Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo D. D. tėvas - A. D., po sutuoktinės palikėjos G. D. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo D. D. tėvai - A. D. ir

G. D. susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina G. D. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo tėvas A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo atsiradimo metu palikėjos G. D. turtą sudarė – pastatas, gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Palikėja minėto turto ½ dalį valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu A. D.. Mirus pareiškėjo motinai G. D. po jos mirties pareiškėjo tėvas A. D. valdė, naudojo, prižiūrėjo ir tvarkė visa minėtą turtą bei priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Kadangi po palikėjos G. D. mirties sutuoktinis A. D. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, palikimo priėmimo faktas negali būti nustatytas niekaip kitaip, kaip teisminiu būdu. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas, kad galėtų priimti mirusio tėvo palikimą.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvai A. D. ir G. D. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjo tėvui A. D. nuosavybės teise priklausė 372/744 dalis 0,0744 ha žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pagal (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) su ½ dalimi kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) pagal (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Medicininį mirties liudijimą pareiškėjo tėvas A. D. mirė (duomenys neskelbtini), o pagal Mirties liudijimą pareiškėjo motina G. D. mirė (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro duomenimis nurodyta, kad minėtame biure nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusios G. D. palikimą. Prie pareiškimo pridėti kvitai už sumokėtus mokesčius patvirtina, kad mirus G. D. pareiškėjo tėvas A. D. faktiškai valdė, naudojo, prižiūrėjo ir tvarkė visa minėtą turtą bei priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

6. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka

gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

7. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

8. Pagal CK 5.13 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar

antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. D. po sutuoktinės G. D. mirties praleido terminą palikimui priimti pagal įstatymą. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos anksčiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjo tėvas priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Pareiškimo duomenimis, A. D. po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. mirus G. D. rūpinosi jos turtu, tvarkė, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius, dėl ko nėra įsiskolinimų už turtą. Byloje nėra duomenų, kad po G. D. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. D. po sutuoktinės G. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti (CK 5.51 straipsnis).

9. Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuotų paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

10. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 9 punktu ypatingos teisenos bylose už pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo reikalavimą apmokestinamas 70 Eur žyminiu mokesčiu, pagal to paties straipsnio 7 punktą, procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis, mokamas 75 procentų mokėtinos žyminio mokesčio dalies. Pareiškėjas už pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo reikalavimą sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio. Teismo skaičiavimu pareiškėjas už pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo reikalavimą, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, permokėjo mokėtiną žyminį mokestį – 53 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui grąžintina žyminio mokesčio permoka – 47,00 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Grąžinti pareiškėjui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,00 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 00 ct) žyminio mokesčio permoką. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti VMI prie LR FM.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.