- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- AS-520-169-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-987-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. L. L.
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Laimučio Alechnavičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo A. L. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. L. skundą dėl prokurorės veiksmų ištyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Kauno apygardos administraciniame teisme 2011 m. gruodžio 30 d. gautas pareiškėjo A. L. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo jis prašo ištirti bylą Nr. 65-1-01654-02 ir nustatyti, ar prokurorės J. M. apribojimas nuo 2003 m. rugsėjo 2 d. iki 2011 m. balandžio 11 d. susipažinti nukentėjusiajam su tyrimo bylos medžiaga, nepažeidė jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, Konstitucijos pripažintų įstatymų teisių. Skunde nurodė, kad pareiškėjas 2002 m. rugsėjo 21 d. buvo sužalotas ir apiplėštas. Kauno rajono policijos tyrėjas pareiškėjui neleido susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nedavė dokumentų gydytis reabilitacijoje, netyrė pareiškėjo pateiktų 3 nusikaltimo versijų, atsisakė bendrauti su pareiškėju. 2003 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas tyrėjo V. K. veiksmus apskundė Kauno rajono apylinkės prokuratūrai. Tyrimą turėjo atlikti prokurorė J. M., tačiau ji pareiškėją laikė skundiku, netyrė skundo, nesulaikė nusikaltėlių. 2011 m. minimos bylos tyrimas buvo atnaujintas, tačiau prokurorė J. M. vilkino bylos tyrimą. Parašiusi keletą atsakymų į pareiškėjo tris skundus, ši prokurorė bylos tyrimą sustabdė.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. L. L. skundą.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnis nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybės ir savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar veiksmų teisėtumo, dėl atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo, turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, tarnybinius ginčus ir kt. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu (ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis).
Teismas iš skundo turinio nustatė, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš, jo manymu, neteisėtų prokurorės veiksmų ikiteisminio tyrimo procese neleidžiant jam susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181 straipsnio 1 dalį įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Teismas išaiškino, kad atsisakymas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis per septynias dienas nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administraciniam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pareiškėjui išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. Kauno rajono apylinkės teismą.
III.
Pareiškėjas A. L. L. atskiruoju skundu prašo įvertinti, ar prokurorės J. M. ribojimas pareiškėjui susipažinti su bylos medžiaga nuo 2003 m. rugsėjo 2 d. – 2011 m. balandžio 11 d. nepažeidė pareiškėjo, kaip nukentėjusio piliečio, konstitucinių teisių. Nurodo, kad pareiškėjo netenkina Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartis tuo pagrindu, jog prokurorė neleido pareiškėjui susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, atsisakė bendrauti su pareiškėju. Taip pat iš skundo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjo netenkina prokurorės atlikti procesiniai veiksmai (neveikimas) ikiteisminio tyrimo byloje. Pareiškėjo vertinimu, šie veiksmai (neveikimas) lėmė, kad byla nepasiekė teismo. Nurodo, kad atnaujinus bylą 2011 metais byla nebuvo atiduota nagrinėti teismui. Taip pat nurodo, kad prokurorė J. M. lengvabūdiškai netyrė pareiškėjo iškeltų rašytinių versijų, nesulaikė nusikaltėlių, visiškai netyrė bylos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskiruoju skundu yra ginčijama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčas kyla dėl prokuratūros veiksmų, ir todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ši pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo ją panaikinti.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Lietuvos Respublikos Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką reglamentuoja ABTĮ. Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo turinio ir skunde suformuluoto reikalavimo matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas pripažinti Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės J. M. veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje neteisėtais, tačiau tokio ginčo administraciniai teismai nenagrinėja.
ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–542/2009, 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–497/2011, 2012 m. sausio 13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602–80/2012).
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apygardos administracinis teismas atskiruoju skundu apskųsta nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes byla nepriskirtina administraciniam teismui. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis nepanaikintina, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. L. L. atskirąjį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.