Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo E. D. (E. D.) gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria įtariamajam E. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. balandžio 5 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo E. D. gynėjos skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D., pravarde „Č“ įtariamas tuo, kad ne vėliau kaip 2008 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, dalyvaudamas D. K., pravarde „D“ ir E. D., pravarde „B“, vadovaujamojo nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su S. K. (S. K.), pravarde „L“, A. K., A. M. (A. M.), pravarde „M“, V. J., pravarde „J“, G. J. (G. J.) pravardė „G“, A. U., R. B., L. P., pravarde „L“, A. V., A. U., E. R., M. T. (M. T.), O. R. (O. R.), M. G., pravarde „G“, A. V., J. G. (J. G.), pravarde „V“, A. K., M. V. (M. V.), pravarde „G“, L. K., T. I. (T. I.) disponavo įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas realizavo, augino kanapes, neteisėtai laikė aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti, t. y. nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis:

E. D. vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatorių bei vadovų D. K. ir E. D. nurodymus, kartu su S. K., A. K., A. M., G. J., V. J., A. K., A. U., R. B., L. P., A. V., A. U., E. R., M. T., O. R., M. G., A. V., J. G., A. K., M. V., L. K., T. I., paimdavo tiesiogiai iš E. D. ir D. K., ar specialiai jų parinktų asmenų, o taip pat specialiai parinktose vietose, E. D. ir D. K. paliktas narkotines ir psichotropines medžiagas, jas pergabendavo į kitas slėptuves, padalindavo šias medžiagas mažesniais kiekiais ir neteisėtai jas išplatindavo tiesiogiai ar per specialiai tam parinktus trečiuosius asmenis, nuolat ieškojo narkotines medžiagas galinčių platinti patikimų asmenų ir taip plėtė nusikalstamo susivienijimo veiklą, atsiskaitinėjo su E. D. ir D. K. už realizuotas narkotines ir psichotropines medžiagas, dalyvavo sprendžiant konfliktus su nusikalstamo susivienijimo narių interesams kenkiančiais asmenimis.

Taip pat, E. D. įtariamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su A. V., iki 2010 m. gegužės 15 d., (duomenys neskelbtini) mieste, neteisėtai įgijo iš 10 g miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 3,2 g didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino, kurią tą pačią dieną už 1 300 Lt neteisėtai išplatino G. P.

E. D. buvo sulaikytas 2011 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi įtariamajam E. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminai buvo tęsiami iki 2012 m. balandžio 5 d.

Gynėjos nuomone, kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai, teismui neužtenka vien formaliai pažymėti nusikalstamos veikos sunkumą ar gresiančios bausmės griežtumą, bet būtina pateikti realius faktus, kurie sudarytų objektyvų pagrindą prognozei, kad įtariamasis tokiu būdu trukdys proceso eigai.

Gynėja pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas neturėdamas jokio objektyvaus pagrindo įtariamajam E. D. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais.

Skunde nurodoma, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje numatyta kiekvieno suimto asmens teisė proceso metu būti paleistam į laisvę, kitomis priemonėmis užtikrinus jo atvykimą į teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad pagrįsto manymo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (jos termino pratęsimo) pagrindo, savaime nebeužtenka, o turi būti ir kitų kardomosios priemonės skyrimo (suėmimo termino pratęsimo) pagrindų (EŽTT sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgariją). Be to, kuo ilgiau asmuo yra laikomas suimtas, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę asmenį laikyti suimtą. EŽTT ne kartą pažymėjo, kad niekuo yra nepagrįsti formalūs teiginiai, jog asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar trukdyti vykdyti teisingumą, todėl nuolat tęsti suėmimo terminą tuo pagrindu negalima. Taip pat, EŽTT nurodo, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu pagrindu tęsti suėmimo terminą (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją, Bykov prieš Rusiją).

Gynėjos nuomone, Vilniaus apygardos teismas įtariamojo E. D. taikomos kardomosios priemonės pratęsimo klausimą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai, neatsižvelgė į EŽTT jurisprudenciją, Baudžiamojo proceso kodekso ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu bei nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės.

Įtariamojo E. D. gynėja prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo gynėjos Ingridos Botyrienės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo E. D. gynėjos skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam E. D. BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 125 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymima, kad šioje proceso stadijoje negalima nurodytu aspektu vertinti byloje esančių duomenų, kadangi teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės, nes priešingu atveju būtų pažeistos teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Be to, nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.

Apeliacinio teismo nuomone, nepagrįsti gynėjos skundo argumentai, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje tik formaliai, neatskleisdamas turinio bei nesusipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiek ir kokių duomenų pakanka, nusprendžia teismas, turintis teisę taikyti (pratęsti) kardomąją priemonę.

Apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą taip pat mano, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pagrįstai manyti, kad įtariamasis E. D. padarė nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys kratos protokolai, specialisto išvados, slapto sekimo protokolai, techninių priemonių panaudojimas atliekant operatyvinius veiksmus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos ir kontrolės duomenys, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolai, liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Teismas šių dokumentų turinio atskleisti neprivalo. Be to, iš skundžiamos nutarties turinio ir byloje esančių lydraščių matyti, kad apygardos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą E. D., susipažino su bylos medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo E. D. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai suimtajam, įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas pratęsė E. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai, todėl suimtojo E. D. gynėjos skundo argumentai, kad Vilniaus apygardos teismas neturėdamas jokio objektyvaus pagrindo, suimtajam pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą, atmetami.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Bylos duomenys patvirtina, kad E. D. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad suimtasis įtariamas neteisėtu disponavimu didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis, nusikalstamą veiką darė dalyvaudamas nusikalstamame susivienijime (BK 249 straipsnio 1 dalis), už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad E. D. anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, gali turėti ryšių užsienyje. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltininko antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, E. D. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinis teismas atsižvelgia į suimtojo gynėjos skunde nurodytas aplinkybes, jog E. D. turi šeimą (gyvena kartu su drauge J. M.), augina mažametes dukras, iki suėmimo turėjo nuolatinę darbo vietą ir legalų pragyvenimo šaltinį, charakterizuojamas teigiamai, neturi ryšių užsienyje, nebėgo ir nesislapstė, nors kitoje baudžiamojoje byloje buvo paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė, tačiau nei karto nepažeidė kitoje byloje paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių (rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei registracija policijos įstaigoje) sąlygų. Tačiau svarbu pažymėti, kad šios aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagai bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Atkreipiamas gynėjos dėmesys į tai, kad Apeliacinis teismas nevertina ir nepasisako dėl kitoje baudžiamojoje byloje paskirtų E. D. švelnesnių kardomoji priemonių sąlygų, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Skunde taip pat nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybių. Pažymėtina, kad Apeliacinis teismas išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo skyrimo pagrįstumo gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį, tačiau negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomąja priemone.

Atkreipiamas gynėjos dėmesys ir į tai, kad remiantis EŽTT praktika, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias jos savybes. Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę (EŽTT sprendimas byloje Stašaitis prieš Lietuvą, Nr. 47679/99). Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes taip pat konstatuoja, kad įtariamojo E. D. teisės suvaržytos nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principo bei laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Be to, remiantis teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, tyrimas nėra vilkinamas. Tai, kad su E. D. šiuo metu neatliekami tyrimo veiksmai neįrodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatlieka kitų tyrimo veiksmų, kurie nėra betarpiškai susiję su įtariamuoju.

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti Vilniaus apygardos nutartį. Apygardos teismas pratęsdamas įtariamajam E. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė į EŽTT jurisprudenciją, nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Baudžiamojo proceso kodekso normų ir nacionalinės teisės praktikoje suformuotų principų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo E. D. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.