- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-20
- Bylos Nr.
- e2-4251-910/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44831-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Atsakovas
- A. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 5506,63 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka.
Atsiliepimas
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu. Įteiktu teismo pranešimu atsakovas informuotas, kad per 30 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, taip pat nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Iš ieškovo reikalavimų ir byloje esančių įrodymų matyti kad, 2011-07-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. 2011-12-21 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria atsakovas pripažintas kaltu, paliko nepakeistą. 2010-12-09 sprendimu Nr. 6-15-1510 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nukentėjusiai A. L. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo pripažino draudiminiu įvykiu. 2011-04-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 11-17-6677, 2011-03-23 sprendimu Nr. 6-18-1003, 2012-03-05 sprendimu Nr. 11-46-8728, 2012-05-08 sprendimu Nr. 6-18-2107, 2014-03-10 sprendimu Nr. PE_SP8-3369, 2014-03-10 sprendimu Nr. 6-18-1072, 2016-04-05 sprendimu Nr. PE_SP10-3100 ir 2016-05-26 sprendimu Nr. 6-18-2681 A. L. nuo 2011-02-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje paskirta ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama netekto darbingumo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-25 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5145-808/2016 patenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį ir priteisė iš atsakovo A. G. 5313,58 Eur žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išmokėjus A. L. netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2015-11-30 ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, atlyginimą. Pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas patvirtina, kad ieškovas, tęsdamas valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimą, yra išmokėjęs A. L. dar 5506,63 Eur išmokų.
CK 6.263 straipsnio 2 dalis nurodo, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Taip pat pagal valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo kurio neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį ta apimtimi, kuria atlyginta kaltojo asmens veiksmais padaryta turtinė žala (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-400/2007). CPK 182 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai), todėl prejudicinis faktas – A. G. kaltė dėl A. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo – šioje civilinėje byloje nebeturi būti nustatinėjama (CPK 182 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, kurio sprendimais nukentėjusiajai A. L. buvo išmokėtos išmokos, įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala. Neteisėti atsakovo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo prievole išmokėti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytą netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir netekto darbingumo pensiją. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala bei nuostoliai, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246- 6.249 straipsniai). Byloje nesant duomenų, kad atsakovas atlygino ieškovui žalą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5506,63 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 ir 10 punktai). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 124 Eur žyminio mokesčio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 197 str., 259 str., 285 str., 286 str., 287 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (juridinio asmens kodas 191683350) naudai 5506,63 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka.
Priteisti iš atsakovo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 124 Eur žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB “Swedbank”, arba Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.