- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- ATP-875-785/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00403-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs H. L. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarimo H. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Institucija) specialistas R. M. 2014-06-05 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 61P-13320880-14, kuriame nurodė, kad H. L. 2014-05-28 apie 11.14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas nuosavybės teise turimą automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, parkuodamasis kliudė stovėjusią transporto priemonę „SAAB 9000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią K. M., ir ją apgadino. Padaręs turtinę žalą ir nesutaręs dėl įvykusio eismo įvykio aplinkybių, policijos į eismo įvykio vietą nekvietė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 232 p. reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-06-16 nutarimu H. L. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas vienerių metų laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 250 Lt.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo teismo nutarimu, H. L. apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-06-16 nutarimą pakeisti – panaikinti nutarimo dalį dėl ATPK 130 str. 1 d. inkriminavimo jo veikoje ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodo, kad susidūrimo fakto ir automobilio apgadinimo neginčija, tačiau pabrėžia, kad tyčios jo veiksmuose siekiant pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad radijo garsas, automobilio variklio bei gatvės automobilių gausmas užgožė susidūrimo garsą. Liudytojų R. J., I. D. parodymų neginčija, tačiau pabrėžė, kad eismo įvykio matymas ir susidūrimo garso girdėjimas yra du skirtingi dalykai. Motyvo bėgti iš eismo įvykio vietos nebuvo, kadangi visi automobilio dokumentai buvo tvarkingi, be to ir padaryta žala nėra tokia didelė, kurios reikėtų vengti. Mano, jog paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta, kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto amžių, į tai, kad apeliantas gyvena 20 km atstumu nuo Jonavos miesto, o susisiekimas visuomeniniu transporto yra problematiškas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-06-16 nutarimą. Nurodo, jog buvo išnagrinėtos visos bylos aplinkybės ir nuobauda paskirta numatytos sankcijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
H. L. skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-06-16 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš skundo turinio, ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde H. L. nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas H. L., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl H. L. kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Nors H. L. savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio nepripažįsta, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, t. y. pažeidėjo paaiškinimas, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VPS PB patrulių E. S., G. S. tarnybiniai pranešimai, pranešimas apie eismo įvykį, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukų kopijos, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, fotolentelės, liudytojų K. M., R. J., I. D. paaiškinimai, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VPS KPP specialisto R. M. tarnybinis pranešimas. Minėti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad H. L. vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, parkuodamasis kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino, o padaręs turtinę žalą ir nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių, policijos į eismo įvykio vietą nekvietė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal ATPK 130 str. l d. pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu (tyčia), asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Atsižvelgiant į aukštesniųjų teismų suformuotas nuostatas ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš eismo įvykio vietos schemos ir fotonuotraukų matyti, kad sugadinimas padarytas automobiliui „SAAB 9000“ buvo akivaizdus (apgadintas priekinis bamperis, išdaužtas priekinis kairės pusės posūkio žibintas). Pažeidėjo automobilio techninės apžiūros aktas ir fotolentelės taip pat patvirtina, kad buvo apgadintas pažeidėjo automobilio „Renault Trafic“ galinis dešinės pusės sparnas, durys, galinio bamperio dešinės pusės kampinė dalis. Liudytojas R. J. paaiškino, kad girdėjo automobilių susidūrimo garsą, išbėgęs į kelią pamatė, kad kitoje kelio pusėje jauni vaikinai švilpia ir moja rankomis baltos spalvos mikroautobuso vairuotojui, kuris nuvažinėjo nuo autobuso sustojimo, matė, jog minėtą automobilį vairavo apie 50-61 metų amžiaus vyras. Liudytojas I. D. paaiškino, kad išgirdo šaižų aižėjančio metalo garsą, tuomet pamatė, kad baltos spalvos Renault markės automobilis važiuodamas į priekį, vairuojamo automobilio dešine puse kliudė stovėjusios transporto priemonės SAAB bamperio kairįjį kampą, po to sustojo ir nesikeldamas nuo sėdynės, tačiau pasistiebęs pasižiūrėjo pro dešinės pusės langą į ką atsitrenkė ir pradėjo nuvažinėti. Minėtas liudytojas norėdamas atkreipti pažeidėjo dėmesį sušuko, vėliau garsiai sušvilpė, tačiau vairuotojas atsisuko į liudytoją, bet nesustojęs nuvažiavo miesto link.
Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kad jis nesuprato apgadinęs kitą transporto priemonę, nes tai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Iš liudytojų I. D., R. J. paaiškinimų, fotolentelės, fotonuotraukų, transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, jį girdėjo net kitoje kelio pusėje buvęs liudytojas R. J., todėl H. L. negalėjo nesuprasti, negirdėti ir tuo pačiu nepajusti, kad kliudė kitą transporto priemonę. Be to, pasak liudytojo I. D. atsitrenkęs į kitą transporto priemonę pažeidėjas sustojo ir pažiūrėjo pro langą, tačiau neišlipęs iš transporto priemonės nuvažiavo. Taigi, apeliantas, būdamas apdairus ir patyręs vairuotojas, turintis net 44 metų vairavimo stažą, turėjo elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, bei suvokti, kad sukėlė eismo įvykį (judant transporto priemonei buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis), dėl kurio privalo pranešti nukentėjusiajam asmeniui ar policijai, kaip tai numato Kelių eismo taisyklių 232 arba 234 punktų nuostatos. Būtent šios pareigos neatlikimas, skubus pažeidėjo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, vienašališkai įvertinus šio įvykio metu kilusių padarinių dydį, ignoruojant kito asmens turtui padarytą žalą ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, yra ne jo atsakomybę šalinanti, o tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos įrodanti aplinkybė. Tai, kad, apelianto vertinimu, kliudyto automobilio apgadinimai nėra labai dideli, šios bylos kontekste jo kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, ši aplinkybė gali turėti įtakos, tik individualizuojant administracinę nuobaudą. Taigi toks pažeidėjo elgesys, teisės aktuose nustatytų reikalavimų vairuotojo elgesiui ignoravimas, vertintinas kaip sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, jog H. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, kad susidūrimo garso pastarasis negirdėjo, laiko asmens pasirinka gynybine pozicija.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas administracinę nuobaudą už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą H. L. individualizavo tinkamai, laikėsi ATPK 30 str. reikalavimų ir įvertino visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, įvykio aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad pažeidimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus (ATP 31 str. 1 d. 10 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad H. L. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir pagrįstai paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, kuri yra teisinga, adekvati padarytiems administraciniams pažeidimams, atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra.
Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga todėl, kad pažeidėjas gyvena 20 km atstumu nuo miesto, o susisiekimas viešuoju transportu yra sudėtingas. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą.
Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir H. L. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.