- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1730-656/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18356-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „Tomadas“
- Atsakovas
- A. K., G. V.
- Kategorijos
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) UAB „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovams A. K. ir G. V. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo,
1. Ieškovė UAB „Tomadas“ pateikė teisme ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir G. V. 5174,43 Eur skolą už automobilio (duomenys neskelbtini) priverstinį nugabenimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad priverstinai nugabenus minėtą automobilį ir priėmus jį saugoti, automobilio savininkas A. K., kurios vardu registruotas automobilis, ir automobilio valdytojas G. V. buvo informuoti apie susidariusį įsiskolinimą už minėtos transporto priemonės transportavimo ir saugojimo paslaugas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu nusprendė atsakovo A. K. atžvilgiu ieškinį atmesti, atsakovo G. V. atžvilgiu ieškinį tenkinti. Priteisė ieškovės UAB „Tomadas“ naudai iš atsakovo G. V. 5 174,43 Eur skolos už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5 174,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsakovo A. K. naudai iš ieškovės UAB „Tomadas“ priteisė 368,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. K. patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 38,00 Eur žyminis mokestis, 30,00 Eur dokumentų vertimo paslaugos, 650,00 Eur advokato padėjėjos prašymo dėl termino atnaujinimo ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimas bei 150,00 Eur pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme, ką patvirtino byloje pateikti mokėjimo kvitai. Teismo vertinimu, prašomos priteisti išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (800,00 Eur) neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog byloje buvo tik vienas posėdis, nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo sprendžiamas naujas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, todėl teismas sprendė, jog prašoma priteisti 800,00 Eur suma už advokato padėjėjos prašymo dėl termino atnaujinimo ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą bei už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintina iki 300,00 Eur.
4. Teismas atsakovui A. K. iš ieškovės priteisė 368,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (38,00 Eur+30,00 Eur 300,00 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
5. Apeliantė UAB „Tomadas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 sausio 23 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui A. K. iš ieškovės UAB ,,Tomadas” ir bylinėjimosi išlaidų iš UAB ,,Tomadas” nepriteisti, tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo dalį dėl 368 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinti atsakovui A. K. iš UAB ,,Tomadas” priteistiną sumą; prijungti prie civilinės bylos medžiagos AB „Lietuvos paštas“ 2016 m. kovo 24 d ir 2016 m. gegužės 5 d. registruotųjų pašto siuntų sąrašus (siuntų numeriai RN224870673LT, RN265063977LT), patvirtinančius UAB „Tormadas“ 2016 m. kovo 24 d ir 2016 m. gegužės 5 d. raginimų dėl įsiskolinimo išsiuntimą A. K.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį, neatsižvelgė į šalių procesinio elgesio tinkamumą ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė 2016 m. kovo 24 d. ir 2016m. gegužės 5d. pranešimais informavo atsakovą A. K. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu apie būtinybę atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį bei atlyginti susidariusias automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Tuo atveju, jei atsakovas A. K. gavęs apeliantės 2016 m. kovo 24 d. ir 2016 m. gegužės 5d. pranešimus būtų informavęs apeliantę apie tai, kad atsakovas A. K. nebuvo automobilio savininku jo priverstinio nuvežimo metu, tai atsakovo A. K. atžvilgiu apeliantė būtų nepareiškusi ieškinio teisme. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis automobilio savininku nurodytas A. K., todėl būtent jam ir išsiuntė informacinius pranešimus, o nesulaukus atsakymo kreipėsi į teismą. A. K. teismui 2017 m. rugsėjo 20 d. pateikė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią automobilį pardavė G. V. (šios sutarties A. K. niekada neteikė ieškovei). Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nei A. K., nei G. V. nepateikė VI „Regitra“ ir duomenų apie transporto priemonių nuosavybės teisės perleidimą, neiregistravo;
5.2. Ieškinys atsakovui A. K. buvo pareikštas išskirtinai dėl jo paties neveikimo ir automobilio pirkimo-pardavimo sutarties neišviešinimo, t. y. atsakovo veiksmai (neveikimas ir nerūpestingumas) lėmė civilinės bylos užvedimą atsakovo atžvilgiu, todėl atsakovui A. K. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos arba mažintinos;
5.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad suma už procesinių dokumentų surašymą mažinama iki 300 Eur, tačiau neišskyrė, kokia suma priteistina už atstovavimą, o kokia už procesinių dokumentų parengimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisiningumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 9 punkto nuostatomis bei priteisė išlaidas už atstovavimą teismo posėdyje, nors teismo posėdis truko tik 17 min.;
5.4. Atsakovo A. K. atstovė pateikė teismui negaliojančią 2017 m. rugpjūčio 29 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 29/2017, kurios pagrindu teiktos teisinės paslaugos atstovaujamajam atsakovui A. K. teismo posėdyje 2018 sausio 8 d. Apie kokią nors kitą sutartį ar įgaliojimą apeliantei nėra žinoma. Apeliantės vertinimu, A. K. atstovė nebuvo įgijusi teisės atstovauti A. K. pagal aukščiau minėtą sutartį;
5.5. Byloje nėra duomenų, jog UAB „Vyja“, teikianti vertimo paslaugas, 2017 m. rugsėjo 7 d. būtų išrašiusi sąskaitą būtent už dokumentų vertimą, kurie buvo pateikti teismui. Byloje nėra duomenų, kada ir pagal kokią sutartį minėti dokumentai išversti bei kada ir pagal kokią sąskaitą, sąskaitą-faktūrą už jų vertimą buvo apmokėta;
6. Atsakovas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir atsiliepimą į apeliacinė skundą grindė šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo klausimus, todėl ginčijama skundžiamo sprendimo dalis, kuria atsakovo atžvilgiu ieškinys atmestas, ir atsakovo naudai iš ieškovės priteista 368 Eur bylinėjimosi išlaidų laikytina teisėta ir pagrįsta;
6.2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog atsakovas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis bylos nagrinėjimo metu. Atkreipė dėmesį į tai, jog pačios apeliantės procesinis elgesys buvo netinkamas nuo pat to momento, kai atsakovas pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą sprendimui už akių peržiūrėti, šiuose procesiniuose dokumentuose buvo aiškiai išdėstytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, jog atsakovas nebuvo transporto priemonės nei savininkas, nei valdytojas, dėl ko jam nekilo pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Šios pozicijos atsakovas nuosekliai laikėsi ir teikdamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu. Be to, pačios apeliantės netinkamas procesinis elgesys pasireiškė ir tuo, jog apeliantė procese nedalyvavo, atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat į teismo posėdžius sąmoningai neatvyko, nors procesiniai dokumentai apeliantei buvo įteikti tinkamai, apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą apeliantė buvo informuota taip pat tinkamai;
6.3. Atsakovas A. K. nepažeidė jokios įstatyminės pareigos ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie sąlygojo transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą;
6.4. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kai joje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas. Įstatymų leidėjas nenustatė privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registravimo pareigos;
6.5. Apeliantė, inicijuodama teisminį procesą prisiėmė riziką, susijusią su išlaidų atsiradimu. Atsakovo argumentai, kurių pagrindu ieškinys atmestas, buvo nurodomi ir jais nuosekliai remtasi nuo pat atnaujintos bylos nagrinėjimo pradžios, tačiau kaip ir minėta, ieškovė bylos eiga nesidomėjo bei CPK numatyta teise atsisakyti ieškinio reikalavimo atsakovo A. K. atžvilgiu taip pat nepasinaudojo;
6.6. Priteistos 300,00 Eur už advokato padėjėjo pagalbą, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimus. Ieškovė turėjo galimybę susipažinti su atsakovo prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu pirmosios instancijos metu, o kilus abejonėmis dėl jų pagrįstumo, turėjo teisę pareikšti nesutikimus, prašymus dėl šių išlaidų dydžio, pagrįstumo, detalizacijos ir pan., tačiau viso proceso metu jokių pastabų nepateikė;
6.7. Buvo atlikti oficialūs vertimai iš vokiečių į lietuvių kalbą. Šias išlaidas pagrindžia UAB „Vyja“ 2017 m. rugsėjo 7 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra, ir 2017 m. rugsėjo 8 d. 30,00 Eur mokėjimo pavedimas, taip pat byloje pateikti 2 dokumentų oficialūs vertimai iš vokiečių į lietuvių kalbą patvirtinti UAB „Vyja“ vertėjo antspaudu bei parašu;
6.8. Atsakovo atstovė buvo įgijusi teisę atstovauti atsakovą viso proceso metu, t. y. atstovavo savo atstovaujamąjį asmenį pratęstos Teisinių paslaugų sutarties Nr. 29/2017 pagrindu, todėl apeliantės teiginys, jog atsakovo atsakovė atstovavo A. K. 2018 m. sausio 8 d. vykusiame teismo posėdyje, neturėdama jai suteiktų įgaliojimų, yra nepagrįstas;
6.9. Apeliacinė instancijos teismui teikti nauji įrodymai neturi įtakos šalių ginčo sprendimui, todėl, atsakovo vertinimu, apeliantės prašomų papildomų įrodymų priėmimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl atmestini.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Iš civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė UAB „Tomadas“ patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 116,00 žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės naudai iš atsakovo G. V. 116,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. K. patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 38,00 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 30,00 Eur dokumentų vertimo paslaugos, 650,00 Eur advokato padėjėjos prašymo dėl termino atnaujinimo ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimas bei 150,00 Eur pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas atsakovo A. K. naudai iš ieškovės UAB „Tomadas“ priteisė 368,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
9. Nustatyta, kad atstovavimo sutartis su advokato padėjėja G. G. pratęsta 2017-12-29 susitarimu, todėl nurodyta atstovė pripažintina tinkama atstove, kuri turėjo teisę gauti atlyginimą už atstovavimo 2018-01-08 posėdyje paslaugą.
10. Apeliantė teigia, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 9 punkto nuostatomis bei priteisė išlaidas už atstovavimą teismo posėdyje, nors vienintelis žodinis teismo posėdis truko tik 17 min. Susiklosčiusi situacija taisyklėse tiesiogiai nepatarta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors posėdis truko trumpiau kaip 30 min., tačiau akivaizdu, kad atsakovo atstovė suteikė atstovavimo teismo posėdyje paslaugą, kurią sudarė ne tik tiesioginis atstovavimas teismo posėdyje, bet ir darbo sąnaudos ruošiantis posėdžiui, laiko sąnaudos atvykstant į teismo posėdį. Dėl to būtų pagrindas priteisti užmokestį už vieną vienos valandos trukmės posėdį.
11. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Taigi, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
12. Nustatyta, kad apeliantė 2016 m. kovo 24 d. ir 2016m. gegužės 5d. pranešimais informavo atsakovą A. K. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu apie būtinybę atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį bei atlyginti susidariusias automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Nors atsakovas T. K. laikinai išvykęs į užsienį, apeliantės veiksmai informuojant automobilio savininką jo paties išvišintu adresu vertinami kaip teisėti ir patvirtinatys, kad apeliantė ėmėsi protingų priemonių informuoti automobilio savininką. Tuo atveju, jei atsakovas A. K. gavęs apeliantės 2016 m. kovo 24 d. ir 2016 m. gegužės 5d. pranešimus būtų informavęs apeliantę apie tai, kad atsakovas A. K. nebuvo automobilio savininku jo priverstinio nuvežimo metu, tai atsakovo A. K. atžvilgiu apeliantė būtų nepareiškusi ieškinio teisme. Apeliantė rėmėsi aplinkybe, jog siekdama patikrinti Vilniaus apskrities VPK pateiktus duomenis, prieš išsiųsdama informacinius pranešimus ir kreipdamasi į teismą patikrino VĮ „Regitra“ duomenis apie Automobilio savininką. Automobilio savininku VĮ „Regitra“ duomenimis taip pat buvo nurodytas A. K., todėl būtent jam ir išsiuntė informacinius pranešimus, o nesulaukus atsakymo kreipėsi į teismą.
13. A. K. tik 2017 m. rugsėjo 20 d. pateikė teismui automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią automobilį pardavė G. V. (šios sutarties A. K. niekada neteikė ieškovei). Minėtos pirkimo-pardavimo sutarties nei A. K., nei G. V. nepateikė VI „Regitra“ ir duomenų apie transporto priemonių nuosavybės teisės perleidimą, neįregistravo, nors sutarties tekste yra pastaba apie šalių pareigą per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo perregistruoti Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę
14. Abu atsakovai nevykdė LR vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 260 “Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo” 76.30 punkto (įsakymo Nr. 1V-839, 2014-12-08, redakcija, paskelbta TAR 2014-12-08, i. k. 2014-19111) reikalavimų deklaruoti pasikeitusius savininko (valdytojo) duomenis. Šią prievolę turėjo galimybę įvykdyti ir vienas atsakovas T. K.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neteisėtas paties atsakovo T. K. neveikimas buvo priežastis, kuri lėmė jo paties patraukimą atsakovu. Ši išvada sudaro pagrindą atmesti atsakovo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nes nevertino priežsasčių, dėl kurių susidarė atsakovo T. K. bylinėjimosi išlaidos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui T. K. keičiama ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui T. K. iš ieškovo UAB „Tomadas“ panaikinti ir atsakovo T. K. reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo UAB „Tomadas“ atmesti.