Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BAB bankas SNORAS ieškinį atsakovei A. J. dėl skolos, palūkanų, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atsakovei buvo įteiktas ieškinys ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atsiliepimo nepateikimo priežasčių nenurodė. Ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, atsirado CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2010 m. gruodžio 16 d. sudarė Paskolos sutartį (b. l. 3-5), pagal kurią atsakovei buvo suteikta 13 000 Lt paskola (Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.1. punktas, b. l. 3), kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti Paskolos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.4. ir 2.8. punktai, b. l. 3). Ieškinio pateikimo teismui dieną (2013 m. rugsėjo 6 d.) atsakovė liko negrąžinusi ieškovui 12 415, 72 Lt skolą, 1 039, 65 Lt palūkanų bei 3 494, 31 Lt delspinigių (b. l. 18). Duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu, nėra, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti negrąžintos paskolos ir su ja susijusių mokėjimų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Atsižvelgiant į šį paskolos sutarties apibrėžimą, įtvirtintą civiliniame kodekse, daroma išvada, jog tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai, todėl be bendrųjų sutartims taikomų nuostatų, šiems teisiniams santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos XLIII skyriaus Pirmasis skirsnis). Be to, šalių sudarytos Paskolos sutarties Bendrosios dalies 3.1. punkte numatyta, jog bankas suteikia paskolos gavėjui paskolą jo šeimos arba asmeniniams poreikiams tenkinti (b. l. 4). Atkreiptinas dėmesys, jog tai yra vienas esminių požymių, pagal kurį atitinkama sutartis yra kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Šio ginčo kontekste teismas laiko Paskolos sutartį vartojimo sutartimi, kadangi viena iš Paskolos sutarties šalių (atsakovė) yra fizinis asmuo, kita šalis (ieškovas) – verslininkas (juridinis asmuo, veikiantis savo verslo tikslais), paskolos suma yra suteikta atsakovės šeimos arba asmeniniams poreikiams tenkinti (CK 1.39 straipsnio 1 dalis). Teismui ex officio pripažinus sutartį vartojimo sutartimi, gali būti taikomos CK 6.188 straipsnio nuostatos.

Ieškovui suteikus paskolą atsakovei, pagal Paskolos sutartį atsakovei atsirado prievolė laiku, t. y. iki 2015 m. gruodžio 16 d., grąžinti visą paskolos sumą kartu su pagal Paskolos sutartį sutartomis ir mokėtinomis palūkanomis (Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.3., 2.5. punktai, b. l. 3). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Kiekviena šalis, vykdydama prievolę, turi bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Ieškovas, matydamas, jog atsakovė pažeidžia savo prievoles pagal Paskolos sutartį, siuntė atsakovei pranešimus dėl įsipareigojimų nevykdymo (b. l. 7-16), tačiau iki šiol atsakovė 12 415, 72 Lt įsiskolinimo negrąžino, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 12 415, 72 Lt skolą yra tenkinamas.

Iš atsakovės ieškovo naudai taip pat priteisiamos mokėjimo palūkanos – palūkanos už naudojimąsi paskolos suma, kurias sudaro 1 039, 65 Lt (CPK 6.872 straipsnio 1 ir 2 dalis) (b. l. 18).

Teismui yra suteikiama teisė apginti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, kadangi vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, ir vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento (verslininko) siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga).

Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Sutarties 2.6. punkte šalys susitarė, jog praleidus prievolės įvykdymo terminą, bus skaičiuojami 0, 1 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelsto mokėjimo dieną nuo visų laiku nesumokėtų sumų (b. l. 3). Vadovaujantis silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisių apsaugos doktrina bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kurioje įtvirtinta nuostata, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0, 05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, teismas, sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 0, 05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kurie šiuo atveju sudaro 1 224, 44 Lt ( ( (13 455, 37 * 0, 05 proc.) / 100 proc.) * 182 dienos = 1 224, 44 Lt). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 494, 31 Lt delspinigių tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 1 224, 44 Lt delspinigių sumą.

Įstatymas numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Remiantis tarp šalių sudarytos Paskolos sutarties Specialiosios dalies 2.2. punktu ir Bendrosios dalies 8.12. punktu, atsakovė turi mokėti 17 procentų dydžio metines procesines palūkanas (b. l. 3-4). Tokia Paskolos sutarties sąlyga yra laikoma prieštaraujančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo reikalavimams, bei yra nesąžininga atsakovės, kaip vartotojos, atžvilgiu, kadangi ji iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo interesus, nustatydama neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą (CK 6.188 straipsnio 5 dalis). Todėl, vadovaujantis sutarties privalomumo principo ją sudariusioms šalims išimtimi, kuomet šį principą riboja siekis apginti silpnesnės sutarties šalies, t. y. atsakovės, kaip vartotojos, interesus, bei atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti 17 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų yra mažinamas iki įstatyme numatyto, t. y. 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, tačiau iš atsakovės į valstybės biudžetą (valstybės naudai) yra priteisiama mokėtina 440 Lt žyminio mokesčio suma, apskaičiuota proporcingai tenkintų ieškovo reikalavimų sumai, bei 20 Lt komisinio mokesčio išlaidos už pranešimų atsakovei siuntimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovo BAB bankas SNORAS, juridinio asmens kodas 112025973, naudai 12 415, 72 Lt (dvylikos tūkstančių keturių šimtų penkiolikos litų ir 72 centų) skolą, 1 039, 65 Lt (vieno tūkstančio trisdešimt devynių litų ir 65 centų) palūkanų už naudojimąsi paskolos suma, 1 224, 44 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt keturių litų ir 44 centų) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 679, 81 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013 m. rugsėjo 9 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 440 Lt žyminio mokesčio, mokėtino valstybės naudai, žyminio mokesčio sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.