Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. Š., D. P., J. B., R. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos N. B., gimusios (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo tėvai, J. B. ir N. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), santuokoje gyveno iki (duomenys neskelbtini) kuomet J. B. mirė. Santuokos metu J. B. ir N. B. šeimoje gimė trys vaikai: V. B., J. B., Č. O. Š., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjo tėvai gyveno name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo (duomenys neskelbtini) pažymoje apie pastatus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad Šakių rajono Lukšių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo, Lepšių kaimo (duomenys neskelbtini) metų ūkinėje knygoje, įrašytas J. B., (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ūkis. Šeimos narių sąraše įrašyta N. B., gimusi (duomenys neskelbtini). Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamas namas ((duomenys neskelbtini)), tvartas ((duomenys neskelbtini)), kluonas ((duomenys neskelbtini)), bulvinė ((duomenys neskelbtini)). Mirus J. B., jį pragyvenusiai sutuoktinei N. B. (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą. Nekilnojamojo turto registre N. B. vardu įregistruoto turto nėra. Pareiškėjo motina po sutuoktinio mirties liko gyventi minėtame name iki pat savo mirties. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) apsigyvino kartu su savo motina. Po motinos mirties pareiškėjas liko ir toliau gyventi tame pačiame name, kurį remontavo, rūpinosi aplinka, mokėjo visus komunalinius mokesčius, atliko namo ir kitų statinių kadastrinius matavimus. Po motinos mirties pareiškėjui taip pat liko jos asmeniniai daiktai, namų apyvokos reikmenys, turto bei asmens dokumentai. Po motinos N. B. mirties niekas iš galimų įstatyminių įpėdinių nesikreipė į palikimo vietos atsiradimo notarą dėl palikimo priėmimo. Nors, pareiškėjas mirus motinai į notarą per tris mėnesius dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau likusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga nustatyti paveldėjimo tikslu, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nes kitų galimybių gauti šį nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą nėra.

Suinteresuoti asmenys J. B., D. P. atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad V. B. priėmė motinos N. B. palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštarauja pareiškėjo prašymo tenkinimui.

Suinteresuoto asmens G. Š. kuratorius, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jei teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus įsitikintų, kad V. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo R. L., teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu (duomenys neskelbtini) paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.lt ir išsiunčiant jiems teismo pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. B. ir N. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), susilaukė trijų vaikų: V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir Č. O. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini). Mirusioji Č. O. Š. turėjo tris vaikus: D. P., gimusią (duomenys neskelbtini), R. L., gimusį (duomenys neskelbtini) ir G. Š., gimusį (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas yra J. B. ir N. B. sūnus. Byloje esantys medicininiai mirties liudijimai patvirtina, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini), N. B. – (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos duomenimis, po J. B. mirties palikimą priėmusiai sutuoktinei N. B. (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Byloje esančioje Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo (duomenys neskelbtini) pažymoje apie pastatus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad Šakių rajono Lukšių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo, Lepšių kaimo (duomenys neskelbtini) metų ūkinėje knygoje, įrašytas J. B., (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ūkis. Šeimos narių sąraše įrašyta N. B., gimusi (duomenys neskelbtini). Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamas namas ((duomenys neskelbtini)), tvartas ((duomenys neskelbtini)), kluonas ((duomenys neskelbtini)), bulvinė ((duomenys neskelbtini)). 2025 m. lapkričio 18 d. Šakių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad paveldėjimo byla mirus N. B. neužvesta, pareiškimai dėl palikimo priėmimo negauti.

Pareiškėjo paaiškinimais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. B., mirus motinai N. B., aktyviais veiksmais priėmė jai priklausantį turtą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Mirus motinai, V. B. ir toliau liko gyventi name, kuriame gyveno jo tėvai, mokėjo su turto išlaikymu susijusius mokesčius, jį prižiūrėjo, atliko turto pagerinimo, gyvenamojo namo ir priklausinių kadastrinius matavimus, bei likusiu turtu rūpinosi kaip savu. Kiti įstatyminiai įpėdiniai – suinteresuoti asmenys dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Byloje pateikto Testamentų registro išrašo duomenimis palikėjos palikimo priėmimo faktų neregistruota, niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nepradėjo jo valdyti faktiniu valdymu, ginčo dėl paveldimo turto nėra.

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po motinos N. B. mirties, jis priėmė likusį palikimą aktyviais veiksmais – perėmė palikėjos asmeninius daiktus ir dokumentus, toliau liko gyventi statiniuose, kur gyveno jo tėvai, yra atlikęs jų kadastrinius matavimus, turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog mirus N. B., likusį palikimą priėmė jos sūnus V. B., pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po savo motinos N. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 29,70 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo, kadangi jos viršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,70 Eur (dvidešimt devynių eurų 70 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.