- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-636-253/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- J. S. S.
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Kategorijos
- 62.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, išnagrinėjusi atsakovės G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ atstovės A. K. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. S. ieškinį atsakovams G. M. personalinei įmonei „Mados oazė“ ir G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ savininkui G. M., trečiajam asmeniui A. G. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. S.S. kreipėsi į teismą, prašydamas subsidiariai priteisti iš atsakovės G.M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ir šios įmonės savininko G. M. 14 100 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2006-09-09 atsakovei G. M. personalinei įmonei „Mados oazė“ priklausančioje automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), saugoti buvo pastatytas jam priklausantis 1997 m. gamybos automobilis „Volkswagen Passat“ VIN, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasaugos sutartis buvo įforminta kvitu už saugojimo paslaugas. 2006-09-09 automobilis buvo pavogtas iš saugojimo aikštelės. 2006-10-12 pažymoje UAB „Pajūrio autorika“ pagal automobilio dokumentus nustatė, kad jo rinkos vertė 2006 metų rugsėjį buvo 14 100 Lt, todėl ieškovas prašo priteisti tokio dydžio žalos atlyginimą. Kadangi individualios įmonės turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto, įmonė ir jos savininkas už žalą atsako kaip subsidiarūs atsakovai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovų subsidariai 10 300 Lt žalos atlyginimą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, jog šalys sudarė ir vykdė pasaugos sutartį. Tai, kad atsakovės G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ pagrindinė įmonės veikla, pagal Statistikos departamento direktoriaus patvirtintą Ekonominės veikos rūšių klasifikatorių, yra automobilių stovėjimo aikštelių prižiūrėjimas, neelimanavo atsakovės galimybės verstis kita veikla. Ieškovas 2006-08-29 sumokėjo už teikiamas saugos paslaugas iki 2006-09-30. Kadangi ieškovo liudytojai davė parodymus, jog 2006-09-09 atsakovės aikštelėje buvo ieškovo automobilis, o atsakovų liudytojai teigė priešingai, teismas vadovavosi byloje esančiais dviem dokumentais, t. y. atsakovės G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ atsiliepimu į ieškovo ieškinį ir šios įmonės atsiliepimu į 2006-10-31 ieškovo raginimą dėl žalos atlyginimo ir konstatavo, jog naktį iš 2006-09-09 į 2006-09-10 iš atsakovės G. M.personalinės įmonės „Mados oazė“ valdomos automobilių saugojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas ieškovui J. S. S. priklausantis keleivinis automobilis „Volkswagen Passat“. Esant atlygintinei pasaugai atsakovė G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ prarado ieškovui priklausantį turtą, todėl jai atsirado pareiga atsakyti už turto praradimą. Spręsdamas dėl atlygintino žalos dydžio, teismas atmetė UAB „Pajūrio autorika“ pažymą, nes nebuvo pateikta įrodymų, jog D. G. turi teisę vertinti transporto priemones. Be to, nesant transporto priemonės, negalimas transporto priemonės vertinimo organizavimas ir procedūra. Teismas vadovavosi ieškovo pateikta 2006-06-30 ieškovo ir UAB „Milavita“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, jog ieškovas nupirko transporto priemonę „Volkswagen Passat“ už 10 300 Lt kainą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ atstovė A. K. T. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti. Teigia, kad 2006-09-09 automobilis nebuvo pastatytas aikštelėje nei pasaugai, nei laikymui, ir jo pagrobimas nėra įrodytas. Ieškovas nepasiėmė iš sargo žetono, be kurio neįmanoma paimti automobilio iš aikštelės. Ieškovas nepateikė teismui dviejų automobilio raktų. Pasaugos sutartis nebuvo sudaryta, todėl ieškovas jos nepateikė teismui. Automobilis įvertintas tik po jo dingimo, jį vertinusi įmonė neturi vertinimo teisės. Kol neužbaigta baudžiamoji byla Nr. 30-1-0636-06, civilinė byla turėjo būti sustabdyta. Teismas buvo šališkas ir absoliučiai nevertino atsakovų bei sargų A. G. ir R. P. parodymų, nesivadovavo nustatytomis automobilių laikymo ir saugojimo taisyklėmis. Teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš muitinės ieškovo automobilio įvežimo į Lietuvą kainą. Jis buvo subraižytas, o autoservisai nebuvo užklausti dėl ginčo automobilio remonto. Automobilis kainavo 2 000 Lt, o per kelias dienas iki automobilio dingimo jo vertė padidėjo kelis kartus. Atsakovui G. M. nebuvo įteiktas teismo pranešimas, todėl jis nepateikė atsiliepimo į pateiktą ieškinį. Ant atsakovės automobilių saugojimo aikštelės tvoros kabėjusi iškaba apie saugojimo paslaugas ir įkainių siūlymą buvo ne atsakovės.
Trečiasis asmuo A. G. pareiškė prisidedantis prie atsakovės G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ atstovės A. K. T. apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas J. S. S. nurodo, jog su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kol ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, jo medžiaga negali būti paviešinta ir pridėta prie civilinės bylos. Pastačius automobilį atsakovės stovėjimo aikštelėje, ieškovui buvo išduotas kasos kvitas, žetonų jis negavo. Saugojimo aikštelės vidaus tvarkos taisyklės nebuvo tinkamai patvirtintos, todėl nesukelia jokių pasekmių. Pasaugos sutartis su atsakove buvo sudaryta – ieškovas pasinaudojo vieša oferta – iškaba ant aikštelės tvoros apie saugojimo paslaugas ir kainas, sumokėjo atsakovei pinigus ir gavo kasos kvitą, automobilis buvo priimtas, be to, ten buvo sargai ir šunys. Teismas atsižvelgė į A. G. ir R. P. parodymus, tačiau vertino ir kitų proceso dalyvių duotus paaiškinimus. Teismas pagrįstai nereikalavo duomenų iš muitinės, nes ieškovas automobilį įsigijo iš Lietuvos įmonės ir automobilio kaina nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria teismas ir rėmėsi. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ant jos automobilių aikštelės tvoros kabėjusi iškaba apie saugojimo paslaugas ir kainas yra ne jos, nurodyta tik apeliaciniame skunde, todėl ja negalima remtis. Ieškovas nesutinka su trečiojo asmens A. G. pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusiam ginčui išspręsti, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir, iš dalies patenkindamas nuostolių, susijusių su saugoti perduoto daikto praradimu, atlyginimo ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).
Tenkindamas ieškovo reikalavimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė automobilio pasaugos santykiai. Nesutikdama su šia teismo išvada apeliantė – G. M. personalinė įmonė „Mados oazė“ apskritai neigia automobilio pastatymo į aikštelę faktą. Su tokiu apeliacinio skundo motyvu kolegija nesutinka. Byloje esantis nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l. 10), atsakovės G. M. personalinės įmonės atsiliepimas į ieškinį (t. 1, b. l. 77–79), atsakymas į raginimą (t. 1, b. l. 86–87), atsakovės atstovės A. K. T. ir advokato A. Žliobos pasisakymai pirmosios instancijos teismo posėdžių metu (t. 1, b. l. 146–147, t. 2, b. l. 39, 42) pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad ieškovui priklausantis automobilis buvo pastatytas į aikštelę saugoti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija sutinka.
Šioje byloje svarbu yra ir tai, kad byloje nustatyta, jog ginčo automobilių aikštelė yra netoli ieškovo namų, ieškovui priklausančiame automobilyje nebuvo įmontuota signalizacija, jis nebuvo draustas. Byloje nėra duomenų, kad šiame miesto rajone egzistuoja automobilių statymo problema, o automobilių stovėjimo vietos suteikimo paslauga yra paklausi. Akivaizdu, kad kreipdamasis į atsakovę ieškovas tikėjosi ne tik automobilio stovėjimo vietos suteikimo, bet ir jo apsaugos. O atsakovė, suteikdama ieškovui tokią stovėjimo vietą aptvertoje teritorijoje, nuolat saugomoje ne tik šunų, bet ir apsaugos darbuotojų, turinčioje sargo būdelę, įvažiavimo užkardą, teritorijoje įvažiavimas ir išvažiavimas galimas tik su atsakovo žinia, aiškiai parodė, kad jis tokią paslaugą suteikia. Visos nurodytos aplinkybės – automobilio priėmimas ir jo laikymas atsakovo nurodytoje vietoje, aptvertoje, nuolat apsaugos darbuotojų saugomoje aikštelėje, ant kurios tvoros yra pakabinta iškaba „Automobilių saugojimo aikštelė „Kaštonas“, nurodyti paslaugų įkainiai, mokesčio ėmimas, perduoto turto apskaitos vedimas sudaro pakankamą faktų visumą, patvirtinančią, kad šalys sudarė ir vykdė pasaugos sutartį (CK 6.830 str. 1 d.).
Apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad ant aikštelės tvoros kabojusi iškaba „Automobilių saugojimo aikštelė „Kaštonas“ yra ankstesnio aikštelės savininko nuosavybė, atmestinas, nes personalinė įmonė yra juridinis asmuo, kuriam keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad būtent toje iškaboje nurodytais įkainiais atsakovė pardavinėjo automobilių saugojimo paslaugą, ši iškaba kabo ant atsakovei priklausančios aikštelės tvoros, paneigia šį apeliacinio skundo motyvą. Kartu pažymėtina, kad ieškovės pateiktoje 2004-12-29 darbo sutartyje Nr. 22 su trečiuoju asmeniu A. G. nurodoma, kad jis priimamas dirbti sargu-kasininku G. M. PĮ „Mados oazė“ automobilių saugojimo aikštelėje „Kaštonas“.
Esant pasakytam, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad atsakovai privalo atlyginti ieškovui dėl automobilio vagystės patirtus nuostolius (CK 6.830 str., 6.845 str. 2 d.).
Pagal CK 6.249 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą žalos sampratą, žala laikoma ne tik turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir turto netekimas arba sužalojimas. Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai interesai, o žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio, nes automobilis buvo subraižytas, vertas tik priduoti į metalo laužą, kad teismas nepagrįstai vadovavosi įmonės, neturinčios teisės teikti automobilių vertinimo paslaugos, įvertinimu.
Sutikti su tokiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas sprendime atmetė UAB „Pajūrio autorika“ pažymą, kadangi byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog D. G., atlikęs turto vertinimą, turi teisę tokias paslaugas teikti. Kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pagrobto automobilio vertę, pagrįstai vadovavosi automobilio įsigijimo dokumente nurodyta jo verte, t. y. 10 300 Lt (t. 2, b. l. 81), kadangi nuo automobilio įsigijimo iki jo pagrobimo praėjo nedidelis laiko tarpas, o tai, kad jo šonai buvo subraižyti, kas galėjo turėti įtakos mažesnei jo vertei, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. „Automobilio stovėjimo aikštelės sąrašo“ knygoje esantis įrašas dėl ieškovui priklausančio automobilio subraižymo nėra patvirtintas automobilio savininko parašu, kaip pagal nusistovėjusią tvarką buvo reikalaujama atsakovės aikštelėje.
Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius prarasto turto vertę liudijančius įrodymus, įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, todėl naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Kaip minėta, ieškovas automobilį atsakovui perdavė saugoti. Todėl tai, kad, kaip teigiama apeliaciniame skunde, ieškovas iš sargo įrodomojo daikto – žetono nepasiėmė ir teismui nepateikė, be to, teismui nepateikė dviejų automobilio raktų, sudarytos tarp šalių pasaugos sutarties tarp šalių susiklosčiusių pasaugos teisinių santykių pobūdžio nepaneigia. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė reikalavo, kad ieškovas perduotų jam automobilio dokumentus ir/ar raktus, o ieškovas šio reikalavimo neįvykdė. Priešingai, atsakovės darbuotojai R. P. (t. 2, b. l. 46–49) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog tvarka buvo tokia, kad dokumentas iš asmens, kurio automobilis saugomas aikštelėje, yra pareikalaujamas tik pirmą kartą, vėliau nereikalaujamas. Klientui sargai nieko neduodavo, o buvo mokama už mėnesį į priekį, tai įrašoma į klientų registracijos žurnalą, o sumokėjus – išduodamas kasos kvitas. Anksčiau yra buvę leidimai, žetonai, kurie dabar jau yra nebenaudojami ir išmesti. Analogiškus paaiškinimus davė liudytojai – atsakovės darbuotojai Z. N. (t. 2, b. l. 49–51), P. P. B. (t. 2, b. l. 51–53). Priešingai, šios aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinė pasaugos sutartis. Tokiu atveju saugotojas už jam perduoto daikto praradimą, trūkumą ar sugedimą atsako visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos, prie kurios automobilio vagystė negali būti priskirta (CK 6.845 str. 2 d.).
Apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsireikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, tačiau to nepadarė, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas lėtai, atmestinas kaip nepagrįstas. Civilinėje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo eigos ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra baudžiamoji byla ir ji nėra nagrinėjama teismo, kas galėtų būti pagrindu sustabdyti bylą (CPK 163 str. 3, 4 p.).
Apeliacinio skundo motyvas, kad atsakovui G. M. nebuvo įteiktas teismo pranešimas, todėl jis nepateikė atsiliepimo į pateiktą ieškinį, atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad teismas ėmėsi visų priemonių procesiniams dokumentams įteikti pačiam atsakovui pasirašytinai. Byloje yra duomenų, iš kurių matyti, kad ieškinyje nurodytu atsakovo G. M. adresu buvo siunčiami procesiniai dokumentai (t. 1, b. l. 24–25, 39–41, 43); 2006 m. gruodžio 7 d. teismas priėmė nutartį, kuria ieškovą įpareigojo pašalinti ieškinio trūkumus ir nurodyti atsakovo adresą, kuriuo jis gyvena, o paaiškėjus, jog deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su ieškinyje nurodyta atsakovo gyvenamąja vieta, pasiūlė ieškovui pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą (t. 1, b. l. 52). Ieškovas pagal šią nutartį teikė papildomą informaciją (t. 1, b. l. 67). Buvo sprendžiamas klausimas ir dėl kuratoriaus paskyrimo (t. 1, b. l. 124–125), tačiau nesant tokios galimybės, buvo pasirinktas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu. CPK 117 straipsnyje reglamentuojami procesinių dokumentų įteikimo būdai. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra vienas iš CPK nustatytų ir pagal CPK 117 straipsnį leidžiamų įteikimo būdų, todėl ši norma nebuvo pažeista.
Dėl nurodytų aplinkybių naikinti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš apeliantės G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ priteisti ieškovui J. S. S. 1 500 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.