Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-09-11 · Civilinė byla Nr. e2S-379-650/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-11
Bylos Nr.
e2S-379-650/2024
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01237-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Ieškovas
J. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-379-650/2024Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01237-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.8; 3.3.2.3. (S)
ŠIAULIŲ apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 11 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) J. R. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3940-944/2024 kuria buvo sprendžiamas ieškovės J. R. vardu pateikto atskirojo skundo dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutarties priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teiktu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti santuokines pavardes, priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.

Žemesnės instancijos teismas

2. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2024 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

3. Teisme 2024 m. birželio 25 d. gautas ieškovės atskirasis skundas dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutarties.

Žemesnės instancijos teismas

4. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2024 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2024 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą.

6. Teismas konstatavo, kad ieškovei paskirta atstovė advokatė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-05-03 sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03815 negali pasirašyti atskirojo skundo dėl skundžiamos teismo nutarties, nes tokie ribojimai numatyti minėtame sprendime. Dėl šios priežasties pateiktas atskirasis skundas pasirašytas neįgalioto asmens.

7. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atskirasis skundas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu jį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) J. R. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį ir išnagrinėti 2024 m. birželio 24 d. atskirąjį skundą, jį tenkinti, ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantė nurodo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-05-03 sprendime Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03815 nenurodytas draudimas paskirtam advokatui pasirašyti jos vardu atskirąjį skundą, tik išvardyti apribojimai, kurie iš esmės keičia jos ieškinyje nurodytus reikalavimus ir dėl jų priimtus sprendimus;

8.2. Paaiškina, jog ją atstovaujanti advokatė atsiuntė jai elektroniniu paštu paruoštą atskirojo skundo projektą, tačiau ji negalėjo atvykti ir jo pasirašyti, nes neturėjo galimybės pasirūpinti savo neįgalios dukros priežiūra. Šventiniu laikotarpiu buvo išvykusi ją prižiūrinti auklė, todėl ieškovė advokatei išsiuntė pasirašytą atskirojo skundo paskutinį lapą. Advokatė informavo, kad reikia atsiųsti visus atskirojo skundo lapus su parašu, tačiau ji neturėjo galimybės jų atsispausdinti, todėl įgaliojo skundą pasirašyti advokatę;

8.3. Apeliantės nuomone, teismas tiek atsisakydamas priimti jos ieškinį, tiek advokatės vardu pasirašytą atskirąjį skundą, priėmė formalias nutartis ir tokiu būdu tik vilkina procesą, nors visose nutartyse nurodytos aplinkybės gali būti išaiškintos teisme parengiamojo posėdžio metu, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme.

11. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus – apeliantės atskirojo skundo 3 lapą, ir apeliantės ir ją atstovaujančios advokatės elektroninį laišką, kuriame pavaizduotos dvi neįskaitomos dokumentų nuotraukos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, sprendžia, kad minėti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl nepriimtini į bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo esmės

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo įsitikinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai.

15. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovę (apeliantę) J. R. atstovauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-05-03 sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-03815 (toliau – ir VGTP sprendimas) paskirta advokatė L. R., teikianti ieškovei antrinę teisinę pagalbą. Pagal minėto sprendimo 1 punktą nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai J. R. civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme.

16. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VGTP sprendimo 3 punktu nusprendė, kad ieškovei paskirta atstovė advokatė negali pasirašyti atskirojo skundo dėl skundžiamos teismo nutarties, nes tokie ribojimai numatyti minėtame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs minėtą trūkumą, turėjo nustatyti trūkumų šalinimo institutą (įpareigoti pateikti teismui įrodymus, kad ieškovės atstovė turi teisę būti atstove pasirašant minėtą skundą).

17. Teismų praktikoje tokiais atvejais pripažįstama, kad kai byloje dalyvaujantis asmuo, remiantis CPK nuostatomis, turi teisę paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą, tačiau skundą pasirašo ir paduoda tokio asmens atstovas, kuris nėra tinkamas atstovas, taikomas apeliacinio (atskirojo) skundo trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnis). Tokios praktikos privalu laikytis ir tuo atveju, kai apeliacinį (atskirąjį) skundą byloje dalyvaujančio asmens vardu pateikia asmuo, neturintis teisės jam atstovauti pagal pavedimą. Priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržyta apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčio subjekto teisė į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-360/2011; 2012 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-622/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013; 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs procesinio termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nepagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą, taip užkirsdamas kelią ieškovei ginti savo teises.

18. CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

19. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, netinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Kadangi kompetencija spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti atskirojo skundo dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 18 d. nutarties priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Alma Jurgelienė