Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-06-08 · Civilinė byla Nr. e2A-845-538/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-08
Bylos Nr.
e2A-845-538/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06979-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
P. V.
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2A-845-538/2015

Teisėja Elena Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-06979-2014-9)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 14.1; 14.4; 18.1; 18.2.2; 121.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. birželio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, sekretoriaujant Rūtai Žuvininkaitei, dalyvaujant ieškovui P. V., ieškovo atstovui advokatui V. G., atsakovės atstovams advokatei E. B., advokatui U. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 2014-10-29 patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 1500 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimą nuo 2014-03-01 iki 2014-04-16; 2845 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 2000 Lt išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojamą nuo 2014-01-25 iki visiško atsiskaitymo; bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei sprendimą vykdyti skubiai. Nurodė, kad pagal 1993-01-04 sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 1, buvo priimtas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigoms. Buvo mokama minimali mėnesinė alga bei nuo 2013-01-01 atlygis padidintas iki 1000 Lt per mėnesį, tačiau 2014-01-24 įvykus neeiliniam akcininkų susirinkimui, buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų. Atsakovė tik 2014-03-20 atsiuntė raštą perduoti bendrovės turtą, antspaudą ir dokumentus, jis tik iš antstolio 2014-03-27 sužinojo apie atleidimą iš pareigų. Nors akcininkų susirinkimas jį atšaukė iš pareigų dar sausio mėnesį, bet darbo sutarties nutraukimas iki šiol neįformintas bei su juo neatsiskaityta. Taip pat iki šiol neaiškus atleidimo iš darbo pagrindas bei atsiskaitymas su atleistu darbuotoju turi būti vykdomas išskirtinai pagal Darbo kodekso normas. Jam teigiama, jog darbo užmokestis už 2014 m. sausio ir vasario mėnesius yra sumokėtas. Mano, kad atsakovė liko skolinga už jo dirbtą laiką dar ir nuo 2014-03-01 iki 2014-04-16. Šiuo atveju atsakovė privalėjo atleidimo iš darbo dieną pagal DK 124 straipsnio 1 d., 140 str.3 d., 141 str. išmokėti ieškovui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpą. Kadangi atsakovė šias teisės normas pažeidė, turi sumokėti ieškovui ir vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą laikotarpį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-06 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 1500 Lt neišmokėto atlyginimo už 2014-03-01 iki 2014-04-16, 2845,00 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 2000 Lt išeitinę išmoką, iš viso: 6345,00 Lt (1837,64 Eur) ieškovui P. V.. Įpareigojo atsakovę išskaičiuoti privalomuosius mokesčius nuo nurodytos sumos. Priteisė iš atsakovės(duomenys neskelbtini) vidutinį darbo užmokestį nuo 2014-01-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant 40,82 Lt (11,82 Eur) vidutinį darbo dienos užmokestį ieškovui P. V.. Priteisė iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 434,81 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. V.. Priteisė iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 55,13 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Nurodė, kad atsakovė, tinkamai nepranešusi ir neįforminusi ieškovo atleidimo iš darbo bei su juo galutinai neatsiskaičiusi, sudarė ieškovui galimybę ir būtinybę toliau eiti savo pareigas, kas ir buvo vykdoma, t. y. turtas perduotas tik 2014-04-16, tokiu būdu per šį laikotarpį jam mokėtinas darbo sutartimi sulygtas atlyginimas. Atsakovės teiginiai, jog ieškovas vienašališkai pasiskyrė sau atlyginimą bei jį didino, liko neįrodyti. Taip pat neįrodyta, jog 1993-01-04 sudaryta darbo sutartis yra suklastota. Byloje nustatyta, jog visas darbo sutartis perrašė ir sutvarkė buhalterė pagal bendrovėje esančius protokolus. Akivaizdu, kad byloje surinkti įrodymai nesuteikia galimybės teismui tiksliai paskaičiuoti priteistiną neišmokėtą darbo užmokestį, atskaičius privalomuosius mokesčius, todėl nesant pakankamai duomenų, ieškovui priteistina suma, įpareigojant atsakovę apskaičiuoti ir sumokėti privalomus mokesčius. Be teisinio pagrindo nei bendrovės vadovas, nei buhalterė negalėjo be atsakovės priimtų sprendimų ir dokumentų sau pasiskaičiuoti atleidimo iš darbo išeitinių išmokų ir kompensacijų, todėl darytina išvada, jog atsakovė, atleisdama iš darbo bendrovės vadovą bei su juo atleidimo dieną neatsiskaitydama, pažeidė Darbo kodekso 141 straipsnio normas. Tokiu atveju, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Faktiniai bylos duomenys neteikia pagrindo pripažinti, kad dėl uždelsimo atsiskaityti yra ieškovo kaltė, todėl išmokos dydis apskaičiuotinas ieškovo vidutinį darbo užmokestį dauginant iš uždelsimo atsiskaityti laiko. Pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatas, remiantis byloje pateiktais duomenimis, t. y. darbo sutartyje nurodytu mėnesiniu darbo užmokesčiu, nustatyta darbo savaitės trukme, Sodros pažymoje nurodytu ieškovui paskaičiuotu darbo užmokesčiu, padarė išvadą, kad ieškovo vidutinį darbo dienos užmokestį, pritaikius neapmokestinamąjį pajamų dydį bei atskaičius privalomuosius mokesčius (pajamų mokestį, sveikatos draudimą, pensijų ir socialinį draudimą) sudaro 40,82 Lt ((905+34,05+0):23=40,82 Lt). Taikant Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais patvirtintus metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičių, vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro 857,22 Lt (21×40,82=857,22 Lt). Pagal bylos duomenis šio sprendimo priėmimo dieną (2015-02-06) atsakovės uždelsimas atsiskaityti su ieškovu prasidėjęs 2014-01-25, tęsėsi 12 kalendorinių mėnesių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-06 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

Teismas, grubiai pažeisdamas teisės normas, reglamentuojančias direktoriaus atšaukimą iš pareigų, nukrypdamas nuo teismų praktikos, neteisėtai ir nepagrįstai sprendimu ieškovui (buvusiam atsakovės vadovui) priteisė darbo užmokestį už laikotarpį, kai šis jau buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų.Teismas, priimdamas sprendimą, nukrypdamas nuo vieningai formuojamos teismų praktikos visiškai ignoravo faktą, kad ieškovas buvo ne paprastas atsakovės darbuotojas, bet atsakovės vadovas, t. y. sprendimą priėmė visiškai neatsižvelgdamas į bendrovės vadovo statuso bendrovėje dualizmą ir jo atšaukimo iš pareigų specifiškumą.Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog 2014 m. sausio 24 d. visuotinis atsakovės akcininkų susirinkimo protokolas nėra pakankamas ir yra netiesioginis įrodymas, rodantis, kad darbo santykiai su ieškovu, kaip atsakoves vadovu, buvo nutraukti nuo 2014-01-25 (laikant, kad paskutinė ieškovo darbo diena bendrovėje yra 2014-01-24).Atsižvelgiant, kad atsakovės santykiai su ieškovu pasibaigė 2014-01-24, teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, kaip buvęs atsakovės vadovas, turėjo teisę į darbo užmokestį už laikotarpį po jo atšaukimo iš pareigų (nuo 2014-01-25) iki faktinio atsakovės dokumentų perdavimo naujajai bendrovės vadovei (iki 2014-04-16).Akcentuoja, kad kaip tik ieškovas darė žalą bendrovei, nes jau žinodamas apie atšaukimą iš atsakovės vadovo pareigų, neteisėtai disponavo atsakovės sąskaitoje esančiomis lėšomis, sau išsimokėjo daugiau nei 6 000 Lt, o į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (mokėjimo pavedimai) neginčijamai patvirtina, kad jis dalį lėšų pasiliko sau, nes jų panaudojimas nėra pagrįstas dokumentais. Apie atšaukimą iš direktoriaus pareigų ieškovas žinojo dar iki 2014 m. kovo mėnesio vidurio. Tai neginčijamai patvirtina į byla atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, tačiau teismas juos visiškai ignoravo ir sprendime nepagrįstai, grubiai pažeisdamas teismų praktikoje suformuotas taisykles dėl bendrovės vadovo atšaukimo iš pareigų, nurodė, kad atsakovė, tinkamai nepranešusi ir neįforminus ieškovo atleidimo iš darbo bei su juo galutinai neatsiskaičiusi, sudarė ieškovui galimybę ir būtinybe toliau eiti savo pareigas, kas ir buvo vykdoma, t.y. turtas perduotas tik 2014-04-16, tokiu būdu per šį laikotarpį jam mokėtinas darbo sutartimi sulygtas atlyginimas.Į bylą pateiktas ieškovo atstovo advokato P. M. 2014 m. vasario mėn. pasirašytas ieškovo kasacinis skundas kitoje civilinėje byloje (kurioje ieškovas pagal suklastotą paskolos raštelį iš atsakovės akcininkų reikalavo apie 90 000 Lt), patvirtina, kad ieškovas su savo atstovu bendravo ir sunkiai tikėtina, kad gautos informacijos apie kliento atšaukimą iš direktoriaus pareigų advokatas nebūtų perdavęs savo klientui - ieškovui.Ieškovas 2014-02-19 pirko iš Juridinių asmenų registro duomenis apie atsakovę, tai patvirtina byloje esanti 2014-02-19 VĮ Registrų centro išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija RC Nr.1766205, ši aplinkybė neginčijamai patvirtina, kad ieškovui vėliausiai nuo 2014-02-19 buvo žinoma apie jo atšaukimą iš atsakovės vadovo pareigų.Teismas visiškai nepagristai, pažeisdamas CPK 185 str. įtvirtintas įrodymu vertinimo taisykles, nevertino aplinkybės, kad ieškovas po atšaukimo iš pareigų 2014 m. vasario - kovo mėn., neteisėtai naudojosi atsakovės sąskaita ir ūkio išlaidoms išsimokėjo daugiau nei 6 000 Lt.Į bylą pateikti kasos pajamų orderiai, išrašai iš atsakovės banko sąskaitos, iš kurių matyti, kad ieškovas, jau žinodamas, kad nėra atsakovės vadovas, išsimokėdavo sau sumas, kurios viršija ieškovo reikalaujamas priteisti sumas: 2014-02-10 ieškovas iš atsakovės sąskaitos, esančios AB „Citadele44 banke, nusiima 2400 Lt, 2014-01-21 ieškovui pervedamas 1754 Lt dydžio atlyginimas; 2014-02-04 ieškovui išduodama 1500 Lt atsiskaitymams vykdyti; 2014-03-07 vėl išduodama ieškovui 1604,41 Lt atsiskaitymams vykdyti. Jei ieškovas grindžia šiuos gautus pinigus kaip atsiskaitymams su atsakovės kreditoriais atsiskaityti, tai jis vėl klaidina teismą. Su atsakovės kreditoriais atsiskaitinėjo ne ieškovas, o UAB „KVAZARAS".Teismas, atmesdamas bet kokius atsakovės argumentus dėl ieškovo neteisėtų veiksmų nustatant sau atlyginimą, yra nenuoseklus, Teismui „nekliudo" aplinkybė, kad ieškovas pats, neturėdamas tam teisėto pagrindo, nustatinėdavo sau atlyginimą. Tačiau tokio teisėto pagrindo teismas jau „pasigenda" tuomet, kai sprendžiamas klausimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieškovui. Šioje sprendimo dalyje teismas jau konstatuoja, kad be teisinio pagrindo nei bendrovės vadovas nei buhalterė negalėjo be atsakovės priimtų sprendimų ir dokumentų pasiskaičiuoti atleidimo iš darbo išeitinių išmokų ir kompensacijų. Teismas nepagrįstai, nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos konstatavo, kad atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė duomenų, jog yra priimtas įsakymas apie ieškovo atleidimą bei atsiskaitymą su juo, todėl neva nėra ieškovo kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti ir dėl to priteistinas VDU.Teikdamas paaiškinimus ieškovas pripažino, kad darbo sutartis surašyta atgaline data. Tačiau nepaisant visų šių aukščiau nurodytų motyvų., teismas sprendime visiškai nesuvokiamai konstatavo, kad neįrodyta, jog 1993-01-04 sudaryta darbo sutartis yra suklastota, tokia teismo išvada leidžia pagrįstai abejoti teismo nešališkumu.Ieškovas teisinių paslaugų sutartį su advokatu A. B. sudarė 2014-05-06, į teismą ieškovas kreipėsi 2014-06-11, tačiau pinigai advokatui buvo sumokėti dar 2013-12-18, t. y. tuo metu, kai ieškovas teisėtai ėjo pas atsakovę direktoriaus pareigas, jis dar nebuvo atšauktas iš vadovo pareigų (atšaukimas įvyko 2014-01-24). Akivaizdu, kad ieškovas, 2013-12-18 sumokėdamas advokatui 500 Lt (144,81 EUR), negalėjo žinoti, kad jį 2014-01-24 atsakovės akcininkai atšauks iš vadovo pareigų ir su juo tikrai nebus atsiskaityta. Ieškovui nepateikus į bylą kitų 500 Lt (144,81 EUR) advokato išlaidų pagrindžiančių dokumentų, teismas visiškai nepagrįstai priteisė šią pinigų sumą iš atsakovės.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ir po atleidimo įmonės vadovas vykdė savo pareigas, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių aplinkybę, kad vadovas buvo tinkamai raštu informuotas apie darbo santykių su juo nutraukimu. Atsakovės pareiga apmokėti ieškovui už atliktą darbą yra ne tik pagrista faktiškai vykdytomis darbo funkcijomis, tačiau ir teisėta, kadangi įtvirtinama įstatymuose, aiškinama Konstitucinio teismo praktikoje. Byloję nėra įrodymų patvirtinančių, jog apie atleidimą iš darbo ieškovas sužinojo jo atleidimo dieną, t. y. paskutinę jo darbo dieną, kai turėjo įgaliojimus laisvai disponuoti įmonės lėšomis, informavus apie darbo sutarties nutraukimo faktą, vėliau nei paskutinę darbo dieną, nuo šios informacijos pateikimo momento egzistuoja ir asmens suvokimas, kad bet kokios finansines operacijos gali būti laikomos neteisėtomis, praradus jam teisę jas atlikti. Nesutinka su teiginiais, jog paimdamas ūkio išlaidoms daugiau nei 6000 Lt sumą, tokiu būdu ieškovas esą sau išsimokėjo atlyginimą, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina sumos tikslinę paskirtį - pinigai buvo paimti siekiant dengti atsakovės įsiskolinimams, kiekvieno iš šios sumos paimto lito išleidimas patvirtintas tinkamais, rašytiniais įrodymais. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, atostoginiai, darbo užmokestis buvo išmokėti ieškovui. Ieškovas sau neišsimokėjo jokio darbo užmokesčio, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pinigai buvo išleisti vykdant įmonės ūkinę veiklą. Sumos nebuvo kvalifikuojamos kaip darbo užmokestis, nuo šių sumų nebuvo sumokėti jokie mokesčiai, kurie paprastai mokami išmokant darbuotojui darbo užmokestį, asmeninėms reikmėms jos nebuvo naudojamos. Atsakovės argumentai, iš kurių aišku, kad 6000 Lt tariamai padaryta žala esą eliminuoja jos pareigą išmokėti atlyginimą vadovui, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamų teises taikymo praktikos ir teises normų aiškinimo taisyklių šioje srityje. Nesutinka su argumentais, jog ieškovas vengė po jo atšaukimo iš pareigų naujajai vadovei perduoti įmonės turtą ir dokumentus, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių šį valinį veiksmą/neveikimą. Nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Nustatyta, kad 1993-01-04 yra sudaryta neterminuotą darbo sutartis tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamo akcininko V. D., ir ieškovo P. V.. Šalys susitarė, kad ieškovas pradeda dirbti 1993-01-04 direktoriumi (sutarties 1.2, 7 p.). Pagal sutarties 4 punktą, darbdavys įsipareigojo ieškovui mokėti minimalų darbo užmokestį vieną kartą per mėnesį. Ieškovas teigė, jog iki 1996 metų visiškai atlyginimo neėmė. Vėliau, t. y. direktorius sau pasiskyrė nuo 2009-01-01 mokėti 1500 Lt atlyginimą, nuo 2009-07-20 – 800 Lt per mėnesį; nuo 2009-12-01 – 500 Lt; nuo 2011-05-01 – 800 Lt; nuo 2012-08-01 – 850 Lt ir nuo 2013-01-01 – 1000 Lt (priedai prie Darbo sutarties). Per 2014 metus ieškovui buvo išmokėtas 1810,00 Lt darbo užmokestis. Akcininkų sprendimu atsakovės direktoriumi nuo 2014-01-24 yra paskirta L. V..

Apeliantas argumentuoja, kad teismas, priimdamas Sprendimą, nukrypdamas nuo vieningai formuojamos teismą praktikos visiškai ignoravo faktą, kad ieškovas buvo ne paprastas atsakovės darbuotojas, bet atsakovės vadovas, t. y. sprendimą priėmė visiškai neatsižvelgdamas į bendrovės vadovo atšaukimo iš pareigų specifiškumą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas bendrovės vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti yra absoliutaus pobūdžio, t. y. bendrovės vadovas gali būti atšaukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kooperatyvų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-123/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007; kt.), taigi nepagrįsta teismo išvada, kad 2014 m. sausio 24 d. visuotinis atsakovės akcininkų susirinkimo protokolas nėra pakankamas ir yra netiesioginis įrodymas, rodantis, kad darbo santykiai su ieškovu, kaip atsakoves vadovu, buvo nutraukti nuo 2014 m. sausio 25 d.

Apeliantė teigia, kad ieškovo darbo sutartis suklastota, nes ji surašyta remiantis 1996 m. Vyriausybės nutarimu, nors sutartyje nurodyta, kad ieškovas į darbą priimtas 1993-01-04.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo darbo sutartis surašyta vadovaujantis LR 1996-04-17 Nr. I-1285 priedėliu, to neneigė ir ieškovas, tačiau esminę reikšmę šiuo atveju turi tai, kad ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tai patvirtina ir 1993-03-24 akcininkų sprendimas dėl ieškovo paskyrimo įmonės direktoriumi. Pažymėtina, kad bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Vitės valdos“, bylos Nr. 3K-3-397/2007), todėl nutraukus su juo pavedimo teisinius santykius, atsiranda pareiga su juo atsiskaityti, kaip numatyta Darbo kodekso nuostatose, tai yra, išmokėti jam darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei išeitinę pašalpą.

Apeliantė teigia, kad ieškovas apie jo atšaukimą iš pareigų sužinojo anksčiau nei kaip jis nurodo 2014-03-20, todėl pirmosios instancijos teismas jam nepagrįstai priteisė neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2014-03-01 iki 2014-04-16. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.

Nustatyta, kad atsakovės akcininkams 2014-01-24 priėmus sprendimą atšaukti ieškovą iš vadovo pareigų, duomenys apie ieškovo atšaukimą ir naujos vadovės L. V. paskyrimą Juridinių asmenų registrui buvo pateikti 2014-01-29, įregistruoti – 2014-02-04, pažymėtina, kad Juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieša. Ieškovas 2014-02-19 pirko iš Juridinių asmenų registro duomenis apie atsakovę, tai patvirtina byloje esanti 2014-02-19 VĮ Registrų centro išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija RC Nr.1766205, be to, esant konfliktiniams santykiams tarp ieškovo ir atsakovės akcininkų, ieškovui vengiant priimti atsakovės siunčiamą korespondenciją, atsakovė 2014-01-24 atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą dar 2014-01-27 išsiuntė ieškovo atstovui - advokatui P. M., taigi šios aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovui vėliausiai 2014-02-19 buvo žinoma apie jo atšaukimą iš atsakovės vadovo pareigų. Ieškovo argumentas, kad jis iki 2014-04-16 dirbo, nes turėjo įmonės dokumentus, nepagrįstas, nes dokumentų laikymas nėra darbas už kurį mokamas darbo užmokestis, ieškovui sužinojus apie jo atleidimą iš direktoriaus pareigų jis turėjo pareigą grąžinti dokumentus kitam įmonės vadovui, taigi nesant pagrindo pripažinti, kad ieškovas dirbo nuo 2014-03-01 iki 2014-04-16, sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2014-04-16.

Apeliantė argumentuoja, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2014-01-25. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka.

DK 141 straipsnyje, reglamentuojančiame atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 dalis); darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (2 dalis); kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (3 dalis). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sprendžiamas atsiskaitymo su atleidžiamu bendrovės vadovu klausimas, taikytinos DK 141 straipsnio nuostatos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. G. v. UAB „Kompleksinė statyba“, bylos Nr. 3K-3-460/2011). Pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant darbo bylas, kuriose prašoma priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, yra atsižvelgiama į darbuotojo teisinę padėtį ir laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai nustatoma, jog atleidžiamas darbuotojas pagal savo pareigas disponavo darbdavio lėšomis, pats buvo atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą, taip pat ir atsiskaitymą atleidimo dieną, ir nebuvo objektyvių kliūčių tokį atsiskaitymą atlikti, pripažįstama dėl neatsiskaitymo esant darbuotojo kaltę, tai lemia DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos išmokos nemokėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. Vilniaus visuomeninė parapsichologijos akademija, bylos Nr. 3K-3-341/2009; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. G. v. VšĮ „Rytų Lietuvos globos ir rūpybos namai“, bylos Nr. 3K-3-215/2010; 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. AB „Gubernija“, bylos Nr. 3K-3-27/2012).

Bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. vasario mėnesį ieškovas vykdė mokėjimus per banką tretiesiems asmenims, išmokėjo atlyginimus, taigi darytina išvada, kad ieškovui be jokių apribojimų valdant bendrovę ir kontroliuojant atsiskaitymus, nebuvo jokių kliūčių išsimokėti sau atlyginimą, todėl pagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2014-01-25, nes su ieškovu nebuvo atsiskaityta būtent dėl paties ieškovo kaltės, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui buvo paskaičiuota 2845 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas bei 2000 Lt išeitinė išmoka, jų dydžio šalys neginčijo, byloje nėra duomenų, kad atsakovas šias sumas ieškovui sumokėjo (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi atsižvelgiant į tai, kad 2014-04-16, tai yra, kai ieškovas perdavė bendrovės dokumentus, nebuvo su ieškovu atsiskaityta visiškai, tai yra, nebuvo išmokėta išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, yra pagrindas ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį (11,82 Eur) už uždelstą atsiskaityti laiką priteisti nuo 2014-04-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (DK 141 straipsnis).

Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovas po jo atšaukimo iš pareigu 2014 m. vasario - kovo mėnesiais neteisėtai naudojosi atsakovės sąskaita ir ūkio išlaidoms išsimokėjo daugiau nei 6 000 Lt. Su šiuo argumentus teisėjų kolegija nesutinka.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas kreditoriams išmokėjo apie 6000 Lt, tačiau šios lėšos nelaikytinos ieškovo darbo užmokesčiu, todėl negali būti įskaitomos, kaip ieškovo išsimokėtas darbo užmokestis. Be to, šioje byloje ginčo dalykas nėra tos aplinkybės, ar ieškovas pagrįstai atsiskaitė su kitais kreditoriais, atsakovas nereiškė priešieškinio dėl žalos atlyginimo, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas šioje byloje, taip pat į ieškovo darbo užmokestį negali būti įskaitomos 6000 Lt išmoka ieškovo sumokėta atsakovės kreditoriams.

Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė 144,81 eurus advokato išlaidų ieškovui. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka.

Nustatyta, kad ieškovas teisinių paslaugų sutartį su advokatu A. B. sudarė 2014-05-06, į teismą ieškovas kreipėsi 2014-06-11, tačiau pinigai advokatui buvo sumokėti dar 2013-12-18, t. y. tuo metu, kai ieškovas teisėtai ėjo pas atsakovę direktoriaus pareigas, jis dar nebuvo atšauktas iš vadovo pareigų (atšaukimas įvyko 2014-01-24). Akivaizdu, kad ieškovas, 2013-12-18 sumokėdamas advokatui 500 Lt (144,81 EUR), negalėjo žinoti, kad jį 2014 m. sausio 24 d. atsakovės akcininkai atšauks iš vadovo pareigų ir su juo tikrai nebus atsiskaityta. Ieškovui nepateikus į bylą kitų 500 Lt (144,81 EUR) advokato išlaidų pagrindžiančių dokumentų, pripažintina, kad teismas visiškai nepagrįstai priteisė šią pinigų sumą iš atsakovės.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl teisėjo šališkumo, pažymėtina, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 straipsniai). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus konstatuotina, kad apeliantė nepaneigė preziumuojamo bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog ši civilinė byla išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai teisėjų kolegija nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas keistinas. Naikintina teismo sprendimo dalis, kuria teismas ieškovui priteisė 1500 Lt neišmokėto atlyginimo už 2014-03-01 iki 2014-04-16 ir ši ieškinio dalis atmestina, keistina teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį nuo 2014-01-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant 40,82 Lt (11,82 eurus) vidutinį darbo dienos užmokestį ir nustatytina, kad ieškovui vidutinis darbo užmokestis (11,82 eurai) priteistinas nuo 2014-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Tenkinus iš dalies apeliacinį skundą ir pakeitus skundžiamą sprendimą, naikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nustatyta, kad šalys turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovas 290 eurų advokato išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 500 eurų advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme, atsakovė - 1100,56 eurų advokato išlaidų pirmosios instancijos teisme, 41 eurą žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Iš esmės tenkinus 76 procentus ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 600 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovo atsakovei priteistina 9,84 eurai žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 264 eurai išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1, 2, 5 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį buvo atleistas, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 42 eurai žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kitos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas ieškovui P. V. iš atsakovės(duomenys neskelbtini) priteisė 1500 Lt neišmokėto atlyginimo už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2014-04-16 ir šią ieškinio dalį atmesti.

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovui P. V. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) vidutinį darbo užmokestį nuo 2014-01-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant 40,82 Lt (11,82 eurų) vidutinį darbo dienos užmokestį ir nustatyti, kad ieškovui P. V. vidutinis darbo dienos užmokestis (11,82 eurai) priteisiamas nuo 2014-04-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovui P. V. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) priteisti 600 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovo P. V. atsakovei (duomenys neskelbtini)priteisti 10 eurų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 264 eurus išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės(duomenys neskelbtini) 42 eurus žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Marius DobrovolskisErinija Kazlauskienė