Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, nepilnametei nukentėjusiajai V. U., jos atstovui pagal įstatymą R. U., gynėjai advokatei Nijolei Raulušaitienei, nepilnametės kaltinamosios atstovei J. D., Varėnos rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei A. K., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

R. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 11 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 12-oje klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), Varėnos r., (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose „S.“, neteista

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. pažeidė viešąją tvarką ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, o būtent : 2012 m. lapkričio 26 d. apie 13.00 val. Varėnos r. sav. Valkininkų sen. Naujųjų Valkininkų k. viešoje vietoje-vaikų sanatorijos „Pušelė“ mokyklos koridoriuje, be aiškios priežasties, įžūliu elgesiu, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydama visuomenės rimtį, tarpusavio konflikto tarp D. J., S. M. metu, tyčia sugriebė V. U. už plaukų ir tampė, sudavė du kartus rankos kumščiu į galvos sritį, tuo nukentėjusiajai V. U. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta.

Kaltinamoji R. N. kaltės nepripažino ir atsisakė duoti paaiškinimus apie tiriamas bylos aplinkybes.

Nepilnametė nukentėjusioji V. U. paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 26 d. buvo Valkininkų vaikų sanatorijos „Pušelė“ mokykloje. Sėdėjo koridoriuje ant radiatorių, atėjo D. ir metė į galvą metalinę spynelę nuo mokyklinės kuprinės. D., S., N., K. kalbėjo, kad ji ubagė. Kai D. nuėjo, suskambėjo skambutis ir reikėjo eiti į klasę. Kai ėjo, S. spyrė į koją, tada ji spyrė atgal. S. pradėjo muštis, po to prisidėjo ir R. N.. Ji sudavė smūgius. Smūgiai buvo suduoti rankų kumščiais. Buvo suduoti smūgiai, tampė už plaukų. Buvo suduoti smūgiai į veidą. R. su S. yra draugės. Bandė gintis, kad nemuštų. Apie sužalojimą pasakė socialiniai darbuotojai. Smūgius sudavė R. N. ir S.. R. N. apkalbėdavo, juokdavosi, žemino. Įvykį matė ir E. M.. Po įvykio skaudėjo galvą.

Nepilnametis liudytojas D. J. parodė, kad R. N. pažįsta, santykiai su ja normalūs. V. U. pažįsta, santykiai normalūs. Viskas vyko 2012 m. S. M. sudavė smūgius V. U.. Viskas vyko „Spenglos“ mokykloje. S. M. sudavė smūgius V. U. rankos delnu į galvą, į veidą keletą kartų, ir dar įspyrė į pilvą. R. N. laikė V. U.. Į V. metė plastmasinę spynelę. Mušantis S. ir V., priėjo R., kuri pagriebė už plaukų V. ir laikė. Muštynės truko neilgai.

Nepilnametė liudytoja S. M. paaiškino, kad 2012 m. lapkričio mėnesį buvo vaikų globos namuose „Spengla“. R. N. pažįsta, santykiai normalūs. Nukentėjusiosios nepažįsta. Ji susimušė su V.. R. irgi buvo. Kiek sudavė smūgių V.-nepamena. Viskas vyko mokyklos korpuse, koridoriuje. V. po smūgių sudavimo nuėjo į „Pušelę“, o mes ji į „Spenglą“. Pačioje pradžioje įspyrė V.. Konfliktas vyko apie 12 val. R. buvo tarp jo ir V..

Nepilnametė liudytoja S. K. parodė, kad 2012-11-26 apie 11.00-12.00 val. sanatorijos „Pušelė“ mokyklos koridoriuje matė, kaip D. J. mesdamas spynele pataikė V. U. į galvą. Tada S. M. vieną kartą V. įspyrė į užpakalį. V. ir S. pagriebė viena kitą už plaukų, abi viena kitą tampė. S. keliu įspyrė V. vieną kartą į galvą. Pribėgusi R. N. vieną kartą delnu sudavė V..

Nepilnametė liudytoja E. M. paaiškino, kad 2012 m. buvo vaikų sanatorijoje „Pušelė“. D. mokyklos koridoriuje sudavė V., tada sudavė S.. R. N. sudavė V., tik kiek kartų nežino, bet ne vieną kartą. Sudavė ranka. Suduota buvo į galvą.

Liudytoja A. S. paaiškino, kad dirba socialine darbuotoja. Iš U. pasakojimų žino apie įvykį. Atėjusi į skyriaus palatą rado gulinčią U., paklausė, kas atsitiko. Iš pradžių nieko nesakė, tik vėliau paaiškino, kad skauda galvą. Po kurio laiko atėjo U. ir A. V. ir pradėjo pasakoti, kad R. mušė V.. Iškvietė vaikų gydytoją, kuris apžiūrėjo V.. V. buvo paraudimas ant veido. Konfliktas įvyko maždaug po pirmos pamokos, mokyklos koridoriuje.

Nepilnametė liudytoja A. V. paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta, santykiai su ja blogi. V. U. - jos draugė. V. ėjo į pamoką, prie jos prisikabino. D. metė spynelę V. į galvą, R. ir S. laikė V. ir ją mušė. Sakė, kad trenkė per veidą. V. veidas buvo truputį patinęs. Ne kartą R. kabinėjosi prie V..

Kaltinamosios kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :

Alytaus apskrities VPK Varėnos RPK tyrėjo M. Z. 2012-11-27 tarnybiniu pranešimu dėl V. U. sumušimo fakto vaikų ligoninės patalpose ( b.l. 2)

Įvykio vietos apžiūros protokolu, apžiūrėtas Valkininkų sanatorijos mokyklos koridorius ( b. l. 4-8).

V. U. paaiškinimu Vaikų ligoninės VšĮ VU ligoninės Santariškių klinikų filialo Valkininkų „Pušelė“ skyriaus vedėjui dėl jos sumušimo fakto ( b.l. 9).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G80/13(06) nurodyta, kad V. U. kliniškai nustatyta galvos sumušimas. Sveikatos sutrikdymo mąstas nėra kvalifikuotas. Fizinio skausmo sukėlimas konstatuojamas pagal faktines bylos aplinkybes ( b. l. 21-23).

Teismo medicinos eksperto S. J. paaiškinimais, kad esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems smūgių sudavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo galimybė nukentėjusiajai V. U. ( b. l. 27-29 ).

Kaltinamosios R. N. veiksmai kvalifikuotini, kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas LR BK 284 str. 2 d., o ne nusikaltimas, numatytas LR BK 284 str.1 d.

Teismas savo išvadas grindžia byloje surinktais įrodymais, juos ištyręs ir išanalizavęs teisiamajame posėdyje.

Nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusios parodymais, kad jai sudavė smūgius ir kaltinamoji R. N., kuri tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamosios kaltės nepripažinimas yra jos pasirinkta gynybinė pozicija.

Kaltinamoji veikė tyčia. D. J. ir S. M. pradėjo konflikuoti tarpusavyje su V. U., o tada prisijungė ir R. N.. D. J. ir S. M. nėra viešosios tvarkos sutrikdymo nusikalstamos veikos subjektai dėl savo amžiaus, bet būtent jie pradėjo konfliktą. Kaltės turinys nustatomas tiriant įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir t.t. Intensyviausius veiksmus atliko S. M., kuri nėra nusikalstamo veikos padarymo subjektu dėl amžiaus. D. J. sukelti nukentėjusiajai fiziniam skausmui panaudojo daiktą – spynelę. Kaltinamoji R. N. savo veiksmus nukentėjusios atžvilgiu atliko jau realizuojant kitų asmenų pradėtus neteisėtus veiksmus. Taigi, kaip viešosios tvarkos pažeidėja veikė nesukonkretindama, kokį poveikį visuomenei turės jos atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus trikdoma. Įžūlus elgesys – agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veiksmas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus elgesys gali reikštis ir kaip fizinis smurtas prieš žmogų. R. N. viešoje vietoje, gydymo sanatorijos mokslo įstaigos patalpoje – koridoriuje, susirinkusių moksleivių akivaizdoje, per pertrauką tarp pamokų, tampydama nukentėjusiųją už plaukų ir suduodama nukentėjusiajai į galvos sritį, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, ir norėjo taip elgtis. Toks kaltinamosios veiksmų demonstratyvumas, akivaizdus savęs priešpastatymas aplinkiniams rodo ją veikus tiesiogine tyčia. R. N. parodė, kad ji yra fiziškai stipresnė, ji gali atlikti smurtinius veiksmus viešoje vietoje – mokyklos koridoriuje, ir tai daryti savo nuožiūra. Gynyba, siekimas apginti kitą asmenį nuo užpuoliko panaudojant fizinę jėgą ir savo galią suprantamas, kaip asmens atskyrimas nuo kito asmens, jį atstumiant, sudarant kliūtis psichologiškai atsitraukti ar savo kūno ir masės svoriu sudarant kliūtį nepriartėti prie kito asmens nesaugiu atstumu. Sugriebimas už plaukų, tempimas už plaukų ir smūgių sudavimas tuo pačiu metu nurodo į puolimo poziciją, t.y. asmens tyčią atlikti tam tikrus veiksmus, pažeidžiant viešają tvarką. Kaltinamosios R. N. veiksmais buvo aiškiai viršyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis, numatyta ATPK 174 str. ir kvalifikuojama, kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 284 str.2 d.

Teismas nelaiko tai nusikaltimu, numatytu BK 284 str. 1 d., nes nenustatyti nukentėjusiajai kūno sužalojimai, jos sveikatos sutrikdymo mąstas. Kaltinamoji pagal nustatytas byloje aplinkybes nebuvo konflikto iniciatorė, jos veikimo būdas – prisidėjo prie kitų pažįstamų, nors ir nesančių nusikalstamos veikos subjektų veikos, o veika nebuvo intensyviausia.

Nekilo abejonių, kad veika padaryta viešoje vietoje.Vieša vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali pasirodyti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Mokyklos koridorius, neabejotinai vieša vieta.

Kaltinamosios veikimas kartu su nepilnamečiais, netgi nurodomos nusikalstamos veikos nesubjektais, nėra įrodytas veikimu grupėje. Kaltinamosios veika suprantama , kaip nesubrendusio amžiumi asmens veikimas, siekiant savo tikslų, o ne bendrų tikslų su kitais asmenimis.

Kaltinamoji praeityje neteista, į psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitas neįrašyta, administracine tvarka bausta (b.l. 73).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios padarytas baudžiamasis nusižengimas.

Kaltinamajai skirtina laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamoji nedirba, neturi nuolatinių pajamų ( BK 90 str.3 d.), todėl negali būti skiriama bausmė - bauda. Viešųjų darbų bausmė būtų aiškiai per švelni bausmė, kadangi nenustatyta nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, praeityje bausta administracine tvarka. Arešto bausmė būtų aiškiai per griežta bausmė, nes ji atliekama realiai.

Bausmės paskirtimi siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį už padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d.).

BK 91 str.2 d. numato, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, atsižvelgia į: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamoji auga vaikų globos namuose. Greitai taps pilnamečiu asmeniu. Jos suvokimas pagal socialinę brandą nurodo į tai, kad vaikui trūko tėviško dėmesio ir suvokimo santykiams, kad vaikų santykiai sprendžiami ne fizinės jėgos pagalba, ne pagalba vyresnių ir stipresnių draugų. Akivaizdus vaiko psichologinis maištas prieš gyvenime kylančias problemas, noras jas spręsti savarankiškai ir individualiai.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kardomoji priemonė nepaskirta. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Nuosavybės teisės kaltinamajai laikinai nėra apribotos.

Vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301– 308 str., teismas

R. N. pripažinti kalta, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalyje ir skirti laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Šį įpareigojimą vykdyti šešis (6) mėnesius.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.