- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- TA-836-968/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02760-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. A. 2020 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2017 m. sausio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) jam nebuvo išduotos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai). Kadangi pareiškėjui nebuvo išduotos minėtos higienos priemonės, jis negalėjo laikytis higienos, pradėjo skaudėti ir gesti dantys, todėl teko lankytis pas stomatologą. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas teigė patyręs didelių nepatogumų, psichologines kančias, emocinę depresiją, t. y. patyrė neturtinę žalą.
3. Pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties, nes atsakovo atstovo daromas pažeidimas buvo tęstinis. Higienos priemonės nebuvo išduotos iki 2019 m. vasario 13 d. Pareiškėjas nurodė, kad jis žodžiu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir prašė išduoti minėtas higienos priemonės, tačiau prašymai nebuvo tenkinami, nes pareiškėjo statusas buvo nuteistasis, o ne suimtasis, todėl pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas. Pareiškėjo teigimu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) nenustato ieškinio senaties termino. Todėl nagrinėjamu atveju negalima vadovautis teisės aktais, kurie prieštarauja Konvencijos nuostatoms.
Atsiliepimas
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašė taikyti ieškinio senatį.
5. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:
5.1. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2006 m. kovo 2 d. ir šioje įstaigoje buvo iki 2017 m. sausio 1 d. Vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Materialinio buitinio aprūpinimo normos) nuostatomis, Vilniaus PN (Lukiškių skg. 6) nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams per mėnesį buvo išduodama 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo ir 1 vnt. tualetinio popieriaus. Vadovaujantis iki 2017 m. galiojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimu, kartą per mėnesį suimtiesiems buvo išduodami skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.) dantų pasta (50 ml.) ir dantų šepetukas (1 vnt.). Iki 2017 m. visiems Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems priklausančios higienos priemonės buvo išduodamos pagal nustatytą bendrą tvarką – du kartus per mėnesį (t. y. mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje). Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas). Vadovaujantis šio aprašo nuostatomis, Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems vyrams išduotų skalbimo miltelių (400 g.) ir dezodoranto arba antiperspiranto (75 ml) naudojimo laikas yra 3 mėn., dantų pastos (75 ml) – 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai), tualetinio muilo (100 g), dantų šepetėlio (1 vnt.) ir skutimosi peiliukų (4 vnt.) – 1 mėn.
5.2. Higienos reikmenys išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Suimtasis ir nuteistasis laikomas mokiu tuo atveju, kai per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (t. y. 19 Eur) arba asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti. Kai pareiškėjas buvo mokus, higienos priemones jis galėjo nusipirkti įstaigos parduotuvėje.
5.3. Vadovaujantis iki 2017 m. galiojusiomis Materialinio buitinio aprūpinimo normomis, kiekvienam nuteistajam ir suimtajam, einančiam praustis į dušą, kiekvieną kartą buvo išduodama po 30 g muilo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašui, dušinės patalpose įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie buvo pildomi pagal poreikį.
5.4. Patikrinus Dokumentų valdymo sistemą (DVS), buvo nustatyta, kad pareiškėjas skundžiamuoju laikotarpiu dėl skunde išdėstytų nusiskundimų, susijusių su higienos priemonių išdavimu, į įstaigos administraciją nesikreipė. Taip pat, dėl nusiskundimų dėl pablogėjusios dantų būklės, prašymų, skundų ar pareiškimų DVS registruota nebuvo.
5.5. Atsakovo atstovo manymu, šiuo atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas nurodė, jog CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis (higienos priemonių neišdavimą) Lukiškių TI-K nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau skundą teismui išsiuntė 2020 m. rugpjūčio 11 d., t. y. praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą.
9. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl ieškinio senaties termino praleidimo, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymu išduoti trūkstamas higienos priemones. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpis yra ilgas bei tęstinis, todėl pareiškėjas, dėl savo pažeistų teisių jausdamas diskomfortą, kančią bei skausmą, turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos ir galėjo laiku kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ar skundais dėl galimo jo teisių pažeidimo ar informacijos gavimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip po pusantrų metų nuo galbūt paskutinio atsakovo neteisėto veiksmo atlikimo dienos. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, taip pat leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip ją skunde pareiškėjas apibūdina.
10. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką šiuo aspektu, teismas pripažino, kad yra pagrindas byloje, esant atsakovo atstovo prašymui ir ex officio (pagal pareigas) nenustačius svarbių aplinkybių ieškinio senaties terminui atnaujinti, taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2017 m. sausio 1 d. Todėl pareiškėjo skundą teismas atmetė.
III.
11. Pareiškėjas V. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame konkretaus reikalavimo nesuformulavo, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimu bei prašo priimti naują sprendimą – grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kad būtų galima įvertinti naujas aplinkybes ir papildyti skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas teigia patyręs nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2019 m. vasario 13 d.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja aplinkybes, nurodytas skunde dėl higienos priemonių neišdavimo, kurios, pareiškėjo teigimu, įtakojo emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, diskomfortą, diskriminaciją. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju buvo pažeista Konvencija, todėl yra pagrindas konstatuoti valstybes neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Konvencija nenustato ieškinio senaties termino, todėl negalima vadovautis teisės aktais, prieštaraujančiais Konvencijos nuostatoms.
13. Pareiškėjas akcentuoja, kad žala jam buvo padaryta negrįžtamai, todėl mano, kad yra svarbu, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta ir tinkamai būtų atlyginta žala, kad, gavęs kompensaciją, galėtų susitvarkyti dantis. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjas galėtų pateikti sveikatos kortelės kopijas, iš kurių būtų matyti, ar buvo kilusių problemų dėl dantų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iki 2017 m. nebuvo keliamas reikalavimas kreiptis raštu, todėl svarbu iš atsakovo išreikalauti visą informaciją.
Atsiliepimas
14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime apžvelgia teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusius su valstybės civiline atsakomybe, bei mano, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN (iki reorganizacijos Lukiškių TI-K) neužtikrinimo nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2019 m. vasario 13 d., atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2017 m. sausio 1 d. atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi, praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas nenustatė svarbių aplinkybių šį terminą atnaujinti.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad dėl skunde nurodytų pažeidimų (neišduotų higienos priemonių) buvo pažeista Konvencija, kuri ieškinio senaties termino nenustato. Pareiškėjas akcentuoja, kad neturtinę žalą patyrė laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2019 m. vasario 13 d.
18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog LVAT nagrinėjamos kategorijos bylose paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį, kuriam jau buvo pasibaigęs senaties terminas, t. y. pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2017 m. sausio 1 d. kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 11 d. (žyma ant voko apie skundo teismui išsiuntimą, b. l. 8).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT yra nurodęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93). Taigi pagal EŽTT, kuris taiko ir aiškina Konvencijos nuostatas, jurisprudenciją nėra draudžiama taikyti nacionaliniuose valstybių teisės aktuose įtvirtintą ieškinio (skundo) senaties terminą.
22. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.
23. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi, įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, egzistavimą. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir dėl to atmetė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2017 m. sausio 1 d.
25. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir teismo sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą likusiu ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. vasario 13 d.). Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė aplinkybes, kad higienos priemonės jam nebuvo išduodamos Lukiškių TI-K nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2017 m. sausio 1 d. ir šis pažeidimas tęsėsi iki 2019 m. vasario 13 d. Taigi pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su higienos priemonių Lukiškių TI-K neišdavimu laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2019 m. vasario 13 d., o ne, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nuo 2006 m. kovo 2 d. iki 2017 m. sausio 1 d.
26. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendime nustatyti, ar skundą pareiškusio asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi jie turi būti ginami. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo laikotarpį, todėl įvertino ne visus pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų (higienos priemonių neišdavimo) Lukiškių TI-K ir padarė procedūrinių pažeidimų, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, kurią jis kildino iš netinkamų kalinimo Vilniaus PN (iki reorganizacijos Lukiškių TI-K) sąlygų (higienos priemonių neišdavimo), atlyginimą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. vasario 13 d. grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 3 p., 146 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, kurią jis kildino iš netinkamų kalinimo Vilniaus pataisos namuose (iki reorganizacijos Lukiškių tarymo izoliatorius-kalėjimas) sąlygų (higienos priemonių neišdavimo), atlyginimą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. vasario 13 d. panaikinti ir šią administracinės bylos dalį perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.