Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-249-292/2016 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui V. L. bei tretiesiems asmenims Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. L. ir V. Š. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl tvoros, kurios padėtis žemės sklype pasikeitė atlikus matavimus tikslesniais nei ankstesnių matavimų prietaisais, vertinimo savavališka statyba ir šios statybos padarinių šalinimo.Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikslinusi ieškinį prašė įpareigoti atsakovą V. L. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti už žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų, valstybinėje žemėje (pagal žemės sklypo planą M1:500 nuo taško Nr. 4 iki Nr. 35), savavališkai pastatytą tvorą (betono segmentų, matmenys – 14,72 m. ilgio ir 1,51 m. aukščio) bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – suteikti teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra pastatęs tvorą valstybinėje žemėje neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM rašytinio sutikimo. Yra surašytas savavališkos statybos aktas, reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdytas iki šiol, todėl atsakovas įpareigotinas vykdyti šį privalomąjį nurodymą teismo tvarka.Atsakovas V. L. ir trečiasis asmuo D. L. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog tai, kad tvoros dalis patenka į valstybinę žemę, paaiškėjo jau ją pastačius ir kilus ginčui su trečiuoju asmeniu bendraturte V. Š. dėl ribų. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad jis naudojasi valstybine žeme (dalis tvoros patenka į valstybinę žemę). Teismas turėtų vadovautis protingumo, teisingumo kriterijais, kadangi žala, pastačius tvorą, kieno nors interesams nebuvo padaryta, tvora yra tvarkinga, neišsikišusi daugiau nei kitų gretimų sklypų tvoros, yra vienoje linijoje.Tretieji asmenys Alytaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius atsiliepimais sutiko su ieškiniu, nurodė, kad įrengta tvora patenka į valstybinę žemę, yra surašytas savavališkos statybos aktas, negavus rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo supaprastintam statybos projektui tvoros negalima įteisinti, todėl nepašalinus savavališkos statybos padarinių, tvora turi būti nugriauta.Trečiasis asmuo V. Š. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad žemės sklypas suformuotas remiantis kadastriniais matavimais, o tai reiškia, kad sklypo savininkai labai gerai žino savo sklypo ribas. Tvoros pastatymo metu buvo reikalingas rašytinis pritarimas projektui, nors bylos nagrinėjimo metu pasikeitė teisinis reglamentavimas, atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo nėra gavęs.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėAlytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, įpareigojo atsakovą V. L. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti už žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų, valstybinėje žemėje (pagal žemės sklypo planą M1:500 nuo taško Nr. 4 iki Nr. 35) savavališkai pastatytą betono segmentų (14,72 m. ilgio ir 1.51 m. aukščio) tvorą bei sutvarkyti statybvietę, o V. L. šio įpareigojimo neįvykdžius, suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo V. L.. Teismas priteisė iš V. L. valstybei 41 Eur žyminį mokestį ir 18,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso: 59,82 Eur; V. Š. - 289,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Teismas nurodė, kad savavališkos statybos padariniai šalinami pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, todėl net ir bylos nagrinėjimo metu pasikeitus teisės aktams, betoninė tvora pastatyta valstybinėje žemėje be Nacionalinės žemės tarnybos rašytinio sutikimo yra savavališkas statinys, kuris turi būti nugriautas, ginant valstybės interesus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiAtsakovas V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino:bylos faktines aplinkybes, iš kurių akivaizdu, kad atsakovas iki žemės sklypo permatavimo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nežinojo, kad faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos nesutampa su kadastre pažymėtomis ribomis. Tikslus valstybinės žemės, kuria naudojosi atsakovas, plotas paaiškėjo tik atsakovo iniciatyva atlikus kadastrinius matavimus. Išsipirkti žemės sklypo dalį ar išsinuomoti nepavyko ne dėl nuo atsakovo priklausančių veiksnių, su tuo nesutiko bendraturtė V. Š.. Tik parengus (duomenys neskelbtini) gatvės detalųjį planą paaiškės, ar tvora patenka į valstybinę žemę ir ar atsakovui negali būti parduotas žemės sklypas dėl per mažo atstumo iki gatvės. teismas turėjo vadovautis statybų metu, o ne bylos nagrinėjimo metu galiojančiais teisės aktais ir nebloginti proceso dalyvių teisinės padėties;statinys nepažeidžia niekieno interesų. Teismas privalo vadovautis CK 1.5 straipsnyje numatytais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ne išimtis ir ši byla. Be to, ginčo teritorijoje apskritai nedraudžiama statyba, o statybos pažeidimai gali būti pašalinti sutvarkant dokumentaciją;V. Š. yra sklypo bendraturtė, taip pat besinaudojanti dalimi valstybinės žemės, todėl teismas be pagrindo iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens naudai.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:klausimas dėl statinio teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal teisės aktus, galiojusius statinio statybos metu. Teisinis reglamentavimas, galiojęs statybų metu reikalavo turėti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą supaprastintam statybos projektui. Šis reikalavimas galiojo iki 2014 m. sausio 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba nėra davusi sutikimo ir neketina jo duoti, todėl tvora laikytina savavališkai pastatytu statiniu. Tai, kad apeliantas nežinojo, jog tvora statoma valstybinėje žemėje, neatleidžia jo nuo atsakomybės;teismas pagrįstai taikė savavališkos statybos konstatavimo ir šalinimo metu galiojusiais teisės normas kaip tai yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir pagrįstai sprendė, kad vienintelis būdas pašalinti savavališkos statybos padarinius – įpareigoti atsakovą nugriauti savavališkai, valstybinėje žemėje, pastatytą tvorą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas V. L. ir tretieji asmenys D. L. bei V. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., atitinkamai 214/756, 164/756, 378/756 dalimis (1 t. b. l. 27-28). Trečiasis asmuo bendraturtė V. Š. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui 2012 m. liepos 26 d. pateikė skundą, be kitų klausimų nurodydama, kad reikalinga patikrinti, ar sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyta tvora neišeina už sklypo ribų (1 t. b. l. 12). Nagrinėjant šį skundą, 2012 m. rugpjūčio 8 d. statybos patikrinimo aktu Nr. SPA-34(14.2) nustatyta, kad žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus 2003 m. lapkričio 26 d., ne visi riboženkliai išlikę (1 t. b. l. 15), statinio statyba žemės sklype galima pagal naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, tačiau nesant riboženklių, negalima nustatyti, ar tvora pastatyta valstybinėje žemėje (1 t. b. l. 16). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas atlikus kadastrinius matavimus 2004 m. sausio 20 d. (1 t. b. l. 27). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2012 m. spalio 9 d. rašte yra nurodęs, kad patikrinimo metu nustatyta, jog sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrengta tvora, ties sklypo plane nurodytu tašku Nr. 4, patenka į valstybinę žemę. Rašte taip pat nurodoma, kad žemės sklypo planas parengtas 2007 m. Alytaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, tuo tarpu sklypas VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas perskaičiuojant iš vietinės sistemos į valstybinės LKS-94 sistemos koordinates, todėl galimi neatitikimai (1 t. b. l. 32). 2012 m. spalio 17 d. savavališkos statybos akte nurodyta, kad tvora pastatyta neturint statybą leidžiančio dokumento – žemės patikėtinio rašytinio sutikimo (1 t. b. l. 35-36).Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. įpareigoti atsakovą nugriauti tvorą, kadangi po atliktų žemės sklypo matavimų tikslesniais prietaisais paaiškėjo, jog dalis jos yra valstybinėje žemėje, o statydamas ten tvorą atsakovas nebuvo gavęs įgaliotos institucijos leidimo. Teismas tenkino ieškinio reikalavimus nurodydamas, kad savavališkos statybos faktas yra nustatytas įgaliotos institucijos surašytu aktu, taip pat atsakovas nubaustas administracine tvarka, o pastatyta tvora pažeidžia viešąjį interesą. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, su tokiu teismo sprendimu nesutinka, kadangi tvora statyta pagal planą, sudarytą vietinėje koordinačių sistemoje, o pradėjus taikyti valstybinės LKS-94 sistemos koordinates, žemės sklypo ribos buvo perskaičiuotos, todėl atsirado neatitikimų, pagal šiuo metu pasikeitusį teisinį reguliavimą yra galimybės įteisinti statybą, atsakovas sutinka įsigyti šiuo metu nustatytą valstybinės žemės plotą, kurį užima, tačiau jam sudaromos kliūtys dėl iki šiol nesuformuoto žemės sklypo, skirto (duomenys neskelbtini) gatvei. Taigi, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas dviem aplinkybių grupėmis: 1) teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl neįvertino to, kad atsakovas ne piktavališkai užėmė valstybinę žemę, o toje vietoje statyba nėra apskritai draudžiama, ja nepažeidžiami kieno nors teisėti interesai (CPK 185 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.); 2) teismas netinkamai taikė savavališkų statybų padarinių šalinimą reguliuojančias teisės normas ir teisminę praktiką (CPK 3 str. 1 d., 4 str.). Apeliacinės instancijos teismas toliau nutartyje pasisako dėl nurodytų argumentų pagrįstumo.

Dėl savavališkos statybos konstatavimo ir jos padarinių šalinimo

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė (ultima ratio) ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013). Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.Pažymėtina, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009, 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).Byloje nustatyta, kad tvora, 2012 m. spalio 17 d. aktu pripažinta savavališka statyba, buvo pradėta statyti 2007 metais, o baigta 2012 metais. Savavališkų statybų padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (2012 m. spalio 17 d.), kaip ir dabar, galiojančioje CK 4.103 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.), buvo nustatyta, kad teismas savavališkos statybos padarinių šalinimą sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. galiojusi įstatymo redakcija), kaip galimus savavališkos statybos padarinių šalinimo būdus, numatė pareikalauti iš statytojo statinį pertvarkyti arba nugriauti. Būtent šių teisės normų pagrindu atsakovas ir įpareigotas nugriauti ginčo statinį. Tačiau pastebėtina, kad nurodytas įstatymas taip pat numatė, kad teismas gali leisti teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti statybą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Teismas negali leisti įteisinti savavališkos statybos tuo atveju, kai nėra gautas Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas (žemės sklypo bendraturčio ar gretimo žemės sklypo (sklypų) savininko (valdytojo) sutikimas).Atsižvelgiant į sprendimo 16 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo įpareigoti atsakovą nugriauti tvorą, kurios dalis patenka į valstybinę žemę, pagrįstumo, būtina konstatuoti šias sąlygas: 1) ar toje teritorijoje, kurioje nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus; 2) ar tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 3) ar atsakovui buvo reikalingi gauti žemės sklypo bendraturtės (trečiojo asmens V. Š.) ir gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) (t. y. šiuo atveju valstybinės žemės patikėtinio) sutikimai.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad teritorijoje, kurioje yra ginčo objektas (tvora), nėra parengto teritorijos planavimo dokumento (detaliojo plano) ar kito planavimo dokumento, kuriame būtų galima įvertinti tvoros pastatymo vietą (Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 30 d. ir 2013 m. balandžio 30 d. raštai 1 t. b. l. 73, b. l. 76-77). Be to, 2012 m. rugpjūčio 8 d. statybos patikrinimo aktu Nr. SPA-34(14.2) buvo nustatyta, kad žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus 2003 m. lapkričio 26 d., statinio statyba žemės sklype pagal naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį yra galima (1 t. b. l. 16). Iš byloje esančių žemės sklypo planų ir VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, jog ginčo tvora ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau kelio apsaugos zona žemės sklypo registravimo dokumentuose nėra nurodyta (1 t. b. l. 21, 30, 33, 38, 40, 44, 2 t. b. l. 46, 57, 155). Nenurodžius kelio apsaugos zonos žemės sklypo registro dokumentuose, reikalavimai, kurie taikomi statyboms kelio apsaugos zonoje (Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) netaikytini. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 2 d. rašte Nr. 10SS-1356-(8.5.) yra nurodžiusi, kad savivaldybė nėra parengusi projekto dėl žemės sklypo suformavimo gatvei, su kuria ribojasi atsakovo žemės sklypas ir jame pastatyta tvora (duomenys neskelbtini) g.) (2 t. b. l. 82). Atsižvelgiant į tai spręstina, kad byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, jog tvoros statyba toje teritorijoje yra negalima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už tai, kad toje vietoje tam įgaliotos institucijos nėra parengusios teritorijų planavimo dokumentų, o jų nesant kitos institucijos pirmiausiai nesprendžia dėl galimybės išsipirkti ar išsinuomoti papildomo žemės ploto, o imasi kraštutinės priemonės – tvoros griovimo, objektyviai neapsvarsčius visų galimų statybos šalinimo padarinių bei išeičių. Juo labiau, kad byloje nebuvo nustatyta, jog statyba prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ar pažeidžia kitų asmenų interesus. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog pažeidžiami valstybės interesai ir jų apgynimas galimas tik griaunant tvorą, galėjo konstatuoti tik tada, jei būtų pateiktas teritorijų planavimo dokumentas, ir būtų nustatyta, jog statyba toje vietoje negalima (pvz. dėl kelio apsaugos juostai reikalingo žemės ploto).

Dėl sutikimų tvoros statybai

Atsakant į klausimą, ar atsakovui buvo reikalingi gauti žemės sklypo bendraturtės (trečiojo asmens V. Š.) ir gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) (šiuo atveju valstybinės žemės patikėtinio) sutikimai, vertintini teisės aktų reikalavimai statybai, galioję tvoros statybos metu (2006 – 2012 metais) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015). Byloje nustatyta, kad tvorą atsakovas statė pagal sklypo ribas, kurios atitiko žemės sklypo kadastrinius matavimus, atliktus 2004 m. sausio 20 d. (VĮ Registrų centro išrašas 2 t. b. l. 148) ir plano, parengto 2007 metais Alytaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, duomenis. Šias aplinkybes patvirtina ne tik paties atsakovo paaiškinimai, tačiau ir didesnę įrodomąją galią turintys įrodymai – Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. balandžio 13 d. raštas apie tai, kad vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, sklype (duomenys neskelbtini) jokių pažeidimų nenustatyta (2 t. b. l. 62), bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2012 m. spalio 9 d. rašte pateikta informacija apie žemės sklypo planą, parengtą 2007 metais remiantis vietinės koordinačių sistemos koordinates (1 t. b. l. 32). Visa tai patvirtina, kad atsakovas 2007-2012 metais statybą vykdė žinodamas žemės sklypo ribas pagal to meto duomenis (2007 metų parengtą planą, kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje) ir paisė jų, jokių kitokių duomenų apie žemės sklypo ribas neturėdamas ir negalėdamas jų turėti. Be to, jokių pažeidimų dėl žemės sklypo naudojimosi Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 metais nenustatė, iš valstybės institucijų nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl tvoros iki pat bendraturtės kreipimosi 2012 metų antroje pusėje. Tik užbaigus statybas ir kilus ginčams su bendraturte, 2012 m. rugpjūčio 10 d. buvo atlikti matavimai modernesniais matavimo prietaisais, kurių metu paaiškėjo, kad perėjus iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę, tvoros dalis, žemės sklypo plane pažymėtoje kraštinėje 4-35-22 yra šalia sklypo ribos, t. y. patenka į valstybinę žemę (taške A matuojamas 36 cm atstumas nuo ribos) (1 t. b. l. 21, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus raštas 2 t. b. l. 58).Savavališkos statybos konstatavimo ir šalinimo metu galiojusių teisės aktų pagrindu tvora laikytina nesudėtingu statiniu (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintas LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 (nuo 2012 m. kovo 1 d. galiojusi redakcija), 2 lentelės 3.1. eilutė), kurio statybai savo sklypo ribose nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (statybą leidžiantis dokumentas, t. y. gretimo žemės sklypo valdytojo sutikimas buvo reikalingas tik statant ant žemės sklypo ribos arba svetimoje žemėje) (Statybos įstatymo, redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. 23 str. 1 d. 5 p.). Todėl sprendimo 20 punkte nurodytais įrodymais pagrindus, kad atsakovas tvorą pastatė pagal tuo metu sudarytą žemės sklypo planą, tvorą pastatė savo sklypo ribose, konstatuotina, kad pagal to meto teisinį reglamentavimą statybą leidžiantis dokumentas (žemės patikėtinio sutikimas) nebuvo reikalingas, todėl tokio dokumento neturėdamas atsakovas nepažeidė teisės normų reikalavimų.Tuo tarpu sprendžiant dėl žemės sklypo bendraturtės (V. Š.) sutikimo statyti tvorą bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiame sklype, aktuali tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostata, įtvirtinusi, kad žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Ginčo byloje nustatyta, kad tvora pradėta statyti 2007 metais, taigi bendraturtei iki 2012 metų nepareiškus jokių pretenzijų – pagal nurodytą įstatymo nuostatą jos rašytinis sutikimas nėra privalomas. Atsižvelgtina ir į tai, kad dar 2007 m. gruodžio 20 d. Alytaus raj. apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3828-572/2005 yra patvirtinęs taikos sutartį tarp bendraturčių dėl jų valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Tvora yra atsakovo sklypo dalyje ir niekaip nepažeidžia trečiojo asmens (V. Š.) teisių.Tačiau neatsižvelgiant į sprendimo 18 – 22 punktuose nurodytas aplinkybes, atsakovas negali įteisinti tvoros dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, nes valstybės institucijos, nors ir patvirtinančios, kad atsakovas ne piktybiškai įsiterpė į valstybės fondo žemę, ginčo situacijoje mato vienintelį sprendimą – padidinti žemės sklypą laisvos valstybinės žemės sąskaita prijungiant prie jo įsiterpusį valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 2 d. raštas Nr. 10SS-1356-(8.5.), 2 t. b. l. 82). Tačiau tam įgaliota institucija pirmiausia turi parengti projektą (teritorijų planavimo dokumentą), kad būtų suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvei, o ši procedūra šiai dienai nėra atlikta.Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog ieškovė ginčo byloje neįrodė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą ir turėtų būti taikoma kraštutinė priemonė (ultima ratio) – griovimas, nes iš 18, 23 sprendimo punktuose nurodytų duomenų akivaizdu, jog neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti ir statinio negriaunant. Todėl šiuo metu ieškinio tenkinimas ir kartu tvoros griovimas tokiu atveju reikštų proporcingumo principo pažeidimą.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Kartu nurodytina, kad suformavus žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvei ir nustačius, kad toje teritorijoje statiniai yra draudžiami, statybos padarinių šalinimo klausimas (tvoros teisėtumo klausimas) galėtų būti sprendžiamas iš naujo.Apeliantas ginčijo ir teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau priėmus naują teismo sprendimą apeliacinės instancijos teisme, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.), todėl dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 41 Eur žyminio mokesčio išlaidų, trečiasis asmuo V. Š. patyrė 289,62 Eur atstovavimo išlaidų, valstybė patyrė 18,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą visiškai ir atsižvelgiant į galutinį procesinį rezultatą byloje – ieškinį atmesti, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinas 41 Eur žyminis mokestis (CPK 79 str., 80 str.), iš ieškovės taip pat priteistinos 18,82 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos atsižvelgiant į tai, jog ji veikė ieškovės pusėje ir turėjo tokį pat suinteresuotumą bylos baigtimi (palaikė ieškovo poziciją).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210) 18,82 Eur (aštuoniolika eurų 82 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.