Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 357-34 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. Ž. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį, 253 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė subendrinta 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendis, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

2. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 1 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 28 d. Į bausmės laiką įskaitytos 3 dienos. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. liepos 29 d. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistojo Ž. Ž. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą.

Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 357-34 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti du formalieji ir du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas įvertina, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis Ž. Ž. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės) ir yra pateikęs pataisos įstaigos administracijai prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Visa tai sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistasis mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, kelias profesines kvalifikacijas, buvo skatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau vien tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įverinti nagrinėjimo klausimo reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš 2020 m. vasario 12 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-22 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo Ž. Ž. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, iš kurių 5 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 1 narys pasisakė prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo Ž. Ž. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 44 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 25 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar 19 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika išlieka vidutinė.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis Ž. Ž. anksčiau Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas net 6 kartus už įvairaus pobūdžio bei sunkumo nusikalstamas veikas. Be to, tarp pateiktos medžiagos dar yra duomenų ir apie nuteistojo teistumus užsienio valstybėse. Šiuo metu nuteistasis atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę už vieno baudžiamojo nusižengimo, dviejų nesunkių, dviejų apysunkių, vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnis). Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Taigi vien jau paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat jo atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau nuteistasis buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo institutu jam nustatytas sąlygas ir probacijos laikotarpiu jis buvo įvykdęs naują nusikalstamą veiką. Todėl šiuo atveju būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų skaičius, įvairovė, tyčinis pobūdis bei sunkumas rodo itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog visos praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutus, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis ir toliau įžūliai darė naujas nusikalstamas veikas, tarp kurių yra net sunkus ir labai sunkus nusikaltimai. Paminėtos aplinkybės yra svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kai ir šiuo metu ankstesni teisės pažeidimai vis dar išlieka nuteistojo kriminogeniniu veiksniu.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) specialybes. Šiuo metu nuteistasis nei mokosi, nei dirba, nors dėl įdarbinimo jis ir buvo kreipęsis, tačiau įdarbintas nebuvo. Iki dabartinės bausmės vykdymo pradžios nuteistasis nedirbo, jo paties teigimu, prieš įkalinimą jis pragyveno iš neoficialių pajamų (automobilių prekyba, automobilių plovimo paslaugos). Nuteistojo teigimu, laisvėje jis yra oficialiai dirbęs (duomenys neskelbtini) įvairiose įmonėse, tačiau pokalbio metu jis negalėjo įvardinti nei buvusių darboviečių pavadinimų, nei jose išdirbtų laikotarpių. Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) jam skirtą darbo pasiūlymą, patvirtinantį galimybę jam įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Teismas sprendžia, jog pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo motyvacija darbui, be to, vertinant tą aplinkybę, jog laisvėje jis nevengė ir nelegalaus darbo, tai leidžia abejoti ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Svarbu paminėti ir tai, jog paskutiniais nuosprendžiais iš nuteistojo buvo priteistos pakankamai didelės piniginės sumos, skirtos nukentėjusiųjų patirtoms turtinėms ir neturtinėms žaloms atlyginti. Tačiau šiuo atveju nėra jokių tikslių duomenų, kokią dalį iš tų priteistų sumų nuteistasis atlygino. Pataisos namuose nuteistojo vardu buvo gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekė 591,30 Eur, iš kurių jis teatlygino tik labai mažą dalį – 30 Eur, o vėliau priverstinis išieškojimas buvo nutrauktas antstolių iniciatyva. Per paskutinius metus į nuteistojo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 1 797 Eur, iš kurių jis per tą patį laikotarpį išleido 1 772,19 Eur. Taigi, akivaizdu, jog, nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins turimi finansiniai įsipareigojimai, kurių egzistavimas gali paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų, o tą jis protegavo dar ir iki šios bausmės vykdymo pradžios. Be to, kaip matyti iš paties nuteistojo bausmės vykdymo metu gautų piniginių lėšų sumos, jis nevengia būti išlaikomas ir kitų asmenų.

Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, paskutines nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė bendrininkų grupėje. Pats nuteistasis suvokia, jog kriminalinių kompanionų įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo paties nusikalstamumu. Paskutines nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka tiek už alkoholio, tiek ir už narkotinių medžiagų vartojimą. Pats nuteistasis pripažinęs, jog narkotines medžiagas vartoti jis pradėjo būdamas 21 metų. Nuteistasis pripažįsta, jog praeityje būtent alkoholio vartojimas ir sukėlė jam daug elgesio problemų, nes kai kurios nusikalstamos veikos buvo įvykdytos būnant apsvaigusiam nuo alkoholio. Taigi, akivaizdu, jog laisvėje nuteistasis turėjo rimtų problemų tiek dėl alkoholio, tiek ir dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis ir bandė spręsti šias aptartas problemas, tačiau, teismo vertinimu, šiuo metu dar nėra jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis sugebės atsispirti turėtoms priklausomybėms, juolab, kad ir bausmės vykdymo metu jis nesugebėjo atsispirti psichiką veikiančių medžiagų vartojimui ir dėl to buvo baustas drausminėmis nuobaudomis.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog pokalbio metu nuteistasis noriai bendrauja, stengiasi būti atviras. Nuteistojo savęs vertinimas yra aukštas, jis pasitiki savimi ir yra geros nuomonės apie save, neigia autoagresyvų ar suicidinį elgesį. Nuteistasis turi tvirtus įsitikinimus bei nuostatas, kurių pats nuožmiai laikosi ir nėra linkęs jų keisti. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų visumos matyti, jog jam yra būdingas savęs apgynimas bei savo kaltės minimalizavimas. Nuteistojo praeityje yra buvusių itin žiaurių jo agresyvaus elgesio apraiškų, buvę ir impulsyviai priimtų sprendimų. Nuteistasis pripažįsta, jog praeityje jis gyveno bei vadovavosi vien kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis bei nematė jokios būtinybės kažkiek varžyti savo elgesį.

Teismas pažymi, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu buvo 10 kartų paskatintas ir net 11 kartų baustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų jau nebeturi. Tačiau verta pažymėti tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymas, mobilaus ryšio priemonių turėjimas, alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas ir pan. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis šiuo metu jau turi 10 paskatinimų, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, vėlgi negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs kriminogeniniai veiksniai, kuriais įvardinta ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 3 metai 2 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo Ž. Ž. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis Ž. Ž. vis dar neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, būtent todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 357-34 dėl nuteistojo Ž. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 357-34 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. Ž.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.