- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-13
- Bylos Nr.
- 2SA-32-881/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13103-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. K., G. L.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-16472-790/2011 pagal pareiškėjo bankrutuojančios IĮ „Gilaba“ skundą dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų, suinteresuoti asmenys – G. L. ir M. K., kuria skundas patenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas bankrutuojanti IĮ ,,Gilaba“ teismui pateiktame skunde prašė panaikinti antstolio Andriaus Bublio 2011 m. liepos 25 d. patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-10243-600/2010 vykdomojoje byloje Nr. 0042/10/02736, 2011 m. liepos 25 d. patvarkymą areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0042/10/02736, 2011 m. liepos 25 d. patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5526-431/2009 vykdomojoje byloje Nr. 0042/10/01154, 2011 m. liepos 25 d. patvarkymą areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0042/10/01154, įpareigoti antstolį Andrių Bublį sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0042/10/02736 bei Nr. 0042/10/01154 ir perduoti 2010 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10243-600/2010 bei 2010 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5526-431/2009 bankrutuojančios IĮ „Gilaba“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. Nurodė, kad IĮ „Gilaba“ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuriam Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ir nustatė 45 dienų terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bankrutuojančios IĮ „Gilaba“ bankroto byloje atsakovu yra ne tik pati įmonė, bet ir jos savininkas G. L.. Vykdomosios bylos pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-10243-600/2010 ir vykdomąjį raštą Nr. 2-5526-431/2009 turi būti privalomai stabdomos, o vykdomieji raštai, kurių pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko G. L., privalo būti perduodami bankrutuojančios IĮ „Gilaba“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. Vykdomojo rašto Nr. 2-10243-600/2010 ir vykdomojo rašto Nr. 2-5526-431/2009 neperdavus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui būtų pažeista Įmonių bankroto įstatyme nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Taigi M. K. finansiniai reikalavimai G. L. gali būti tenkinami išimtinai tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o antstolio patvarkymai prieštarauja imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo normoms, reglamentuojančioms kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarką, disponavimo turtu tvarką, pačią bankroto procedūrą, pažeidžia bankrutuojančios „Gilaba“ ir G. L. kreditorių interesus bankroto byloje, todėl yra neteisėti ir naikintini.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo bankrutuojančios IĮ „Gilaba“ skundą dėl antstolio veiksmų patenkino – panaikino antstolio Andriaus Bublio 2011 m. liepos 25 d. patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-10243-600/2010 vykdomojoje byloje Nr. 0042/10/02736, 2011 m. liepos 25 d. patvarkymą areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0042/10/02736, 2011 m. liepos 25 d. patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5526-431/2009 vykdomojoje byloje Nr. 0042/10/01154, 2011 m. liepos 25 d. patvarkymą areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0042/10/01154, įpareigojo antstolį Andrių Bublį sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0042/10/02736 bei Nr. 0042/10/01154 ir perduoti 2010 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10243-600/2010 bei 2010 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5526-431/2009 bankrutuojančios IĮ „Gilaba“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui.
Teismas nustatė, kad ginčijami patvarkymai pareiškėjui nebuvo siunčiami, o buvo siunčiami išieškotojui, skolininkui ir UAB „Visagino gelžbetonis“. Teismo nuomone, akivaizdu, kad pareiškėjas apie skundžiamus patvarkymus 2011 m. liepos 25 d. nesužinojo. Teismas nurodė, kad vykdomosiose bylose nėra įrodymų, kurią tiksliai dieną G. L. buvo įteikti skundžiami patvarkymai, tačiau tikėtina, kad jie galėjo būti įteikti praėjus keletui dienų nuo išsiuntimo. Pareiškėjas teigė, kad apie skundžiamus patvarkymus sužinojo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iš skolininko G. L.. Pasak teismo, pareiškėjo nurodoma sužinojimo apie skundžiamus patvarkymus data tikėtina, nes nuo galimo G. L. sužinojimo apie patvarkymus iki pareiškėjo nurodomo sužinojimo praėjo neilgas, protingas laiko tarpas. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodomą sužinojimo apie skundžiamus patvarkymus datą patvirtina tai, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į antstolį, prašydamas vykdomąsias bylas persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė suinteresuoto asmens M. K. motyvus, kad pareiškėjas, skundą paduodamas 2011 m. rugpjūčio 22 d., praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą apskundimo terminą.
Teismas nurodė, kad antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą iš skolininko fizinio asmens, iškėlus bankroto bylą individualiai įmonei, kurios savininku yra skolininkas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalėjo perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš skolininko fizinio asmens, bei sustabdyti vykdomąją bylą CPK 626 straipsnio 3 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju antstolis nustatytu terminu šių veiksmų neatliko, priėmė skundžiamus patvarkymus ir tęsia priverstinį išieškojimą iš skolininko ne Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, dėl to konstatuotina, kad antstolio ginčijami patvarkymai naikintini kaip neteisėti ir antstolis įpareigotinas sustabdyti vykdomąsias bylas ir perduoti vykdomuosius raštus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Suinteresuoto asmens M. K. argumentus, kad jo reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje, tačiau jis nėra gavęs individualios įmonės savininko prievolės įvykdymo ir dėl to antstolis turi teisę atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nurodęs, kad dar nėra pasibaigęs individualios įmonės bankroto procesas, ši įmonė nėra likviduota. Teismas pažymėjo, kad teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą, kilusį iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su jos savininku, kaip fiziniu asmeniu, ir negavus šio reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009). Pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį likvidavus individualią įmonę pasibaigia tos įmonės prievolės, tačiau šiuo pagrindu nepasibaigia neįvykdytos likviduotos individualios įmonės savininko prievolės. Dėl to, likus visiškai nepadengtam kreditoriaus reikalavimui likvidavus individualią įmonę, kreditoriui išlieka galimybė nukreipti reikalavimą į individualios įmonės savininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2011).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo M. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą antstolio veiksmų apskundimo terminą. Apie skundžiamus antstolio veiksmus pareiškėjas (IĮ „Gilaba“ bankroto administratorius) sužinojo arba turėjo sužinoti 2010 metais iš antstolio Andriaus Bublio, arba 2011 m. balandžio 9 d. ar 2011 m. liepos 12 d. Kauno apygardos teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, arba 2011 m. liepos 25 d. iš savininko G. L..
2. Skundas paduotas ne to asmens, kuriam priklauso teisė apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą ir jo pagrindu išduotą 2010 m. kovo 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-5526-431/2009, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą ir jo pagrindu išduotą 2010 m. liepos 7 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-10243-600/2010, taip pat jo pagrindu išduotus antstolio patvarkymus.
3. Surašant ginčijamus patvarkymus dėl lėšų ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, nebuvo pažeista CPK 689 straipsnyje nustatyta lėšų arešto tvarka ir CPK 668 straipsnyje nustatytas baigtinis fizinių asmenų turto, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas.
4. Kreditorius turi teisę reikalauti, kad visą prievolę įvykdytų skolininkas, todėl faktas, kad kreditorius reiškia reikalavimus skolininko bankroto byloje, neatima iš jo teisės reikšti reikalavimus ir fiziniam asmeniui dėl tos pačios skolos.
5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos įmonių bankroto bylose.
6. 2011 m. rugsėjo 30 d. kreditorius M. K. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl IĮ „Gilaba“ tyčinio bankroto nustatymo ir pripažinimo, kad IĮ „Gilaba“ neteisėtai įsteigta, tikrieji jos steigimo tikslai neteisėti arba prieštarauja viešajai tvarkai.
7. Kreditorius M. K. neįgaliojo UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir nesutinka, kad skolininkas G. L. kaip fizinis asmuo organizuotų ir valdytų vykdymo procesus.
8. Teismas pažeidė Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas bankrutuojanti IĮ „Gilaba“ pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens M. K. atskirąjį skundą, kuriame prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. 2010 m. gegužės mėnesį administratorius negalėjo žinoti apie patvarkymus, kuriuos A. Bublys priims 2011 m. liepos 25 d. Administratorius nepraleido CPK nustatyto 20 dienų termino skundui pateikti.
2. Administratorius skundu dėl antstolio veiksmų neginčijo M. K. pagal teismų sprendimus turimo reikalavimo suinteresuotam asmeniui G. L.. M. K. 153 000 Lt finansinis reikalavimas yra patvirtintas Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartimi IĮ „Gilaba“ bankroto byloje. Ginčas yra kilęs dėl antstolio A. Bublio 2011 m. liepos 25 d. priimtų patvarkymų vykdomosiose bylose Nr. 0042/10/02736 ir Nr. 0042/10/01154 bei šių bylų privalomo sustabdymo. Kadangi antstolio priimti patvarkymai pažeidžia IĮ „Gilaba“ ir jos kreditorių interesus bei prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ normoms, suformuotai teismų praktikai, administratorius kreipėsi dėl jų panaikinimo.
3. M. K. finansiniai reikalavimai G. L. gali būti tenkinami išimtinai Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o antstolio patvarkymai prieštarauja imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo normoms, reglamentuojančioms kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką (ĮBĮ 34 str. ir 35 str.), disponavimo turtu tvarką (ĮBĮ 14 str.), pačią bankroto procedūrą (ĮBĮ 10 str. 4 d. 4 p.), pažeidžia kitų BIĮ „Gilaba“ ir G. L. kreditorių interesus bankroto byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Byloje nustatyta, kad antstolis A. Bublys priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5526-431/2009 dėl 155 356,68 Lt skolos išieškojimo iš skolininko G. L. išieškotojo M. K. naudai (vykdomoji byla Nr. 0042/10/01154) ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10243-600/2010 dėl 26 409,73 Lt skolos išieškojimo iš skolininko G. L. išieškotojo M. K. naudai (vykdomoji byla Nr. 0042/10/02736). 2011 m. liepos 25 d. vykdomojoje byloje Nr. 0042/10/01154 antstolis priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5526-431/2009 ir patvarkymą areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą. Tą pačią dieną analogiškus patvarkymus antstolis taip pat priėmė vykdomojoje byloje Nr. 0042/10/02736.
Pareiškėjas bankrutuojanti IĮ „Gilaba“ 2011 m. rugpjūčio 22 d. pateikė teismui skundą dėl antstolio A. Bublio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio 2011 m. liepos 25 d. patvarkymus ir įpareigoti antstolį Andrių Bublį sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0042/10/02736 bei Nr. 0042/10/01154 ir perduoti Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5526-431/2009 bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10243-600/2010 IĮ „Gilaba“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui. Apelianto teigimu, skundas paduotas ne to asmens, kuriam priklauso teisė skųsti antstolio priimtus patvarkymus, be to, pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą antstolio veiksmų apskundimo terminą.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad įmonės administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Gindamas visų kreditorių interesus, taigi kartu ir viešąjį interesą, administratorius turi teisę skųsti tuos antstolio veiksmus, kurie, jo nuomone, šiuos interesus pažeidžia.
CPK 512 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų teismui pateikė 2011 m. rugpjūčio 22 d. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas apie skundžiamus antstolio veiksmus sužinojo 2011 m. rugpjūčio 11 d., todėl įstatyme nustatyto termino skundui paduoti nepraleido. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Pateiktu skundu pareiškėjas ginčijo antstolio 2011 m. liepos 25 d. priimtus patvarkymus, todėl apelianto argumentai, kad pareiškėjas apie skundžiamus antstolio veiksmus sužinojo arba turėjo sužinoti 2010 metais iš antstolio Andriaus Bublio, arba 2011 m. balandžio 9 d. ar 2011 m. liepos 12 d. Kauno apygardos teismo nutarčių dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, atmetami kaip nepagrįsti, nes apelianto nurodytu laiku ginčijami patvarkymai dar nebuvo priimti. Kaip matyti iš vykdomųjų bylų medžiagos, 2011 m. liepos 25 d. patvarkymai skolininkui G. L. buvo siunčiami paštu, todėl tai, kad pareiškėjas apie priimtus patvarkymus iš skolininko G. L. sužinojo tą pačią 2011 m. liepos 25 d., yra mažai tikėtina. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir todėl padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas įstatyme nustatyto antstolio veiksmų apskundimo termino nepraleido.
CPK 626 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą skolininkui iškėlus bankroto bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei bankroto byla iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir perduoti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui net ir tada, kai išieškojimas vykdomas iš įmonės dalyvio, o ne pačios įmonės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį c. b. Nr. 3K-7-162/2009). Tai paaiškinama tuo, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis už juridinio asmens prievoles atsako savo turtu (CK 2.50 str. 4 d.), todėl tiek juridinio asmens kreditoriai, tiek juridinio asmens dalyvio kreditoriai įmonės nemokumo atveju konkuruoja tarpusavyje. Jei nebūtų sustabdytas išieškojimas iš juridinio asmens dalyvio turto pagal jo kreditoriams išduotus vykdomuosius raštus, šie kreditoriai įgytų nepagrįstą pranašumą prieš juridinio asmens kreditorius.
Kaip minėta, antstolis A. Bublys priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5526-431/2009 dėl 155 356,68 Lt skolos išieškojimo iš skolininko G. L. išieškotojo M. K. naudai ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10243-600/2010 dėl 26 409,73 Lt skolos išieškojimo iš skolininko G. L. išieškotojo M. K. naudai. 2011 m. balandžio 8 d. Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą IĮ „Gilaba“, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir kurios savininkas yra G. L.. Taigi vadovaujantis CPK 626 straipsnio 3 punkto nuostatomis, antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0042/10/01154 ir Nr. 0042/10/02736 ir IĮ „Gilaba“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui persiųsti vykdomuosius dokumentus. Tačiau antstolis šių veiksmų neatliko, priėmė skundžiamus patvarkymus ir tęsė priverstinį išieškojimą iš skolininko, taip pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamus antstolio patvarkymus panaikino ir įpareigojo antstolį sustabdyti vykdomąsias bylas bei perduoti vykdomuosius raštus IĮ „Gilaba“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnį ir teisę kreiptis į teismą. Skundžiama nutartimi teismas nepanaikino teismų sprendimų, kuriais apeliantui buvo priteistos skolos iš skolininko G. L., taip pat Kauno apygardos teismo nutarties, kuria IĮ „Gilaba“ bankroto byloje buvo patvirtintas apelianto kreditorinis reikalavimas, bet užtikrino, kad visų kreditorių – tiek bankrutuojančios individualios įmonės, tiek jos savininko – finansiniai reikalavimai būtų tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat išaiškino apeliantui, kad likus visiškai nepadengtam kreditoriaus reikalavimui likvidavus individualią įmonę, kreditoriui išlieka galimybė nukreipti reikalavimą į individualios įmonės savininką.
Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo sprendimui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.