Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-05-06 · Administracinė byla Nr. I-2995-281/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2008-05-06
Bylos Nr.
I-2995-281/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Halina Zaikauskaitė, Egidija Smalakienė
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Garantinio
Adm. byla Nr.I-2995-281/08
Procesinio sprendimo kategorija 25.
Sprendimas (S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2008-05-06Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), Egidijos Smalakienės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant atsakovo atstovui Remigijui Jazbučiui, teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Garantinio ir vaikų išlaikymo fondui prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. J. skundu (b.l. 3-5) prašo teismo: 1) panaikinti Garantinio fondo tarybos (toliau – Taryba) 2007-09-29 nutarimą toje dalyje, kuria buvo nuspręsta neskirti pareiškėjui išmokų iš Garantinio fondo; 2) įpareigoti Tarybą išmokėti pareiškėjui nustatyta tvarka 2800,00 Lt išmokų iš Garantinio fondo.

Pagrįsdamas savo reikalavimus skunde paaiškino, kad Tarybos 2007-11-29 protokoliniu nutarimu Nr.1.8-11 buvo nuspręsta neskirti pareiškėjui iš Garantinio fondo išmokų kaip UAB „Alrosta“ darbuotojui, nuosavybės teise turinčiam 100 proc. įmonės akcijų, vadovaujantis LR garantinio fondo įstatymo 5 str. 12 d., nesant priežasčių nepriklausančių nuo Įmonės savininko valios.

Minėtą nutarimą pateikusi Garantinio ir vaikų išlaikymų fondų administracija prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondų administracija). Fondų administracija vadovavosi LR Vyriausybės 2001-06-07 nutarimu „Dėl Garantinio fondo steigimo“ Nr.685 patvirtintais Garantinio fondo nuostatų 29 p. bei 32.14 p., kuris nuo 2007-10-01 neteko galios.

Pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-08-28 įsakymu Nr.Al-219 patvirtintų Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 5.14. p., Fondų administracija nagrinėja piliečių skundus ir prašymus, adresuotus Garantinio fondo tarybai arba Fondų administracijai, ir teikia pareiškėjams paaiškinimus dėl išmokų iš Garantinio fondo skyrimo tvarkos ir sąlygų. Taigi, Fondų administracijai nesuteikta jokia sprendimo teisė. Administracija gali tik paaiškinti išmokų skyrimo tvarką bei sąlygas. Tačiau šio Administracijos paaiškinimo negalima tapatinti su Tarybos nutarimu bei šio nutarimo tikraisiais motyvais bei pagrindais. Fondų administracijai nesuteikta teisė atsakyti už Tarybą arba komentuoti Tarybos priimtą nutarimą, o suteikiama teisė pareiškėjams pateikti tik bendro pobūdžio paaiškinimus ir tik dėl išmokų skyrimo tvarkos ir sąlygų.

Vadovaujantis šiais motyvais būtina atriboti skundžiamą Tarybos nutarimą nuo Fondų administracijos atsakymo, kuriuo yra paaiškinama sąlygos bei tvarka. Fondų administracijos atsakymas laikytinas tik bendros informacijos pateikimas, kuris neturi jokios sprendžiamosios galios.

Pagal LR garantinio fondo įstatymo 8 str. 1 d., Garantiniam fondui vadovauja Taryba, kuri priima sprendimus dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo (9 str. 2 d. 2 p.). Taigi, minėta Taryba yra viešojo administravimo subjektas, atitinkantis LR administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintą viešojo administravimo subjekto sampratą ir dėl šio subjekto priimtų sprendimų kyla pagrindas kreiptis į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamas Tarybos nutarimas yra motyvuojamas dviem šaltiniais: LR garantinio fondo įstatymo 5 str. 12 d.; Tarybos 2006-11-30 nutarimu („ankstesniu nutarimu“), kuriuo yra konstatuojama <... nesant priežasčių, nepriklausančių nuo įmonės savininko valios ...>. Taryba vadovaujasi savo, t.y. „ankstesniu nutarimu“, kurio surasti nepavyko. Tačiau toks Tarybos „ankstesnis nutarimas“ yra niekinis, kadangi nei LR garantinio fondo įstatymas nei Nuostatai nesuteikia Tarybai teisės pačiai nustatyti išmoku skyrimo tvarką bei sąlygas. Nuostatų 15 ir 22 p., kuriuose aptariami išmokų skyrimas bei Tarybos funkcijos, nėra jokios nukreipiančios normos, kuri suteiktu teisę Tarybai pačiai nustatyti papildoma išmoku skyrimo tvarką bei sąlygas ir kuriomis būtų vadovaujamasi sprendžiant išmokos skyrimo ar neskyrimo atvejį. Taigi, Tarybos nutarimo antrasis šaltinis (t.y. „ankstesnis nutarimas“) akivaizdžiai neturi jokio teisinio pagrindo. Būtent šiuo - „ankstesniu nutarimu“ - ir vadovavosi pati Taryba, priimdama nutarimą.

LR garantinio fondo įstatymo 5 str. 12 d. bei Nuostatų 15 p. yra nustatoma alternatyva pareiškėjo atvejui: <... skiriamos tik kai kurių rūšių išmokos, numatytos LR garantinio fondo įstatymo 5 str. 1 d. ...>, arba <„.. išmokos iš fondo lėšų visai neskiriamos ...>. Tokia įstatymo alternatyva numatyta pagrįstai - kad būtų neformaliai - objektyviai, visapusiškai ir pilnai ištirti (nustatyti) galimi nesąžiningumo atvejai (pvz.: sąmoningas veikimas ar neveikimas, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai įtakojo bankroto atsiradimo galimybes). Taigi, Taryba privalėjo ne formaliai nustatyti, jog pareiškėjas yra vieninteliu akcininku, tačiau ir kitas svarbias aplinkybes, rodančias tiesioginį ar netiesioginį įtakojimą dėl įmonės bankroto. Taryba tokiu aplinkybių nenustatinėjo, todėl ir priėmė aiškiai nepagrįstą sprendimą. Pagal LR garantinio fondo įstatymo 5 str. 1 d. pareiškėjo atveju jam galėtų būti skiriamos šios išmokos: darbo užmokestis; piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas; išeitinė išmoka, numatyta LR DK 140 str. ar Įmonių bankroto įstatymo 19 str..

Šios išmokos skirtinos dėl šių objektyvių priežasčių: nėra jokių duomenų, jog dėl pareiškėjo veikos (veikimo, neveikimo) galėjo atsirasti įmonės bankrotas; įmonės bankroto administratorius nėra pareiškęs jokių pretenzijų dėl įmonės bankroto.

Pagal įmonės bankroto administratoriaus pažymą pareiškėjui gali būti išmokėti 2100,00 Lt darbo užmokestis ir 700,00 Lt piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, viso 2800,00 Lt

Atsiliepimas

Atsakovę Tarybą atstovaujanti Fondų administracija atsiliepime teismui (b.l. 13-15) su skundo reikalavimais nesutiko bei paaiškino, kad bankrutuojančios UAB „Alrosta“ administratorius 2007-10-03 kreipėsi į atsakovę, pateikdamas paraišką skirti lėšas iš Garantinio fondo. Fondų administracija šią paraišką Tarybai pateikė svarstyti 2007-11-29 posėdyje. Nutarta UAB „Alrosta“ darbuotojams, kuriems įmonė įsiskolinusi dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos, skirti 81 937,03 Lt ir 270 Lt skirti BUAB „Alrosta“ banko operacijų, susijusių su skirtų Garantinio fondo lėšų panaudojimu, apmokėjimui. Taip pat buvo nutarta buvusiam UAB „Alrosta“ direktoriaus pavaduotojui A. J., kaip įmonės darbuotojui, nuosavybės teise turinčiam 100% įmonės akcijų, neskirti išmokų iš Garantinio fondo, vadovaujantis LR garantinio fondo įstatymo 5 str. 12d. ir nesant priežasčių, nepriklausančių nuo įmonės savininko veiklos.

Garantiniam fondui vadovauja Taryba, o 2 str. 2 d. numatyta, jog garantinio fondo administratorius yra LR Vyriausybės įgaliota institucija. LR Vyriausybės 2001-06-07 nutarimu Nr.685 (patvirtintų Garantinio fondo nuostatų 4 p. nustatyta, kad Garantinį fondą administruoja Fondų administracija, o 29 p. - jog Garantinio fondo tarybą techniškai aptarnauja Fondų administracija. Be to, pagal Fondų administracijos nuostatų, patvirtintų 2007-08-28 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr.Al-219, 5.14 p. Fondų administracija nagrinėja piliečių skundus ir prašymus, adresuotus Garantinio fondo tarybai arba Fondų administracijai, ir teikia pareiškėjams paaiškinimus dėl išmokų iš Garantinio fondo skyrimo tvarkos ir sąlygų. Iš sisteminės Garantinio fondo nuostatų ir Fondų administracijos nuostatų analizės darytina išvada, kad Fondų administracija (jos atstovas) yra tinkamas Garantinio fondo tarybos atstovas.

Fondų administracija sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad atsakant į jo 2008-01-11 prašymą dėl kai kurių išmokų iš Garantinio fondo skyrimo, 2008-02-05 rašte „Dėl išmokų iš Garantinio fondo“ Nr. 1.15-71 buvo vadovautasi nuo 2007-10-01 nebegaliojančių Garantinio fondo nuostatų 32.14 p. („nagrinėja piliečių skundus ir prašymus, adresuotus fondo tarybai arba administracijai ir teikia pareiškėjams paaiškinimus dėl išmokų iš fondo skyrimo tvarkos sąlygų“), tačiau kartu pažymi, kad ši nuostata nuo 2007-10-01 buvo perkelta į Fondų administracijos nuostatų 5.14 p. („nagrinėja piliečių skundus ir prašymus, adresuotus Tarybai arba Fondų administracijai, ir teikia pareiškėjams paaiškinimus dėl išmokų iš Garantinio fondo skyrimo tvarkos ir sąlygų“). Todėl vykdydama šią Fondų administracijai pavestą funkciją, ji galėjo nagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą ir į jį atsakyti. Sprendimą (nutarimą) priėmė Taryba, ne Fondų administracija. Pastaroji tik išnagrinėjo ir atsakė į A. J. prašymą, o pareiškėjas, manydamas, jog Tarybos sprendimas (nutarimas) yra nepagrįstas ir (ar) neteisėtas, pagal LR garantinio fondo įstatymo 6 str. 8 d. galėjo šį sprendimą skųsti, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Pareiškėjo skundžiamas Tarybos nutarimas buvo priimtas vadovaujantis LR garantinio fondo įstatymo 5 str. 12 d. bei Tarybos 2006-11-30 posėdžio nutarimu. Minėti teisės aktai nustato, kad jei darbuotojui pačiam arba kartu ir jo sutuoktiniui (sugyventiniui) ar (ir) artimiesiems giminaičiams priklausė nuosavybės teise daugiau kaip 50% įmonės akcijų (dalių, pajų), Tarybos nutarimu jam gali būti skiriamos tik kai kurios išmokų, numatytos LR garantinio fondo įstatymo 5 str. 1 d., rūšys arba išmokos iš garantinio fondo lėšų visai neskiriamos. Pažymėtina, kad teisės aktai Tarybai suteikia sprendimo teisę (nutarimu nuspręsti skirti tam tikras išmokas arba jų visai neskirti) ir nenustato jokių pagrindų, konkrečių atvejų ar sąlygų, kada kai kurios Garantinio fondo išmokos turėtų būti skiriamos, o kada - ne (t. y. sprendimo prerogatyva paliekama Garantinio fondo tarybai).

Todėl siekdama objektyvumo ir vienodos sprendimų tokiais atvejais priėmimo praktikos, Taryba 2006-11-30 posėdyje svarstė bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojo, turinčio asmeniškai ar kartu su sutuoktiniu ir (ar) artimaisiais giminaičiais nuosavybės teise daugiau kaip 50% įmonės akcijų, veiklos vertinimo, sprendžiant dėl kai kurių rūšių išmokų iš Garantinio fondo jam skyrimo, klausimą. Taryba įvertino tai, kad akcininkas(-ai) kaip aukščiausias įmonės organas, turi aktualią informaciją apie savo įmonę, jos veiklą, nuostolius, perspektyvas ir pan. Todėl akcininkas(-ai), kaip įmonės šeimininkas(-ai), yra atsakingas(-i) už savalaikį bankroto inicijavimą, o siekdamas(-i) minimizuoti galimus nuostolius kreditoriams (tarp jų - ir darbuotojams) ir protingai bei atsakingai elgdamasis(-iesi) akcininkas(-ai) visada šia galimybe pasinaudos. Būtent todėl Taryba 2006-11-30 posėdyje apsisprendė išmokų neskirti, jeigu neįrodoma, jog įmonės bankrotą nulėmė priežastys, nepriklausiusios nuo įmonės savininko (pagrindinio akcininko) kaltės. Buvo nutarta, jog kai kurių rūšių išmokos iš Garantinio fondo tokiam darbuotojui (akcininkui) gali būti skiriamos, jei bankroto bylos įmonei iškėlimo priežastis buvo: nenugalima jėga (force majeure), stichinės nelaimės, gaisras, potvynis ir kt; įmonės veiklos perspektyvos nebuvimas pasikeitus rinkos konjunktūrai arba įmonei neatlaikius konkurencijos, jei įmonė nėra skolinga Sodrai ir valstybės biudžetui ir jos veiklos trukmė nuo įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo ne mažesnė kaip 3 metai ir per šį laikotarpį įmonė nebuvo pertvarkyta iš neribotos atsakomybės juridinio asmens į ribotos atsakomybės juridinį asmenį; bankrutavus bankui, kuriame buvo Įmonės sąskaita, taip pat negrąžintos bankrutuojančių įmonių debitorinės skolos; kitos priežastys, kurios nepriklausė nuo įmonės savininko (pagrindinio akcininko) veiklos ir kompetencijos.

Atkreiptinas dėmesys, jog apie bent vieną iš aukščiau nurodytų bankroto bylos įmonei iškėlimo priežasčių (jei tokios buvo) teikiamoje paraiškoje turėjo pažymėti įmonės administratorius, nes pagal Garantinio fondo nuostatų 11 p. paraiškoje, be kita ko, turi būti nurodytos ir kitos esminės bankroto aplinkybės. Tačiau bankrutuojančios UAB „Alrosta“ paraiškoje tokių aplinkybių nurodyta nebuvo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad nepavyko surasti Tarybos 2006-11-30 posėdžio nutarimo (protokolas Nr. 1.8-12). Norėtume atkreipti dėmesį, kad Garantinio fondo internetinėje svetainėje skelbiami tik suvestiniai Garantinio fondo tarybos posėdžių duomenys: nurodoma vieno posėdžio metu nagrinėtų įmonių paraiškų skaičius, įmonėms skirta lėšų suma, kt. Patys posėdžių protokolai neskelbiami pagal susiklosčiusią praktiką nes juose konkrečiai įvardijama, kiek lėšų kokiai įmonei skiriama, o tai yra neviešintina informacija. Tačiau Garantinio fondo internetinės svetainės http://www.socmin.lt/gf/ tituliniame puslapyje Tarybos nutarimų pagrindu yra pateiktos Rekomendacijos paraiškų teikimui lėšoms iš Garantinio fondo gauti, kur galima rasti ir aukščiau minėtąjį 2006-11-30 nutarimą.

Teismo posėdžio metu atstovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2007-04-19 nutartimi UAB „Alrosta“ iškelta bankroto bylą pagal šios bendrovės direktoriaus A. P. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (b.l. 25).

Bankrutuojančios UAB „Alrosta“ administratorius UAB „Bankrovita“ pateikė Administracijai prašymą skirti Garantinio fondo lėšų UAB „Alrosta“ darbuotojų darbo užmokesčiui, kompensacijų už nepanaudotas atostogas ir išeitinėms pašalpoms apmokėti. Minėtame prašyme nurodoma, kad įmonės darbuotojui A. J. priklauso 100 proc. UAB „Alrosta“ akcijų (b.l.20).

Tarybos 2007-11-29 protokoliniu sprendimu Nr.1.8-11 2p. nuspręsta neskirti A. J. Garantinio fondo išmokų, kaip UAB „Alrosta“ darbuotojui nuosavybės teise turinčiam 100 proc. įmonės akcijų, vadovaujantis LR garantinio fondo įst. 5 str. 12 d., nesant priežasčių, nepriklausančių nuo įmonės savininko veiklos (Tarybos 2006-11-30 posėdžio nutarimas (protokolas Nr.1.8-12)) (b.l. 40).

Byloje spręstinas ginčas dėl Tarybos 2007-11-29 protokolinio sprendimo Nr.1.8-11 2p., kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti Garantinio fondo lėšų išmokoms, bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovę iš Garantinio fondo skirti jam išmokoms 2800 Lt pagrįstumo ir teisėtumo.

LR garantinio fondo įst. 3 str. 1d. nurodoma, kad 1. lėšos iš Garantinio fondo skiriamos šiame įstatyme nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams, dirbusiems įmonėje iki teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo dienos arba iki kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar darbo santykiai tęsiasi, ar yra nutrūkę, taip pat buvusiems įmonių, likviduotų dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui, darbuotojams, kai įmonės jiems yra įsiskolinusios, taip pat Garantinio fondo administravimo išlaidoms Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka.

LR garantinio fondo įst. 5 str. 1d. nurodoma, kokios išmokos iš Garantinio fondo yra mokamos darbuotojams, o šio straipsnio 12 d. nustatyta, jog kai darbuotojui pačiam arba kartu ir jo sutuoktiniui (sugyventiniui) ar (ir) artimiesiems giminaičiams priklausė nuosavybės teise daugiau kaip 50 procentų įmonės akcijų (dalių, pajų), Garantinio fondo tarybos nutarimu jam gali būti skiriamos tik kai kurios išmokų, numatytų šio įstatymo 5 str. 1 d., rūšys arba išmokos iš fondo lėšų visai neskiriamos.

Tarybos 2006-11-30 nutarimu Nr.1.8-12 2p. nutarta, jog vadovaujantis LR Vyriausybės 2006-08-25 nutarimo Nr.828 patvirtintų Garantinio fondo nuostatų 15 p. pakeitimu, sprendžiant kai kurių rūšių išmokų iš Garantinio fondo skyrimo klausimą bankrutavusios ar bankrutuojančios įmonės darbuotojui, kai jam pačiam kartu su sutuoktiniu ar artimais giminaičiais priklausė nuosavybės teise daugiau kaip 50 proc. įmonės akcijų, būtina įvertinti ar bankroto bylos iškėlimo priežastimi nebuvo: 1) nenugalima jėga (force majeure), stichinės nelaimės, gaisras, potvynis ir kt; 2) įmonės veiklos perspektyvos nebuvimas pasikeitus rinkos konjunktūrai arba įmonei neatlaikius konkurencijos, jei įmonė nėra skolinga Sodrai ir valstybės biudžetui ir jos veiklos trukmė nuo įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo ne mažesnė kaip 3 metai ir per šį laikotarpį įmonė nebuvo pertvarkyta iš neribotos atsakomybės juridinio asmens į ribotos atsakomybės juridinį asmenį; 3) bankrutavus bankui, kuriame buvo įmonės sąskaita, taip pat negrąžintos bankrutuojančių įmonių debitorinės skolos; 4) kitos priežastys, kurios nepriklausė nuo įmonės savininko (pagrindinio akcininko) veiklos ir kompetencijos.

LR garantinio fondo įstatyme nenumatyta jokių pagrindų ar sąlygų, kada šio įstatymo 5 str. 12 d. nurodytiems asmenims Garantinio fondo išmokos turėtų būti skiriamos, o kada – ne.

Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad Taryba, pasitvirtinusi asmenims, nurodytiems LR garantinio fondo įstatymo 5 str. 12 d., išmokų iš Garantinio fondo neskyrimo kriterijus, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdama Garantinio fondo lėšų skyrimo klausimą, privalo šiais kriterijais vadovautis.

Kita vertus, Tarybos sprendimas, kuriuo A. J. nutarta neskirti Garantini fondo lėšų išmokoms, priimtas atsakovei vykdant LR garantinio fondo įst. 9 str. 2d. 2p. numatytas ir jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, laikytinas viešojo administravimo sprendimu, todėl jam taikytinos LR viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios individualaus sprendimo priėmimo administracinių procedūrų tvarką bei sąlygas, o taip pat nustatančios paties sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.

LR viešojo administravimo įst. 3 str. 2 p. įtvirtintas objektyvumo principas, reiškiantis, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. sakoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Įvertinus minėtuose straipsniuose įtvirtintas normas, sprendžiama, jog tik nustačius, išnagrinėjus bei įvertinus visas su priimamu sprendimu susijusias reikšmingas aplinkybes, pats sprendimas gali būti pripažįstamas objektyviu, pagrįstu ir teisėtu.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog pareiškimą Fondo administracijai dėl lėšų iš Garantinio fondo skyrimo pateikė ne pats pareiškėjas, o bankrutuojančios UAB „Alrosta“ administratorius UAB „Bankrotera“. Todėl galimai dėl nepilnos ir neišsamios informacijos pateikimo atsakovei buvo sąlygotas ginčo sprendimo priėmimas.

Taryba nepasinaudojo ir LR viešojo administravimo įst. 26 str. 1 d. suteikta teise prieš priimant sprendimą pareikalauti iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, pateikti papildomų dokumentų ar informacijos, reikalingos sprendimui priimti. Nors LR viešojo administravimo įst. 28 str. 1d. nurodoma, kad prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami, siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes, tačiau tai padaryta nebuvo.

Vadovaujantis LR viešojo administravimo įst. 28 str. 3d. sprendimas neapklausus gali būti priimtas, tik jeigu: 1) prašymas patenkinamas iš karto ir sprendimas nepažeidžia kitų asmenų teisėtų interesų; 2) kai pagal susidariusias aplinkybes sprendimas turi būti priimtas nedelsiant.

Aplinkybių, nurodytų minėto straipsnio dalyse nenustatyta.

Tarybos atsiliepime teismui nurodyti motyvai ir aplinkybės, jog akcininkas (A. J.) kaip aukščiausiais įmonės organas turi aktualią informaciją apie savo įmonę, jos veiklą, atsakingas už savalaikį bankroto inicijavimą, yra bendro pobūdžio, nesusijusios su pačios atsakovės 2006-11-30 nutarime Nr.1.8-12 2p. patvirtintais išmokų neskyrimo kriterijais, o be to nebuvo vertintos skundžiamo sprendimo priėmimo metu.

Todėl daroma išvada, jog Taryba sprendimą dėl lėšų skyrimo A. J. priėmė neturėdama jokios reikšmingos informacijos, kuria vadovaujantis galima būtų spręsti apie UAB „Alrosta“ bankroto priežastis, o tuo pačiu ir apie pareiškėjui išmokų iš Garantinio fondo neskyrimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtas aplinkybes, sprendžiama, kad skundžiamas Tarybos, sprendimas nelaikytinas objektyviu, o tuo pačiu pagrįstu ir teisėtu LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1d . prasme.

LR administracinių bylų teisenos įst. 89 str.1 d.3p. sakoma, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas jei jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, kad Tarybos 2007-11-29 protokolinio sprendimo Nr.1.8-11 2. dalis., kuria atsisakyta A. J. skirti Garantinio fondo lėšų išmokoms, priimta nenustačius bei neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, neatitinka LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1d. įtvirtintam ir objektyviam sprendimui keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas, o Taryba įpareigotina A. J. prašymą nagrinėti iš naujo.

A. J. skundo reikalavimas įpareigoti Tarybą išmokėti jam įstatymo nustatyta tvarka iš Garantinio fondo reikalaujamas išmokas negali būti tenkintas, nes kaip minėta, prieš priimant sprendimą dėl lėšų išmokoms skyrimo atsakovė privalo nustatyti bei įvertinti visas reikšmingas aplinkybes.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2, 3 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Garantinio fondo tarybos 2007-11-29 protokolinio sprendimo Nr.1.8-11 2.dalį., kuria nutarta A. J. neskirti išmokų iš Garantinio fondo ir įpareigoti Garantinio fondo tarybą lėšų skyrimo A. J. klausimą nagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėjai Mefodija PovilaitienėEgidija SmalakienėHalina Zaikauskaitė