- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-09
- Bylos Nr.
- I-4677-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03939-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Irena Paulauskienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Administracinė byla Nr. I-4677-171/2015Proceso Nr. 3-61-3-03939-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 70.2; 74 (S)
2015 m. rugsėjo 9 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kurį vėliau patikslino (b. l. 23–27) ir prašo: 1) atnaujinti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą byloje pagal pareiškėjos 2012-12-27 skundą ( adm. bylos Nr. 1-1906-815/2013) dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo; 2) atnaujinti teismo procesą byloje pagal 2012-12-27 skundą (adm. bylos Nr. I-1906-815/2013, teismo sprendimas įsiteisėjo 2013-10-30) dėl valstybinės pensijos nepriemokos, atsiradusios nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 imtinai, taikant man Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. nuostatą, ir priteisti iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos nepriemoką – 7558 Lt 92 ct; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 1D-5774(11); 4) priteisti iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos nepriemoką – 2519 Lt 64 ct, atsiradusią nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 imtinai taikant man Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatą.
Pareiškėja paaiškino, kad jai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis. Su pensijos perskaičiavimu ji nesutinka, mano, kad buvo diskriminuojama, jos konstitucinės teisės ir laisvės buvo pažeistos.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su pareiškėjos skundu nesutiko (b. l. 31). Nurodė, kad pareiškėjos pensija 2013 m. buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Šiai normai atitikus Lietuvos Respublikos Konstituciją LR VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas.
Skundas atmestinas. Byla dalyje nutrauktina.
Byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies.
Nustatyta, kad pareiškėjai yra paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 34). Dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą grąžinimo pareiškėja 2014-07-25 prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (b. l. 44–45). Pastaroji 2014-08-08 sprendimu Nr. 1D-5774(11) atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą (b. l. 46). Pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatomis (b. l. 33).
Pareiškėja prašo atnaujinti prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą ir atnaujinti teismo procesą byloje pagal pareiškėjos 2012-12-27 skundą (adm. bylos Nr. 1-1906-815/2013). ABTĮ 153 str. nustato bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką. Pagal šio straipsnio 2 dalį, Procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams: kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams (1punktas); naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (2 punktas); įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas (3 punktas); įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą (4 punktas); panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį (5 punktas); jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą (6 punktas); jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų (7 punktas); sprendimas ar nutartis yra be motyvų (8 punktas); jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (9 punktas); jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (10 punktas); panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą (11 punktas); kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (12 punktas). ABTĮ 155 str. 1 d. nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateikiamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsižvelgus į išdėstytą, byla dėl pareiškėjos 1 ir 2 reikalavimų yra nutrauktina ABTĮ 101 str. 2 d. pagrindu, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Nagrinėjamu atveju dėl proceso atnaujinimo paaiškėja gali kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, nes pareiškėjos skundo dalys dėl teismo proceso atnaujinimo pagal pareiškėjos 2012-12-27 skundą Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis yra išnagrinėtos, o sprendimas įsiteisėjęs (bylos Nr. I-1906-815/2013, proc. Nr. 3-61-3-03382-2012-4) todėl byla dėl pareiškėjos 1 ir 2 reikalavimų yra nutrauktina ABTĮ 101 str. 2 d. pagrindu, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;.
Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, kuriais buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sumažinta valstybinė pensija pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus, priimtus 2011-12-20 ir 2012-12-20, galėjo būti mokama, vadinasi, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str., Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškėjos G. S. atmesti kaip nepagrįstą.
Bylą dalyje dėl proceso atnaujinimo pagal pareiškėjos 2012-12-27 skundą (adm. bylos Nr. 1-1906-815/2013) dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo nutraukti.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.