Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-12-19 · Administracinė byla Nr. eI2-11931-561/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-19
Bylos Nr.
eI2-11931-561/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08468-2023-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-11931-561/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08468-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Dovydui Raišučiui,atsakovo atstovei Agatai Ulevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. S. su skundu kreipiasi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 23S155913, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

Skunde paaiškina, jog Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi). Leidimas laikinai gyventi panaikintas nutraukus santuoką.

Pareiškėjas 2023 m. vasario 14 d. nutraukė santuoką su buvusia žmona R. S. Pareiškėjas 2023 m. kovo 25 d. sudarė santuoką su J. J..

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad jo pagrindas yra nepasikeitęs ir jam leidimas laikinai gyventi negalėjo būti panaikinamas, nes jis yra sudaręs kitą santuoką. Paaiškina, kad žinojo, jog per 7 dienas turi pateikti informaciją dėl santuokos nutraukimo ir / arba dėl naujos santuokos sudarymo, tai šį veiksmą ir atliko. Pareiškėjas konsultacijos metu buvo informuotas, kad dėl naujo leidimo laikinai gyventi kreiptis nereikia, tad netinkamai pakonsultuotas Migracijos departamento specialisto Panevėžyje jokių veiksmų nesiėmė, nes tikėjosi, kad jo leidimas gyventi galioja ir nesvarbu, kad yra kita santuoka.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo situaciją dėl to, kad išsiskyrė ir po vieno mėnesio susituokė su kita moterimi, ir priėmė nepagrįstą Sprendimą. Atsakovas vertina, kad jo pagrindas likti Lietuvos Respublikoje išnyko, tačiau išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, neįvertino byloje esančių duomenų, neteisingai taikė teisės normas ir priėmė nepagrįstą bei neteisingą procesinį sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

Pareiškėjas atitinka Įstatymo reikalavimus, nes susirado ir vedė kitą moterį, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė ir atitinka Įstatymo reikalavimus.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis). Leidimas laikinai gyventi įteiktas 2022 m. birželio 14 d. Migracijos departamente nustatyta, kad pareiškėjo 2011 m. gegužės 26 d. sudaryta santuoka su Lietuvos Respublikos piliete R. S. nutraukta 2023 m. vasario 14 d.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama santuoka. Sutuoktinių R. S. ir pareiškėjo sudaryta 2011 m. gegužės 26 d. santuoka buvo nutraukta 2023 m. vasario 14 d., todėl Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą ir panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Pažymi, kad pareiškėjas neinformavo Migracijos departamento apie tai, kad buvo nutraukta santuoka su R. S. Šias aplinkybes nustatė pats Migracijos departamentas iš MIGRIS sistemos. Taigi, Migracijos departamentas turėjo pareigą taikyti imperatyvų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą ir panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, kuris buvo išduotas užsieniečiui šeimos susijungimo pagrindu. Pažymi, kad leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu išduodamas dėl konkrečios santuokos.

Šalies argumentai

Pareiškėjo 2022 m. sausio 27 d. prašyme Nr. 2201-LLGK-2154 pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu yra aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinta, o ir pareiškėjas savo skunde patvirtino, kad jam yra žinoma, jog leidimą laikinai gyventi turintis užsienietis, jeigu jis pakeičia asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus arba gyvenamąją vietą arba pasikeičia jo šeiminė padėtis, tai per 7 dienas privalo apie tai pateikti laisvos formos rašytinį pranešimą. Tačiau nepagrįstai teigia, kad dėl savo teisinių žinių stokos ir netinkamo Migracijos departamento pareigūno informavimo suprato, jog nereikia teikti duomenų apie naują santuoką. Tokius pareiškėjo argumentus vertina kaip gynybinę poziciją, nes kaip matyti iš MIGRIS sistemos, pareiškėjas ne kartą buvo užsirezervavęs laikus atvykimui į Migracijos departamentą, tačiau į kai kuriuos iš jų neatvykdavo. Net jeigu ir tikėti, kad Migracijos departamento darbuotojai netinkamai informavo pareiškėją, tačiau, kaip jau buvo minėta pirmiau, užsienietis yra informuojamas asmeniškai prašymo pateikimo formoje. Atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad pareiškėjas yra pateikęs Migracijos departamentui 2023 m. rugsėjo 21 d. prašymą Nr. 2309-LLG-8982 išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu ir pateikęs sudarytos santuokos su Lietuvos Respublikos piliete J. J. 2023 m. kovo 25 d. santuokos sudarymo įrašą Nr. 62, kuris yra priimtas ir šiuo metu nagrinėjamas. Taigi, pareiškėjas pasinaudojo teisės aktų nustatyta tvarka ir kreipėsi dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytine administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi buvo išduotas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis). Leidimas laikinai gyventi Nr. 760135601 galiojo iki 2023 m. lapkričio 7 d.

Migracijos departamentas, atlikdamas užsieniečių kontrolę, nustatė, kad pareiškėjo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete 2023 m. vasario 14 d. buvo nutraukta.

Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Atsakovas Sprendime konstatavo, jog pareiškėjo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete 2023 m. vasario 14 d. buvo nutraukta.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jei yra nutraukiama santuoka. Šio straipsnio 1 dalies 4–12, 16–18 punktuose nustatytais pagrindais leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi (50 straipsnio 2 dalis). Šia teisės norma siekiama užtikrinti užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo kontrolę, ji yra imperatyvi ir nesuteikia atsakovui pasirinkimo galimybės.

Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta užsieniečio, turinčio leidimą gyventi, pareiga apie pasikeitusią jo šeiminę padėtį ne vėliau kaip per septynias dienas apie tai pranešti Migracijos departamentui.

Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, kad šią pareigą įvykdė ir pranešė Departamentui apie santuokos nutraukimą, tačiau darbuotojų buvo suklaidintas, kurie nurodė, jog jokių veiksmų atlikti nereikia, nes yra sudaryta nauja santuoka. Atsakovas nurodo priešingai – pareiškėjas Departamentui nepranešė apie santuokos nutraukimą, šias aplinkybes Departamentas nustatė MIGRIS sistemoje.

Atsakovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas 6 kartus buvo užsiregistravęs konsultacijai, tačiau tris sykius konsultacijai neatvyko. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo dėstomus argumentus ir, kad laisvos formos pranešimą apie duomenų pasikeitimą pateikė atsakovui. Todėl argumentai, kad buvo suklaidintas vertinami kaip gynybinė pozicija.

Pažymėtina, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Taigi, pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjas turi kreiptis į atsakovą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, nes, kaip teisingai atsakovas nurodė, kad leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu išduodamas dėl konkrečios santuokos.

Atsakovas teismui nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą Nr. 2309-LLG-8982 išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu ir pateikė sudarytos santuokos su Lietuvos Respublikos piliete J. J. 2023 m. kovo 25 d. santuokos sudarymo įrašą Nr. 62, kuris yra priimtas ir šiuo metu nagrinėjamas atsakovo. Taigi, pareiškėjas pasinaudojo teisės aktų nustatyta tvarka ir kreipėsi dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, jame nurodytas faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas, todėl jį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 4¹ dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė