- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- T-723-1083/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės V. B., jo šeimos nariui – broliui V. B.,
teismo posėdyje išnagrinėjęs VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ (toliau – Viešoji įstaiga) teikimą dėl V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), taikomos priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi V. B. už visuomenei pavojingų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini). Asmens sveikatos būklei pagerėjus Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
2. Panevėžio apylinkės teisme 2020 m. birželio 30 d. gautas Viešosios įstaigos teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės panaikinimo V. B.. Teikime nurodoma, kad V. B. diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Jis nuolat lankosi pas gydytoją psichiatrą, paskirtus vaistus vartoja. Jis pakankamai orientuotas, noriai bendrauja, pasakojasi apie savo dieną, užimtumą – pasakoja, kad slaugo motiną, kad slaugos rūpesčiais dalinasi su seserimi. Nuotaikos fonas pakankamas, elgesys adekvatus. Aktyviai kliedėjimo idėjų, haliucinacijų neišsako. Medikamentus vartoja pagal gydytojo sudarytą planą, teigia, kad jaučiasi gerai, dalinai kritiškas susirgimui. Sutinka, kad dėl medikamentų nutraukimo priklauso galimi ligos paūmėjimai, jis rūpinasi medikamentinio gydymo tęstinumu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Viešoji įstaiga rekomenduoja spręsti priverstinio ambulatorinio gydymo nutraukimo klausimą.
3. Teismo posėdžio metu Viešosios įstaigos atstovė V. Š. patvirtino teikime nurodytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad V. B. diagnozuotas sutrikimas yra lėtinis ir jis palieka pakitimus žmogaus mąstyme, emocijose ir valioje. V. B. šie pakitimai yra pažengę. Pagrindinis medikamentas V. B. leidžiamas kas 3 mėnesius, šis vaistas yra pailginto veikimo, todėl pavėlavus jį suleisti vaisto poveikis dar išlieka iki 1 mėnesio. Taip pat V. B. skiriamas vaistas miego korekcijai. Jo sveikatos būklė šiuo metu yra stabili, tokia ji išliko nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, kuomet jis sugrįžo iš gydymo įstaigos stacionaro. Per visą tą laikotarpį sutrikimo paūmėjimo, kuris keltų rūpestį, nebuvo pastebėta. Dabartinė V. B. sveikatos būklė leidžia jam gydytis savarankiškai. Anksčiau buvusių agresyvių minčių ir neigiamų atsiliepimų apie šeimos narius šiuo metu nebėra. V. B. pakankamai kritiškas sutrikimui ir yra suinteresuotas savo gydymu. Jis stabiliai ir reguliariai lankosi Viešojoje įstaigoje, ateina savarankiškai. Jis pats rūpinasi savimi ir ieškosi darbo. Jei priverčiamoji medicinos priemonė būtų panaikinta, V. B. gydymas iš esmės nesikeistų – jis vis tiek turėtų nuolat lankytis Viešojoje įstaigoje ir gydytis, o jam neatvykus, jo ieškotų ir aiškintųsi neatvykimo priežastis. Mano, kad šiuo metu V. B. pavojingumas yra išnykęs ir yra pagrindas panaikinti priverčiamąją medicinos priemonę.
4. Asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės V. B. šeimos narys – brolis V. B., teismo posėdžio metu nurodė, kad teikimą palaiko. Su broliu gyvena kartu, mato jį beveik kasdien ir žino, kuo brolis gyvena, ką jis veikia. Brolis į gydymo įstaigą eina savarankiškai, jo raginti ir jam priminti nereikia. Brolio sveikatos būklė yra žymiai pagerėjusi, geresnė, nei buvo anksčiau. Jis nesielgia agresyviai, haliucinacijų neišsako. Brolis darbštus, padeda ūkyje, nuolat slaugė mamą, kol ji buvo namuose. Jei brolis nebesilankytų gydymo įstaigoje ir vengtų gydytis, paprotintų jį.
5. Asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad teikimo esmę suprato. Šiuo metu jis jaučiasi neblogai. Jam yra leidžiami vaistai, dėl jų Viešojoje įstaigoje turi lankytis kas 3 mėnesius. Pas gydytojus kitiems vizitams registruojasi savarankiškai. Laisvalaikiu mėgsta skaityti, naršyti internete. Slaugė mamą, kol ji buvo namuose, prie jos reikėdavo būti ištisą parą. Žino, kad jis toliau turės gydytis, vaistų vartoti nepamirš.
6. Teismo posėdžio metu prokurorė, Viešosios įstaigos atstovė ir gynėjas siūlė teikimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
7. Teikimas tenkinamas.
8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista ar panaikinta. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
9. Teismo posėdžio dalyvių paaiškinimai ir pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad V. B. psichinė būklė yra pagerėjusi ir pakankamai stabili, jis reguliariai lankosi gydymo įstaigoje, vartoja jam paskirtus medikamentus, jo psichikos sutrikimo eiga normalizavosi, todėl esant visoms šioms sąlygoms galima pagrįstai manyti, jog šiuo metu V. B. pavojingumas visuomenei yra išnykęs, o taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, t. y. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, yra nebereikalinga. Spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimą teismas atsižvelgia ir į Viešosios įstaigos atstovės paaiškinimą, kad net ir panaikinus V. B. priverčiamąją medicinos priemonę V. B. turės toliau lankytis pas gydytojus, gydytis, o jam nustojus tai daryti gydymo įstaiga privalės imtis atitinkamų priemonių. Atsižvelgiant į tai, V. B. taikoma minėta priverčiamoji medicinos priemonė panaikinama.
10. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog V. B. diagnozuotas sutrikimas yra nepagydomas, jam būtinas nuolatinis medicininis gydymas ir priežiūra. Todėl, vadovaujantis BK 98 straipsnio 7 dalimi, jis perduodama šeimos nario – brolio V. B. priežiūrai, kartu nustatant jo medicininį stebėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“ teikimą tenkinti.
Panaikinti V. B. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Perduoti V. B. jo šeimos nario – brolio V. B. priežiūrai ir nustatyti jo medicininį stebėjimą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.