Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2014-09-30 · Civilinė byla Nr. 2A-541-798/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-30
Bylos Nr.
2A-541-798/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01360-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Atsakovas
UAB „Baltora“
Ieškovas
L. J.
Civilinė byla Nr. 2A-541-798/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01360-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 50; 121.14; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje vienasmeniškai, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Baltora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-12316-432/2013 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui UAB „Baltora“ dėl automobilio nuomos mokesčio priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. J. 2013 m. sausio 15 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo įsakymą dėl 2 399,86 Lt skolos už automobilio nuomą priteisimo iš UAB „Baltora“. Atsakovui pateikus prieštaravimus, ieškovė 2013 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu. 2013 m. gegužės 10 d. patikslinusi reikalavimus ji prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Baltora“ jos naudai 3 622,50 Lt nesumokėto nuomos mokesčio bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su UAB „Baltora“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. pasirašė darbo sutartį Nr. 117. Tų pačių metų rugpjūčio 22 d. su darbdaviu pasirašė automobilio nuomos sutartį Nr. 110822/01, pagal kurią bendrovė tapo ieškovei nuosavybės teise priklausančio automobilio nuomininke už 345,00 Lt mokestį, atsakovas įsipareigojo 300,00 Lt mokėti ieškovei ir 45,00 Lt pajamų mokestį mokėti Mokesčių inspekcijai. Sutartyje buvo numatyta, kad sutartis baigiasi automatiškai pasibaigus nuomotojo darbo santykiams su UAB „Baltora“. Taip pat sutartyje buvo numatyta galimybė nutraukti sutartį apie tai prieš 10 dienų įspėjus kitą šalį. Ieškovė nurodė, kad darbo sutartis Nr. 117 buvo nutraukta 2012 m. rugsėjo 7 d. ir ši diena pagal sutarties 3.3 punktą laikytina nuomos teisinių santykių tarp šalių pasibaigimo momentu. Sutarties galiojimo laikotarpiu UAB „Baltora“ ieškovei sumokėjo 600,00 Lt nuomos mokesčio, t.y. už du mėnesius, likdama skolinga 3 622,50 Lt už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame 2013 m. kovo 13 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, nes ieškovė neteisingai teigia, jog automobilio nuomos sutartis buvo nutraukta tada, kai nutrūko ieškovo ir atsakovo darbo teisiniai santykiai, t.y. 2012 m. rugsėjo 7 d., nes sutarties 3.2 p. pagrindu sutartis buvo nutraukta nuo 2011 m. spalio 31 d. 2011 m. rugsėjo 30 d. vyko susirinkimas, kuriame dalyvavo ir pati ieškovė, o susirinkime buvo nutarta nuo 2011 m. nuo spalio 31 d. nutraukti keletą automobilio nuomos sutarčių, tarp jų – ir ieškovės bei atsakovo pasirašytą sutartį. Kadangi ieškovė pati dalyvavo minėtame susirinkime, kurio metu ir buvo nutarta nutraukti sutartį nuo 2011 m. spalio 31 d. ir tam neprieštaravo, todėl atsakovas teigia, kad ieškovė dar 2011 m. rugsėjo 30 d. buvo įspėta apie sutarties nutraukimą nuo 2011 m. spalio 31 d. Atsakovas pažymėjo, jog su ieškove už automobilio nuomą sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2011 m. spalio 31 d. atsiskaitė jai sumokėdamas 600 Lt nuomos mokestį, o kadangi sutartis buvo nutraukta nuo 2011 m. spalio 31 d. atsakovui nekyla pareiga mokėti ieškovei už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog visą ieškovės ir atsakovo darbo santykių galiojimo laikotarpį šalių sudaryta 2011 m. rugpjūčio 22 d. automobilio nuomos sutartis Nr. 110822/01 nebuvo nutraukta. Nors atsakovo atstovai tvirtino, jog atsakovas pagal sutarties 3.2 p. nuostatas nuo 2010 m. spalio 31 d. nutraukė sutartį, tačiau atsakovo pateikti įrodymai šios aplinkybės nepatvirtino. Automobilio nuomos sutarties 3.2 p. numatyti du veiksmai, kuriuos turi atlikti atsakovas, siekdamas sutarties nutraukimo: kitos šalies įspėjimas prieš 10 dienų iki sutarties nutraukimo ir valios nutraukti sutartį, pasibaigus šiam terminui išreiškimas. Atsakovo pateiktas 2011 m. rugsėjo 30 d. darbuotojų susirinkimo protokolas atitiko įspėjimui keliamus reikalavimus. Susirinkimo metu atsakovo vadovas pranešė darbuotojams apie automobilių nuomos sutarčių nutraukimą nuo 2011 m. spalio 31 d., tačiau pasibaigus įspėjimo laikotarpiui, atsakovas automobilio nuomos sutarties, kurią buvo sudaręs su ieškove, nenutraukė. Nors sutarties 3.2 p. nuostatos leidžia bet kuriai šaliai nutraukti sutartį vienašališkai, šis veiksmas turi būti įvirtintas rašytiniu dokumentu. Atsakovas tokio pareiškimo nėra parašęs, nepateikė įrodymų, kad raštu informavo ieškovę apie automobilio nuomos sutarties nutraukimą, todėl automobilio nuomos sutartis su ieškove nebuvo nutraukta ir galiojo iki ieškovės ir atsakovės darbo sutarties pabaigos. Atsakovas nesumokėjo ieškovei nuomos mokesčio už terminą nuo 2011 m. spalio 31 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d., todėl ieškovei priteista 3 599, 50 Lt. Ieškinys tenkintas iš dalies todėl, kad ieškovė netiksliai suskaičiavo nuomos laikotarpius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Baltora“ prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – L. J. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog teismas nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, kad atsakovas privalėjo ieškovei mokėti automobilio nuomos mokestį nuo automobilio nuomos sutarties Nr. 110822/01 sudarymo dienos, t.y. nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki ieškovės ir atsakovo darbo santykių pasibaigimo dienos, t.y. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. Pažymėjo, jog teismas nepagrįstai susiejo sutarties galiojimo trukmę su ieškovės ir atsakovo darbo teisinių santykių trukme. Sutarties 3.3 p. numatyta, kad sutarties galiojimas automatiškai nutrūksta pasibaigus ieškovės ir atsakovės darbo teisiniams santykiams, tačiau sutarties 3.2 p. įtvirtinta, kad sutartis gali būti nutraukta bet kuriai šaliai įspėjus kitą šalį prieš 10 dienų. Byloje buvo nustatyta ir teismas patvirtino, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. darbuotojų susirinkimo protokolas, kuriuo buvo nutarta nutraukti sutartį, atitinka įspėjimui keliamus reikalavimus. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo ir atsakovo darbo teisinių santykių galiojimo laikotarpiu sutartis nutraukta nebuvo, kadangi tarp šalių nebuvo pasirašytas rašytinis pareiškimas dėl sutarties nutraukimo. Nei doktrinoje, nei praktikoje nėra reikalavimo, kad sutarties pabaiga būtų įforminta rašytiniu pareiškimu ar kitokiu dokumentu. CK nenumato reikalavimo, jog nuomos sutarties nutraukimas privalo būti rašytine forma. Bendrosios sutarčių teisės nuostatos numato, kad sutarčių formai taikomos CK 1.71 - 1.77 straipsnių taisyklės. Teismas nepagrįstai sutarties nutraukimą prilygino sutarties pakeitimui ar papildymui, nors nepaisant to, CK 1.72 straipsnio 2 dalis numato, kad su rašytiniu sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad sutarties 3.2 p. suteikia galimybę nutraukti sutartį vienos šalies valia, t.y. vienašališkai, tačiau būtina viena sąlyga – įspėjimas prieš 10 d. Atsakovas, nutraukdamas sutartį su ieškove, laikėsi sutarties 3.2 p. reikalavimo, kadangi ieškovė pati dalyvavo 2011 m. rugsėjo 30 d. vykusiame susirinkime, kurio metu buvo priimtas 2011 m. rugsėjo 30 d. darbuotojų susirinkimų protokolas, kuriuo buvo nutarta nutraukti sutartį. Ieškovės elgesys patvirtino, kad ji konkliudentiniais veiksmais pripažino vienašalį sandorį – sutarties nutraukimą. Teismo priteista 3 599,50 Lt nuomos mokesčio suma yra nepagrįsta, kadangi nuomos sutartis nutraukta pasibaigus įspėjimo terminui, o ne pasibaigus ieškovės ir atsakovo darbo teisiniams santykiams.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė L. J. prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog apeliantas neteisingai aiškina sutartį ir teigia, kad CK nėra tokio reikalavimo sutarties nutraukimą įforminti raštu, o toks teisės aiškinimas prieštarauja ir tarp šalių pasirašytos sutarties 6.1 p., kuriame nurodyta, kad visi priedai ir pakeitimai galioja, jei jie pasirašyti raštu. Be to, apeliantas ir pats teismo posėdyje patvirtino tą faktą, jog jis supranta, kad turėjo sutarties nutraukimą įforminti raštu ir su kai kuriais darbuotojais tai net buvo padaryta. Todėl aiškinant sutarties 3.2 p., jis tikrai nelaikytinas kaip atskiras sandoris, o tik kaip teisė vienašališkai nutraukti sutartį, bet tai atsakovas privalėjo padaryti raštu, o tokios pareigos neatlikus, sutartis galiojo iki ieškovės darbo teisinių santykių pabaigos, ką teisingai įvertino pirmos instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančių materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, dėl jų padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp ginčo šalių darbo teisinių santykių galiojimo laikotarpiu nuomos sutartis nebuvo nutraukta.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė L. J. su atsakovu UAB „Baltora“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. sudarė darbo sutartį Nr. 117 ir ieškovė buvo priimta atsakovo produktų vadybininke (b.l. 7). 2011 m. rugpjūčio 22 d. ginčo šalys sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 110822/01 (b.l. 3) pagal kurią ieškovė darbdaviui (atsakovui) išnuomojo savo automobilį (duomenys neskelbtini) Nuomos sutartyje buvo numatyta, kad nuomininkas (atsakovas) naudosis ieškovės automobiliu atsakovo įstatuose numatytoms veikloms vykdyti. Pagal sutarties 3.2 p. bet kuri iš šalių turi teisę nutraukti sutartį prieš 10 (dešimt) dienų įspėjusi kitą šalį, o pagal sutarties 3.2 p. sutarties galiojimas savaime nutrūksta, pasibaigus nuomotojos (ieškovės) darbo santykiams su nuomininku (atsakovu).

Kaip teisingai akcentavo pirmos instancijos teismas, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio nuomos sutarties pabaigos tinkamo aiškinimo. Ieškovė sutarties pabaigą aiškina, kad automobilio nuomos sutartis pasibaigė tada, kai pasibaigė jos darbo santykiai su atsakovu – 2012 m. rugsėjo 7 d. Atsakovas teigia, kad automobilio nuomos sutartis nutraukta 2011m. spalio 31 d. pagal sutarties 3.2. p., nes apie automobilio nuomos sutarties nutraukimą ieškovė buvo įspėta 2011m. rugsėjo 30 d.

Nuomos sutartis yra sutartis dėl daikto perdavimo laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nuomos sutartinių teisinių santykių įstatyminis reguliavimas lemia sąlygų, apibrėžiančių daikto perdavimo valdyti ir naudotis trukmę. Civilinis kodeksas leidžia sudaryti tiek terminuotą, tiek neterminuotą nuomos sutartį, nuomos sutarties šalys gali laisvai susitarti dėl nuomos sutarties termino trukmės.

Terminą nustatančios nuomos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taikant bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, aiškinant sutartį nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apeliacinio skundo argumentu, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovo ir atsakovo darbo santykių galiojimo laikotarpiu automobilio nuomos sutartis nutraukta nebuvo, nes tarp šalių nebuvo pasirašytas rašytinis pareiškimas dėl sutarties nutraukimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties nutraukimas pagal sutarties 3.2 p. įspėjus kitą šalį prieš 10 (dešimt) dienų yra galimas ir išplaukia iš sutarties laisvės principo, todėl kiekvienu atveju rašytinis sutarties nutraukimo įforminimas nėra būtinas bei privalomas. Tokį automobilio nuomos sutarties nutraukimo būdą patvirtina, norminių aktų analizė, gramatinis sutarties aiškinimas ir analizuotos nuomos sutarties sąlygų kontekstas.

Visų pirma pažymėtina, kad neterminuotai nuomos sutarčiai nutraukti pakanka bet kurios šalies vienašališko pareiškimo, padaryto nustatytu terminu, jokių papildomų pagrindų neterminuotai nuomos sutarčiai nutraukti Civilinis kodeksas nereikalauja. Antra, Civilinis kodeksas nenumato sutartinių teisinių santykių subjektams pareigos, kad nuomos teisinių santykių pabaiga privalomai turi būti įforminta raštu. Akcentuotina, jog tarp ginčo šalių taip pat nebuvo sutarta, jog automobilio nuomos sutartis pabaiga bus konstatuota rašytiniu susitarimu. Todėl nepagrįstas įstatymu ir faktinėmis bylos aplinkybėmis pirmos instancijos teismo argumentas, kad automobilio nuomos sutarties nutraukimas turi būti prilyginamas sutarties pakeitimui ar papildymui pagal sutarties 6.1. p., nes įstatymas nustato, kad su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jei tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai (CK 1.72 straipsnis 2 dalis).

Kai nuomos sutartis nutraukiama vienašališku pareiškimu, kita šalis turi būti priėmusi pasiūlymą nutraukti sutartį. Toks priėmimas turi būti vertinamas net tik pagal tai, ar jis buvo išreikštas žodžiu, bet ir tai, ar šalies konkliudentiniai veiksmai patvirtina pasiūlymo nutraukti sutartį priėmimą, t. y. ar tarp šalių nutraukiama automobilio nuomos sutartis, nes sutarties nutraukimą gali patvirtinti tik tokie veiksmai, kuriais kartu nutraukiamas sutarties vykdymas.

Pirmos instancijos teismas nustatęs, jog ieškovė pati dalyvavo 2011 m. rugsėjo 30 d. vykusiame susirinkime, kurio metu buvo priimtas 2011 m. rugsėjo 30 d. darbuotojų susirinkimų protokolas, kuriuo buvo nutarta nutraukti automobilių nuomos sutartis ir nuo 2011 spalio 31 d. atsakovas toliau nesinaudojo sutartyje numatytomis nuomininko teisėmis, nepagrįstai nekonstatavo sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo pabaigos. Juo labiau, kad ieškovė neprieštaravo nuomos sutarties nutraukimui, o atsakovas įrodė, kad ieškovė jau nuo 2011 m. lapkričio 9 d. rezervuodavo atsakovo automobilį klientams lankyti ir darbo reikalams tvarkyti (b.l. 26-32). Automobilių rezervacijos dokumentuose esantys duomenys (b.l. 26-32) yra reikšmingi nustatant tikrąją ginčo šalių valią dėl sutarties nutraukimo, tačiau jų pirmos instancijos teismas nevertino, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnį.

Nurodytų argumentų visumos pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinį įstatymą, tai sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą (CPK 330 straipsnis), todėl skundžiamas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnis).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, atitinkamai tarp šalių perskirstomos jų bei valstybės patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovo priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis bei atsakovo patirtos išlaidos, apmokant advokato suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), tačiau atsakovas įrodymų dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Iš ieškovės valstybei priteistinos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės L. J. ieškinį atsakovui UAB „Baltora“ dėl automobilio nuomos mokesčio priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui UAB „Baltora“ (j. a. k. 12937486) 108,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 27,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjas Antanas Rudzinskas