Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja by­la, ku­rioje

Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), Gruzijos pilie­tis, aukštesniojo išsila­vi­nimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respub­li­ko­je neteistas, kal­tinamas pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžia­mo­jo kodekso 291 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Z. M. 2012 m. lapkričio 27 d. ryte, iki­teis­mi­nio tyrimo me­tu tiks­liau ne­­­­­nu­sta­ty­tu laiku, tiksliai ne­nustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Res­­­pub­li­kos valstybės sie­­nos ir jos ap­­saugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, neturėdamas as­mens doku­men­­­t­o, su­tei­­kian­­­čio teisę pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kon­tro­lės punk­te, neteisėtai perėjo Lie­tu­vos Respub­li­kos valstybės sieną iš Bal­­­ta­­­rusijos Res­pub­likos į Lie­­tu­vos Respub­li­ką.

Kaltinamojo Z. M. parodymais (b. l. 20), kad 2012 m. lapkričio 22 d. iš Gruzi­jos atskrido į Minską, iš ten autobusu važiavo link Lietuvos valstybės sienos. Matė pasieniečių bokštelius ir užtvarus, todėl suprato, kad toje vietoje yra pasienio kontro­lės punktas ir valstybės siena. Asmens dokumento neturėjo. Taip pat neturėjo ir vizos, nes jos neduoda ir ji brangiai kainuoja. Žinojo, kad teisėtai patekti į Lietuvą negali, todėl nuspren­dė eiti mišku ir neteisėtai patekti į Lietuvą. Valstybės sieną perėjo 2012 m. lapkričio 27 d. apie 4 val. Po to atvažiavo į Vilnių ir vieno prie stoties stovėjusių automobilių vairuotojo paprašė nuvežti iki Lenkijos. Važiuojant link Lenkijos sienos buvo sulaikytas pasieniečių.

Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos prie Lie­tu­vos Respub­li­kos vi­daus reikalų ministerijos Laz­­­­dijų rinktinės pareigūno R. P. tarnybiniu pranešimu ir parodymais (b. l. 2, 3), iš kurių ma­­tyti, kad 2012-11-27, vykdant tarnybą sargybos „Patrulis“ sudėtyje, apie 11.50 val. Lazdijų r. Akmenių k., valstybės sienos ženklo Nr. 066 rajone, pasienio ruože sustabdė taksi automobilį „VW Caravele“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kaip keleiviai vyko tamsaus gymio asmenys. Jie paaiškino, kad yra Gruzijos piliečiai, atvykę iš Minsko ir asmens dokumentų neturi. Nurodė, kad Lietuvos–Baltarusijos valstybių sieną perėjo lapkričio 27 d. ryte pėsčiomis, ne per pasienio kontrolės punktą, o mišku.

Liudytojo V. Ž. parodymais (b. l. 4), iš kurių matyti, kad užsiima individualia veikla, teikia pervežimo paslaugas. 2012 m. lapkričio 27 d. ryte Vilniaus mieste prie jo automobilio „VW Caravele“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo du vyriškiai ir rusų kalba paklausė, ar galėtų nuvežti iki Lenkijos sienos. Jis suti­ko. Paklausus ar turi dokumentus, vyriškiai atsakė, kad turi. Priva­žia­vus Lietuvos–Lenkijos valstybių sieną sustabdė pasieniečiai ir dokumentų tikrinimo metu paaiš­kėjo, kad jo vežami keleiviai neturi dokumentų ir yra neteisėtai patekę į Lietuvos Respubliką.

Pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 29), iš kurios ma­ty­ti, kad nėra duo­me­nų apie tai, kad Z. M. teisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad Z. M. kaltė pa­da­­rius jam in­­kri­mi­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respub­li­kos valstybės sieną, todėl jo padaryta nu­si­kal­stama vei­ka teisingai kvalifi­kuota pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį.

Už Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikals­ta­mos veikos padarymą gali būti ski­ria­­­ma bauda arba areštas, ar­ba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis Z. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos bau­­džiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę leng­vi­­nančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įs­ta­­ty­­­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). At­sa­ko­my­bę sunkinančių ap­lin­ky­bių nėra. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje ne­teis­tas (b. l. 28).

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skir­­­­­­­­­­­ti 50 parų arešto bausmę. Kaltina­masis sutinka, kad procesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­ju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 32).

Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą lais­­­vės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, pa­ja­mų neturi, jam skirtina švelnesnė iš sankcijoje numatytų bausmių, kurią siūlo ir pro­­kurorė, – areš­tas. Paren­kant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos vei­kos pobū­dį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­na­mojo as­­­­me­­­­nybę, atsakomybę leng­vi­nan­čią aplin­ky­bę ir sunkinan­čių aplinky­bių ne­­­bu­vi­mą. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina ma­­­­­­žesnio nei vidurkio dy­džio arešto bausmė, nes pripažintina, kad tokia bausmė bus pa­­kan­kama pa­siek­­ti baus­­­mės tiks­­lams – su­laikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei už­­­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­­­cipo įgy­ven­­di­nimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 41, 61 straipsniai).

Kaltinamojo Z. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. lapkričio 27 d. (b. l. 15, 24) įskaitytinas į bausmę.

Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsi­­­­­teisėjimo, nes švel­nes­nėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti kardomosios priemonės tikslo – nuo­sprendžio įvyk­dymo, nėra galimybės, bet ne ilgiau nei iki bausmės pabaigos (Lietuvos Res­pub­­likos baudžia­mo­jo proceso kodekso 119 straip­s­­nis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

Z. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos bau­džiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Remiantis Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką Z. M. įskaityti laiką, išbūtą laiki­na­jame sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. lapkričio 27 d. iki bau­džiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki baus­mės pabaigos.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą rei­ka­­­lau­da­­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­ky­­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsi­­­­teisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo pro­ce­so kodekso nustatyta tvar­ka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.