Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės L. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, neteistas,

paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. M. 2017 m. gruodžio 6 d., apie 4 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), V. K. namuose, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui su L. K., tyčia spyrė jai ne mažiau trijų kartų į kairės pusės šoną ir kumščiu sudavė ne mažiau vieną kartą į kairįjį skruostą, taip sukėlė nukentėjusiajai L. K. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

A. M., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad L. K. yra jo buvusi sugyventinė, su ja kartu negyvena apie metus laiko ir bendro ūkio neveda, nors kai grįžta iš (duomenys neskelbtini) pas ją kartais apsistoja, tačiau jos savo sugyventine nelaiko. 2017-12-06 kartu su L. K. nuvyko pas jos motiną V. K. į (duomenys neskelbtini). V. namuose, visi trys girtuokliavo. Apie 1 valandą jis nuėjo miegoti, o L. su V. pasiliko toliau girtuokliauti. Paryčiui, kiek buvo valandų pasakyti negali, L. K. norėjo atsigulti pas jį į lovą, todėl pažadino, jai kartu gultis neleido, todėl jie susipyko, pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu jis L. K. spyrė, kiek kartų ir kur pataikė, pasakyti negali, gal ir galėjo jai spirti tris kartus į šoną, tiksliai to pasakyti negali, bet to neneigia. Taip pat L. K. kumščiu vieną kartą sudavė į veidą. Išgirdusi jų konfliktą, į kambarį atėjo V. K., kuri rankoje turėjo žarsteklį, jis suprato, kad atėjo ginti dukros ir kad jis nuo jos gali žarstekliu gauti. L. K. buvo jam iš priekio, o V. iš nugaros, tuo metu, kai L. jam užsimojo delnu suduoti į veidą, jis pasilenkė, todėl smūgis delnu kliuvo jos motinai V. K.. V. čiupo telefoną skambinti policijai, tačiau jis iš pradžių jį atėmė, bet po to gražino ir išėjo iš namų. Jokio smurto V. K. atžvilgiu nenaudojo, jokio smūgio jai nesudavė. Daugiau su visomis aplinkybėmis sutinka, supranta, kad savo veiksmais padarė nusikaltimą, dėl to labai gailisi. Dėl šio įvykio tiek L. K., tiek V. K. atsiprašė, jos atleido ir pretenzijų neturi. Jis su L. K. anksčiau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, turi bendrą dukrą, gyveno kartu, po to kurį laiką buvo išsiskyrę, tačiau vėl suėjo, bendras pragyventas laikas apie 10 metų (72-73, 87, 92 b. l.);

nukentėjusioji L. K. parodė, kad A. M. yra buvęs jos sugyventinis, su juo kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda apie metus laiko, tačiau kartais susitinka, bendrauja, kai grįžta iš (duomenys neskelbtini) atvažiuoja ir apsistoja jos namuose, bet jo sugyventiniu nelaiko. 2017-12-06 ji kartu su A. M. nuvažiavo pas savo motiną V. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur visi trys gėrė alkoholį. Buvo stipriai išgėrusi, pamena, kad su A. M. kilo konfliktas, tačiau dėl kokios priežasties nurodyti negali, nes nepamena. Pamena, kad A. M.ją mušė, tačiau kuo mušė, kiek kartų sudavė, kur sudavė nepamena, ryte atsikėlus skaudėjo tik kairįjį skruostą, be to matėsi nedidelė mėlynė. Kad A. M. muštų mamą, nematė, ji apie sumušimą nieko nesakė, nes kiek žino, A. M. jos atsiprašė ir jie susitaikė. A. M. atsiprašė ir jos, jam atleido ir jokių pretenzijų neturi. Apie įvykio aplinkybes smulkiau paaiškinti negali, nes nepamena, taip sako ne dėl to, kad su A. M. susitaikė. Ką nurodė atvykusiems policijos pareigūnams nepamena, bet gal tuo metu jiems nurodė tikslias įvykio aplinkybes, suduotą smūgių skaičių, vietas, į kurias jai sudavė A. M. ir su kuo sudavė, mano, kad pareigūnai surašė tokias įvykio aplinkybes, kokias tuo metu ji nurodė, todėl jiems tuo metu duotais parodymais reikėtų vadovautis. Dėl šio įvykio ji niekam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, į medikus nesikreipė, į ekspertizę nevažiuos ir atsisako rašyti pareiškimą. Su A. M. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, abu turi bendrą dukrą, buvo kurį laiką išsiskyrę, bet po to vėl gyveno, bendras pragyventas laikas - apie 10 metų. Šiuo metu jau nėra sugyventiniai (30-31, 40-41 b. l.);

liudytoja V. K. parodė, kad L. K. yra jos dukra, o A. M. buvęs jos sugyventinis, kartu jie negyvena apie metus laiko, vienas gyvena (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini), susitinka tik tuomet kai abu grįžta iš užsienio į Lietuvą, tada ir ją aplanko. 2017 m. gruodžio 5 dieną dukra ir jos buvęs sugyventinis atvyko pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur vyko išgertuvės, alkoholį gėrė visi trys. Ji nuėjo miegoti po vidurnakčio, kiek buvo valandų, pasakyti negali, nes į laikrodį nežiūrėjo. Dukra L. dar miegoti nėjo, o ar A. M. buvo su ja ar jau buvo atsigulęs, pasakyti negali, tiesiog neatkreipė dėmesio į tai. Iki kol ji nuėjo miegoti, tarp L. K. ir A. M. jokių pykčių ar muštynių nebuvo. Prabudo paryčiui, kiek buvo valandų nežino, prabudo nuo triukšmo, tai yra L. K. ir A. M. barimosi. Jie barėsi miegamojo kambaryje, dėl ko įvyko tarp jų konfliktas, ji nežino. Ji nuėjo pažiūrėti kas įvyko, pamatė, kad L. K. ir A. M. kambaryje stumdosi, pykstasi, kad jai suduotų kokius smūgius rankomis ar kojomis, nematė, bet pamanė, kad taip gali atsitikti, todėl ėjo ginti dukros, ar į rankas buvo pasiėmusi kokį daiktą, kad suduotų A. M., nepamena, bet taip galėjo būti. Priėjus prie besistumdančios L. K. ir A. M., lygtai lindo į tarpą tarp jų, tuo metu pajuto smūgį į galvą, kas jį sudavė, ji nepamatė, nes iš karto susigriebė už galvos, skaudėjo, nors smūgis buvo nestiprus, tačiau tuo metu skausmą juto, skausmas truko labai trumpai, gali teigti, kad skausmas buvo momentinis. Pamanė, kad smūgį jai sudavė A. M., todėl taip pasakė policijos pareigūnams, bet iš tiesų tuo nėra įsitikinusi, nes smūgį jai galėjo suduoti ir dukra, bet nemano, kad ji taip pasielgė tyčia, gal besistumdydama su A. M., mosikuodama rankomis, netyčia galėjo jai suduoti. Ji nemano, kad ir A. M. tyčios jai suduoti neturėjo, su juo niekada nėra turėjusi jokių piktumų, jis daug kartų yra padėjęs įvairiuose darbuose, ji pati tiesiog įsimaišė tarp jų, todėl nukentėjo. Policiją iškvietė ne dėl to, kad ją būtų sumušę, bet dėl to, kad A. M. išsigąstų ir nusiramintų, nes labai jau buvo įtūžęs, be to bijojo, kad rankos prieš save nepakeltų, ką jau ne kartą yra daręs. Vos išgirdęs, kad ji skambina policijai, A. M. iš jos namų išėjo. Jai jokie sužalojimai padaryti nebuvo, į medikus nesikreipė, į medicinos ekspertizę nevažiuos. Byloje civilinio ieškinio nereiškia ir A. M. jokių pretenzijų neturi, jis atsiprašė už tai, kad jos namuose kėlė triukšmą, kad sukėlė nepatogumus, bet jis tvirtina, kad jai smūgių nesudavė, kad netyčia jai sudavė L.. Ji to nei patvirtinti, nei paneigti negali, tiki, kad taip galėjo būti (45-46 b. l.);

iš 2017-12-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (10-16 b. l.);

iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad jame aprašyti faktiniai duomenys įvykio vietoje (17-25 b. l.).

Kaltinamojo A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK 140) straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai L. K..

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis A. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį A. M. siūlė nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. M. su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (95 b. l.).

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis A. M. neteistas (56 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, baustas administracine tvarka (60-63 b. l.), duomenų apie psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitas nėra, niekur nedirba (64 b. l.), yra registruotas darbo biržoje (65 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) A. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui (BK 46 straipsnio 1-3 dalys).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. M. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (76-80 b. l.), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti A. M. prie bylos esantį asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti A. M. prie bylos esantį asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.