimo dienos. Apeliantai dalyvavo kreditorių susirinkime ir turėjo galimybę siūlyti įtraukti į darbotvarkę bet kokį klausimą, tačiau to nepadarė.Apeliantai nepateikė pagrįstų argumentų, kad gali būti atstatytas įmonės mokumas. Administratorė kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmesti kreditorių prašymai panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą nepritarti restruktūrizavimo planui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Atskirieji skundai netenkinami.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą kvestionuoja iš esmės analogiškais argumentais dėl abiejų skundų pasisakoma bendrai.

Restruktūrizavimo byla UAB „Piliakalnis“ autocentras iškelta Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartimi. Iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą teisme, kitas įmonės restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo etapas – įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimas. Būtina restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme sąlyga – kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui, kurio išraiškos forma – kreditorių susirinkime jų kvalifikuota balsų dauguma (kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos) priimtas nutarimas pritarti restruktūrizavimo plano projektui (ĮRĮ 14 str. 3 d.). Šis reikalavimas keliamas dėl to, jog įmonės restruktūrizavimas yra neišvengiamai susijęs su kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo (prievolių vykdymo terminų atidėjimu, reikalavimų (jų dalies) atsisakymu ar piniginės prievolės pakeitimu kita prievole (atsiskaitymu įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis)). Todėl tiek pagalbą teikiantys, tiek kiti kreditoriai turi teisę įsitikinti, jog, įgyvendinus į restruktūrizavimo planą įtrauktą įmonės verslo planą (ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones), restruktūrizavimo laikotarpiu bus visiškai ar iš dalies įvykdyti jų reikalavimai šiame plane nustatytais terminais. Restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Kadangi būtent kreditorių materialinis teisinis suinteresuotumas atgauti skolą yra didžiausias, todėl jų pritarimas restruktūrizavimo planui reiškia, jog jie įžvelgia įmonės sėkmingo restruktūrizavimo ir savo reikalavimų patenkinimo galimybę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, vadovaujantis ĮRĮ nustatytu teisiniu reglamentavimu, pritarti ar nepritarti restruktūrizavimo plano projektui, yra kreditorių prerogatyva. Todėl tuo atveju, kai parengtam restruktūrizavimo plano projektui nepritaria įstatyme nustatyta kreditorių dauguma, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės ex officio kištis į restruktūrizavimo plano projekto, kuris tenkintų visų kreditorių interesus, parengimo procesą ir jo pateikimą teismui tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1366/2013). Toks restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdas nustatytas dėl to, jog įmonės ir jos kreditorių santykiai restruktūrizavimo proceso metu, derinant jų, kaip prievolės šalių, valią, yra grindžiami dispozityviuoju reguliavimo metodu, kurio esmė yra apsaugoti abiejų prievolės šalių interesus – tiek skolininko interesą tęsti savo veiklą, tiek kreditoriaus interesą dėl skolininko prievolių jo atžvilgiu tinkamo įvykdymo. Toks šių interesų derinimas vyksta pasiekiant prievolės šalių susitarimą dėl prievolių vykdymo įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu. Nesant tokio susitarimo ir reikiamos kreditorių valios daugumos dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui, pirmenybė tokiu atveju turi būti teikiama restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių valios daugumai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2154/2013).

Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, teisiškai nepagrįsti apeliantų skundų argumentai, kuriais ginčijamas didžiausio kreditoriaus Swedbank, AB sprendimas nepritarti RUAB „Piliakalnis“ autocentras restruktūrizavimo plano projektui. Kreditorius turi teisę laisvai apsispręsti ir nevaržomai išreikšti savo valią dėl įmonės tolesnio teisinio likimo – pritarti restruktūrizavimo planui ar nepritarti ir galimai inicijuoti įmonei bankroto procedūras. Be to, kreditorius Swedbank, AB atsiliepimuose išdėstė argumentus, kurie pagrindžia, kodėl restruktūrizavimo planui nepritarta. Taigi susitarimas tarp įmonės ir jos kreditorių dėl restruktūrizavimo plano turinio nebuvo pasiektas. Apeliantai tik deklaratyviai nurodo, kad Swedbank, AB sprendimas nepritarti atsakovo restruktūrizavimo planui pažeidžia kitų įmonės kreditorių teises.

Dėl teismo vaidmens restruktūrizavimo byloje nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų yra pasisakęs kasacinis teismas. Šiuose procesuose skundą nagrinėjančio teismo vaidmuo apsiriboja procedūrinio pobūdžio patikros atlikimu, t. y. teismas nagrinėja, ar susirinkimo sušaukimo, balsavimo ar kitų veiksmų atlikimo tvarka nebuvo pažeista. Kadangi restruktūrizavimo procedūrose nemažai klausimų iš esmės yra ne teisinio, bet išimtinai ūkinio-komercinio pobūdžio, tai teisminė kreditorių susirinkimų nutarimų turinio patikra gali būti atliekama tik gana ribotai. Kreditorių susirinkimo nutarimų turinio teisėtumo klausimus teismai gali nagrinėti tik tada kai, pirma, tai tiesiogiai nurodyta įstatyme arba, antra, kai su nutarimų turinio teisėtumu siejami pažeidimai yra akivaizdūs. Akivaizdžiais pažeidimais laikytini tokie, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios įstatymų nuostatos ar kurie prieštarauja viešajai tvarkai arba jais akivaizdžiai pažeidžiami bendrieji teisės principai (CK 1.5 str.). Taigi tokių klausimų nagrinėjimas teisme galimas tik išimtiniais atvejais ir tik tada, jei jie nėra išimtinai ekonominio pobūdžio, todėl galima teisinė nutarimų turinio patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011).

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pažeidimų, kurie būtų galėję sąlygoti skundžiamo RUAB „Piliakalnis“ autocentras kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo procedūros nesilaikymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog už restruktūrizavimo plano, kuris užtikrintų kreditorių reikalavimų tenkinimą įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu, sudarymą atsako pati restruktūrizuojama įmonė – skolininkė. Remiantis ĮRĮ 14 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta norma, kreditorių susirinkimo pareiga grąžinti įmonės valdymo organui patikslinti restruktūrizavimo plano projektą taikytina tuo atveju, kai jame nėra numatytų priemonių visų restruktūrizavimo plano projekte numatytų įmonės įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti. Taigi subjektas, galintis grąžinti restruktūrizavimo plano projektą patikslinti įmonės valdymo organui, yra kreditorių susirinkimas, bet ne teismas. Kita vertus, skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą lėmė ne įmonės įsipareigojimų įvykdymą užtikrinančių priemonių nenumatymas įmonės restruktūrizavimo plano projekte (jos buvo numatytos), bet jame numatytų priemonių ekonominio pagrįstumo klausimas, t. y. kreditorių įsitikinimas, jog atsakovui pavyks įgyvendinti restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones, o jas įgyvendinus – atsiskaityti su kreditoriais. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi faktinė situacija negali būti kvalifikuojama kaip ta, kurios pagrindu kreditorių susirinkimas turėjo grąžinti įmonės valdymo organui patikslinti restruktūrizavimo plano projektą (ĮRĮ 14 str. 8 d.) ir kuri sudarė pagrindą teismui vertinti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-999/2012). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirųjų skundų argumentus, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog kreditorių susirinkimas privalėjo grąžinti atsakovo direktoriui patikslinti restruktūrizavimo plano projektą kaip numatyta ĮRĮ 14 straipsnio 8 dalyje.

Taip pat teismas teisingai pasisakė, kad restruktūrizavimo plano projekto ekonominio pagrįstumo įvertinimas nėra proceso, pradėto apskundus kreditorių susirinkimo nutarimą dėl nepritarimo restruktūrizavimo plano projektui, dalykas, todėl nevertino ir nepasisakė dėl argumentų, susijusių su įmonės restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių, siekiant įmonės restruktūrizavimo tikslų, įgyvendinimo galimybėmis. Šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo pasisakyti ir apeliacinės instancijos teismui.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nepritarta įmonės restruktūrizavimo planui, panaikinimo, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, atitinkanti suformuotą šiuo klausimu teismų praktiką, naikinti ją atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Gasiūnienė