Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. skundą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė netinkamai taiko Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, nes į įstatymo taikymo sritį įtraukia ir tuos atvejus, kai sprendimai ne faktiškai sukėlė, bet gali ateityje sukelti interesų konfliktą. Atsakovė nepagrįstai išplečia įstatymo taikymo sritį. Atsakovė ginčijamame sprendime neatskleidė ir nenustatė, kad privačių ir viešųjų interesų konfliktas faktiškai egzistavo ir kad pareiškėja, priimdama bet kokius sprendimus, susijusius su buvusia darboviete, būtų asmeniškai jais suinteresuota. Nėra jokių aplinkybių, kurios lemtų, kad pareiškėja atitinkamus sprendimus, susijusius su VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centru, būtų priėmusi dėl asmeninio suinteresuotumo. Todėl teigia, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvaus ir pagrįsto sprendimo priėmimą bei prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Papildomai nurodė, jog norint konstatuoti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnio pažeidimą, be kita ko, reikia nustatyti, kad įmonė, kurioje įsidarbino buvęs valstybės tarnautojas, atitinka įmonės apibrėžimą, įtvirtintą to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėjos įsitikinimu, įstatymas įmones sieja ne su jų teisine forma, tačiau su jų veikla ir tikslais. VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras negali būti laikomas įmone Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo prasme, nes tai nėra pelno siekianti viešoji įstaiga.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas įpareigoja nustatyti tik tą faktą, ar asmens tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės veiklos priežiūra ar kontrole. Šiuo atveju nesvarbu, ar eitos pareigos, kontroliuojant įmonę, buvo laikinos, ar nuolatinės, sprendimai buvo priimti kolegialiai ar vienasmeniškai, tokias funkcijas asmuo atliko eidamas pagrindines (nuolatines) pareigas, ar pavaduodamas kitą asmenį ir vykdė vedamas tarnybinio būtinumo. Šiuo atveju svarbu pats faktas, kad pareigos valstybinėje tarnyboje buvo susijusios su įmone, kas analizuojamoje situacijoje buvo ir nustatyta. Jeigu asmuo, eidamas tarnybines pareigas, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas privalo atlikti veiksmus (dalyvauti priimant sprendimus, priimti sprendimus), tačiau tuo pačiu mato, kad šių veiksmų jis negali atlikti, nes jie prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo imtis visų veiksmų pažeidimui išvengti, nes šių nuostatų esmė yra eliminuoti iš valstybinės tarnybos situacijas, susijusias su asmens privačiais interesais.

Teigia, kad buvusi darbovietė, nepraėjus vienerių metų terminui nuo darbo santykių pabaigos, yra aplinkybė, susijusi su valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens interesais. Dėl savo buvusios darbovietės asmuo negali priimti jokių sprendimų, atstovauti joje kitiems asmenims, sudaryti atitinkamus sandorius ir pan. Atvėsimo laikotarpio esmė yra nutraukti buvusius tarnybinius ryšius, nesinaudoti užmegztomis tarnybinėmis pažintimis, eliminuoti net interesų regimybės galimybę ir nepriiminėti su buvusia darboviete susijusių sprendimų. Buvusi darbovietė 1 metus pati savaime kelia pareiškėjai interesų konfliktą, todėl siekdama išvengti net konflikto regimybės. Todėl pareiškėja turėjo nespręsti jokių klausimų, susijusių su savo buvusia darboviete, nepriklausomai nuo to ar pareigas ji vykdė tik formaliai, ar ne. Nors pareiškėja pažymi, kad iš visų jos pasirašytų su VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centru susijusių dokumentų atsakovė išskyrė tik kelis (finansavimo sutartį, pirkimo pardavimo sutartį, finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimą ir panaudos sutarties pakeitimą), tačiau įstatymo nuostatų pažeidimui konstatuoti užtenka ir vieno sprendimo. Pats faktas, kad VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui yra skiriamas finansavimas remonto darbams rodo, kad įmonė gauna lėšas, kurios yra skiriamos šios įstaigos veiklai, kas automatiškai gali būti traktuojama, kaip palankūs sprendimai, kuriais palengvinamas įstaigos funkcionavimas, pagerinama remontuojamų patalpų būklė ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VTEK sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. VTEK ginčijamu sprendimu konstatavo, kad pareiškėja iš esmės įvykdė du Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimus: 1) konstatavo, kad pareiškėja, 2017-2018 m. spręsdama klausimus, susijusius su buvusia darboviete VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centru, ir nuo jų nenusišalindama, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; 2) konstatavo, kad pareiškėja, 2018 m. nustojusi eiti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas ir nepraėjus vieniems metams įsidarbinusi VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktore, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio nuostatas.

Pirmiausiai teismas pažymi, kad nesutinka su pareiškėjos nurodomais argumentais, jog Įstatymas jos atžvilgiu iš viso netaikytinas, nes visais atvejais pirmenybė buvo teikiama viešiesiems interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo 1 straipsnį, juo siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Taigi siekiant nustatyti ar nebuvo pažeisti Įstatymo reikalavimai, vertintina ar egzistavo atsakovo konstatuoti pareiškėjos privatūs interesai ir viešieji interesai, kurie dėl atitinkamų sprendimų priėmimo ir veiksmų atlikimo galėjo būti nesuderinami ar kilti tokių sprendimų priėmimo grėsmė. Kadangi byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja dirbo Rokiškio rajono savivaldybėje ir tuo metu galėjo įvykdyti toliau aptariamus Įstatymo pažeidimus, Įstatymo nuostatos jai yra taikytinos (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimo

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Privatūs interesai Įstatymo apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su jo privačiais interesais. Privatūs interesai apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Įstatymas numato pareigą asmeniui interesų konflikto atveju nusišalinti nuo sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų. Pabrėžtina, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti šiuo atveju nėra būtina nustatyti, jog asmuo savo privačius interesus įgyvendino viešųjų interesų sąskaita, t. y. sau sudarė palankesnes darbo sąlygas nei kitiems toje pačioje įstaigoje dirbantiems asmenims; užtenka to, kad asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-14-844/07).

Pareiškėja skunde VTEK nurodė, kad ji laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2017-10-13 dirbo VšĮ Rokiškio pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotoja slaugai (t. I, b. l. 13). Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad Rokiškio rajono savivaldybės tarybos meras 2017-09-29 įsakymu Nr. TS-168 nuo 2017-10-16 paskyrė pareiškėją D. K. į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu Rokiškio rajono savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui (t. I, b. l. 130). Rokiškio rajono savivaldybės taryba 2018-01-23 sprendimu atleido tuometinį direktorių V. R. iš pareigų 2018-02-01, o savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius, pavedė eiti pareiškėjai D. K. (t. I, b. l. 113–114). Savivaldybės meras 2018-06-29 priėmė įsakymą Nr. TS-189 atleisti pareiškėją D. K. iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigų atsistatydinus savo noru (t. I, b. l. 131). Pareiškėja D. K. 2018-07-23 pasirašė darbo sutartį su darbdaviu Rokiškio rajono savivaldybės administracija, pagal kurią priimta eiti VšĮ Rokiškio pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigas (t. I, b. l. 132–133), paskirta į šias pareigas 2018-07-23 Rokiškio rajono savivaldybės mero įsakymu (t. I, b. l. 134). Rokiškio rajono savivaldybės meras 2019-01-17 įsakymu atleido pareiškėją iš užimamų VšĮ Rokiškio pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigų (t. I, b. l. 41).

Apibendrinus šias faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos eitų pareigų kaita, matyti, kad pareiškėja iki 2017-10-13 ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre, nuo 2017-10-16 iki 2018-07-23 ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas Rokiškio rajono savivaldybės administracijoje (įskaitant laikotarpį kai laikinai paskirta eiti ir savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas nuo 2018-02-01 iki 2018-05-15), 2018-06-29 pareiškėja atsistatydino iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigų ir 2018-07-24 pradėjo eiti direktorės pareigas VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre.

Pareiškėja D. K. 2017 m., atstovaudama Rokiškio rajono savivaldybės administraciją, 2017-12-07 pasirašė sutartį Nr. DS-771 su VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centru dėl Pandėlio ambulatorijos šildymo sistemos finansavimo (t. I, b. l. 82–83). Rokiškio rajono savivaldybė 2017-12-14 priėmė įsakymą Nr. AV-1211, kuriuo pakeitė 1997-10-30 panaudos sutartį dėl sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų valdomo savivaldybės turto perdavimo savivaldybių sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms, sudarytą su VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centru, šį įsakymą pasirašė pareiškėja D. K. (t. I, b. l. 84).

Pareiškėja 2018 m. taip pat pasirašė Rokiškio rajono savivaldybės administracijos 2018-03-22 įsakymą Nr. AV-287, kuriuo patvirtino VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro finansinių ataskaitų rinkinį už 2017 m. (t. I, b. l. 85). Pareiškėja, atstovaudama Rokiškio rajono savivaldybės administraciją, 2018-04-16 pasirašė Skiepijimo nuo erkinio encefalito paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsigijo Rokiškio rajono savivaldybės darbuotojų skiepijimo nuo erkinio encefalito paslaugas, nurodė, kad bendra sutarties vertė negali viršyti 3 860 Eur su PVM (t. I, b. l. 86–88). Pareiškėja taip pat pasirašė 2018-01-30, 2018-02-28, 2018-03-16, 2018-03-23, 2018-05-02, 2018-05-03, 2018-05-11 raštus, kuriais kreiptasi arba atsakyta VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir su tuo susijusių klausimų (t. I, b. l. 93–104).

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėja dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su jos buvusios darbovietės veikla, todėl egzistavo interesų konfliktas ir buvo pažeistos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įstatymų leidėjas daro prielaidą, kad pakeitus darbovietę, 12 mėnesių asmuo laikomas turintis sąsajų su ankstesniąja darbo vieta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1945-08). Taigi laikytina, kad asmuo, per 12 mėnesių nuo darbovietės pakeitimo, priimant sprendimus dėl buvusios darbovietės, savaime turi asmeninį suinteresuotumą. Kadangi pareiškėja priiminėjo sprendimus dėl buvusios darbovietės VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro tuo pačiu metu kai ėjo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas ir laikinai savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, laikytina, kad ji neišvengė interesų konflikto situacijos ir pažeidė draudimą priiminėti tokius sprendimus, kurie gali kelti interesų konfliktą.

Aplinkybė, kad atsakovė nenustatė tokio viešo ir privataus interesų konflikto padarinių ar konkrečios naudos, kurią pareiškėja galėjo gauti, priimdama sprendimus, susijusius su buvusia darboviete, nekeičia ginčijamo sprendimo teisėtumo, nes draudimas priimti tokius sprendimus ir įpareigojimas vengti interesų konflikto yra besąlyginis, tokios Įstatymo nuostatos yra formalios, kas reiškia, kad pažeidimui nustatyti užtenka konstatuoti, kad pareiškėja priėmė sprendimus kurie sukėlė ar galėjo sukelti interesų konfliktą, tačiau nebūtina nustatyti tokių sprendimų priėmimo padarinių ar paskatų.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėja, eidama Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos ir laikinai savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, nesiėmė veiksmų, siekdama išvengti interesų konflikto dėl sprendimų, susijusių su buvusia darboviete (VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centru) priėmimu. Priešingai, pareiškėja pasirašė sprendimus, susijusius su VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro veikla, atstovaudama Rokiškio rajono savivaldybės administraciją sudarė sutartis su buvusia darboviete. Tokiais savo veiksmais pareiškėja sukėlė abejonę dėl savo veiksmų nešališkumo, nesikreipė į vadovą dėl nušalinimo nuo atliekamų veiksmų, pati nuo tokių veiksmų nenusišalino, nors Įstatymas tokią pareigą įtvirtina. Pareiškėjos argumentai dėl būtinybės pasirašyti priimamus sprendimus ar tai, kad pati pareiškėja šių sprendimų nerengė, o tik pasirašė, nereikšmingi nagrinėjamos bylos atveju, nes Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje aptarta interesų konflikto samprata apima tiek situacijas kai vykdomos tiesioginės pareigos, tiek kai vykdomi konkretūs pavedimai laikinai einant pareigas, taip pat pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis įtvirtina ne tik draudimą rengti tokius sprendimus, bet ir juos priimti. Todėl konstatuotina, kad VTEK pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Dėl Įstatymo 18 straipsnio nuostatų pažeidimo

Įstatymo 18 straipsnis įtvirtina, kad asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi teisės dirbti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti šios įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ir kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką ir nurodęs, kad tam, jog būtų konstatuotas Įstatymo 18 straipsnio pažeidimas, yra būtina įrodyti vieną iš dviejų minėtoje normoje įtvirtintų alternatyvių aplinkybių, t. y., kad asmuo, dirbantis įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, ar esantis šios įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat einantis kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos ir kontrolės srityse, prieš tai, būdamas valstybės tarnautoju, per paskutinius darbo metus ėjo tokias pareigas, kurios: 1) arba tiesiogiai buvo susijusios su įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole, 2) arba jis (valstybės tarnautojas) tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.

Remiantis aukščiau aptartomis faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad pareiškėja nuo 2017-10-16 iki 2018-07-23 ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas Rokiškio rajono savivaldybės administracijoje (įskaitant laikotarpį kai laikinai paskirta eiti ir savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas nuo 2018-02-01 iki 2018-05-15), 2018-06-29 pareiškėja atsistatydino iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigų ir 2018-07-24 pradėjo eiti direktorės pareigas VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre. Siekiant nustatyti ar pareiškėjos eitos pareigos Rokiškio rajono savivaldybės administracijoje buvo susijusios su VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro veiklos priežiūra ar kontrole vertintina pareiškėjos, kaip Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos ir laikinai einančios direktorės pareigų apimtis.

Vadovaujantis Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto 2015-10-30 Rokiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu, 7.1 papunkčiu, direktoriaus pavaduotojui priskirta funkcija koordinuoti ir kontroliuoti sveikatos skyriui priskirtų klausimų sprendimą, pasirašyti ar vizuoti struktūrinių padalinių rengiamus raštus (t. I b. l. 136–137). Tuo tarpu savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas apibrėžia Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalis, pagal kurios 7 punktą, savivaldybės administracijos direktorius koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas.

Pagal VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro įstatų (patvirtintų Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2017-04-28 sprendimu Nr. TS-96) 5 punktą, Rokiškio rajono savivaldybė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Rokiškio rajono savivaldybės taryba, yra VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro steigėja. Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, kad pareiškėjai laikinai einant savivaldybės administracijos direktorės pareigas jai buvo priskirta funkcija koordinuoti ir kontroliuoti VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro veiklą.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad pareiškėja tuo laikotarpiu, kai laikinai ėjo Rokiškio savivaldybės administracijos direktorės pareigas, pasirašė Rokiškio rajono savivaldybės administracijos 2018-03-22 įsakymą Nr. AV-287, kuriuo patvirtinti VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro finansinių ataskaitų rinkinį už 2017 m. (t. I, b. l. 85). Pareiškėja, atstovaudama Rokiškio rajono savivaldybės administraciją, 2018-04-16 pasirašė Skiepijimo nuo erkinio encefalito paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsigijo Rokiškio rajono savivaldybės darbuotojų skiepijimo nuo erkinio encefalito paslaugas (t. I, b. l. 86–88). Teismas laiko, kad pastaroji sutartis pasirašyta būtent VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro naudai, nes ji yra paslaugų teikėja, už suteiktas paslaugas (skiepus nuo erkinio encefalito) gaunanti sutartimi sulygtą užmokestį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad pareiškėjai einant Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, jai buvo priskirta funkcija kontroliuoti VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro veiklą, o be to, pareiškėja, eidama šias pareigas, pasirašė sutartį, naudingą VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui. Tuo tarpu eidama Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas pareiškėja 2017-12-07 pasirašė sutartį Nr. DS-771 su VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centru dėl Pandėlio ambulatorijos šildymo sistemos finansavimo (t. I, b. l. 82–83), kas reiškia, kad pareiškėja priėmė VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui finansiškai palankų sprendimą, kuriuo pastarajam skirtos papildomos lėšos.

Teismas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, jog VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras nepatenka į Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą įmonės sąvoką. Pagal VPI derinimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį įmonė – visų rūšių ūkinės, komercinės, kredito ir finansinės įmonės, bendrovės, įstaigos, bendrijos, asociacijos, susivienijimai ir organizacijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad sąvoka „įmonė“ yra pateikta pačiame Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, todėl taikant šį įstatymą remtis kito įstatymo normomis, aiškinantis šiame įstatyme vartojamą „įmonės“ sąvoką, nereikia (LVAT 2010-01-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-131/2010). Pagal VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro įstatų (patvirtintų Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2017-04-28 sprendimu Nr. TS-96) 1 punktą (t. I, b. l. 119–128), VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – viešoji įstaiga, įsteigtas tenkinti viešuosius interesus, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro teisinė forma atitinka įmonės sampratą, pateiktą Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

Pareiškėjos argumentas, jog Įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintas draudimas taikytinas tik asmenims, pereinantiems iš viešojo į privatųjį sektorių, tačiau netaikytinas pereinant iš vieno viešojo sektoriaus į kitą viešąjį sektorių, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Pastebėtina, kad Įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinto draudimo taikymo sritis nėra susiaurinama, faktorius, lemiantis Įstatymo 18 straipsnio pažeidimą yra perėjimas iš valstybės tarnybos į įmonę, taip, kaip tokia įmonė apibrėžiama pagal aukščiau analizuotą Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį. Pareiškėjos nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-26 nutartis Nr. A-263-146/2016 priimta remiantis faktinėmis aplinkybėmis, jog pareiškėjas iš valstybės tarnybos perėjo dirbti į valstybės įmonę Registrų centrą, o teismas tokiu atveju Įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintą draudimą taip pat pritaikė. Todėl pareiškėjos argumentas dėl draudimo netaikymo pereinant dirbti į viešąją įstaigą atmestinas kaip nepagrįstas.

Taigi nagrinėjamo ginčo atveju byloje yra nustatyti ir Įstatymo 18 straipsnyje nurodyti viešųjų ir privačių interesų konfliktą identifikuojantys požymiai bei įrodyta, kad pareiškėja, nepaisydama minėtoje įstatymo normoje nustatyto vienerių metų apribojimo, įsidarbino VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre direktorė, nors per paskutinius darbo metus jos pareigos valstybinėje tarnyboje buvo tiesiogiai susiję su šios įmonės veiklos priežiūra ar kontrole ir ji priėmė sprendimus finansiškai palankius šiai viešajai įstaigai. Toks pareiškėjos įsidarbinimas minėtose pareigose nepaisant Įstatymo 18 straipsnyje nustatyto vienerių metų apribojimo taip pat reiškia, kad pareiškėja nepaisė asmens, dirbusio valstybinėje tarnyboje, vienos iš prievolių teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas 2018-12-12 Vyriausios tarnybinės etikos komisijos sprendimas Nr. KS-307 „Dėl D. K.“ priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Taigi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.