Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-07-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-535-961/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-22
Bylos Nr.
II-535-961/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01534-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Ilona Mateikienė (pirm.)
Nukentėjusysis
K. R.
Pažeidėjas
A. N.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-535-961/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01534-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.3; 16.9.10; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. N., jo atstovui advokatui Girdučiui Vainiui,nukentėjusiajam K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio Poskyrio viršininko 2021 m. gegužės 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12376-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko 2021 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12376-2021 A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 11 d. 17.36 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (DEU), neatsižvelgė į važiavimo greitį, nesilaikė atstumo, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be privalomosios techninės apžiūros, neįregistruotas numatyta tvarka. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 220, 226 punktų reikalavimus. Už šį nusižengimą jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 800 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (b. l. 7-8).

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. N. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog 2020 m. gruodžio 11 d. 17.36 val. Vilniuje, Gariūnų g. 45, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (DEU), nestipriai atsitrenkė į priekyje sustojusio automobilio Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galą. Mano, kad eismo įvykiui galėjo įtakos turėti tai, jog jau buvo tamsu, stipriai lijo ir matomumas buvo prastas. Kartu su transporto priemonės Mazda vairuotoju K. R. išlipo iš automobilių. Apžiūrėję automobilius abu nusprendė, jog žala nepadaryta. Pareiškėjo vairuojamai transporto priemonei nulūžo žibintų apiplovimo dangtelis, o automobiliui Mazda šiek tiek pasislinko bamperis, kurį jis tiesiog su ranka įstūmė atgal. Stipriai lijo, buvo tamsu ir nei vienas iš jų neturėjo eismo įvykio deklaracijos. Susitarė susitikti kitą dieną ir supildyti eismo įvykio deklaraciją. Pareiškėjas pats pasiūlė Mazda vairuotojui nusifotografuoti jo vairuotojo pažymėjimą bei užsirašyti telefono numerį. Kitą dieną, nesulaukęs skambučio iš transporto priemonės Mazda savininko, išvyko. Kadangi su minėto automobilio vairuotoju išsiskyrė mandagiai, tarpusavyje apsitarę, jog dėl įvykio jokia reali žala nekilo, pretenzijų jis neturintis, pamanė, kad jis persigalvojo dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo. Kadangi jo telefono numerio įsivedęs nebuvo, su juo pats nesusisiekė. Po kiek laiko sulaukė iš Mazda valdytojo žinučių per socialinius tinklus. Gavęs jo žinutes sutriko, kadangi iš įvykio vietos abu pasitraukė be jokių pretenzijų vienas kitam, o minėtas asmuo nesusisiekė iškart po įvykio, kaip buvo susitarę. Kadangi keletui dienų buvo išvykęs pailsėti, todėl į visų jam skambinusių asmenų žinutes neatsakinėjo. Praėjus keletui dienų nuo įvykio, sulaukė skambučio iš policijos, kuriuo buvo iškviestas atvykti į policiją ir duoti paaiškinimus. Nuvykęs į policiją dėl nepatyrimo, streso ir pasimetimo nurodė neteisingas faktines aplinkybes, dėl ko labai gailisi. Pažymi, kad įvykio dieną vairavo aukščiau paminėtą automobilį, kuris pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu prieš kelias dienas iki įvykio buvo įsigytas jo mamos, tačiau netrukus automobilį iš mamos perpirko kiti asmenys. Pilnai pripažįsta kaltę dėl eismo įvykio. Taip pat neneigia, kad minėtą dieną vairavo nedraustą, neregistruotą automobilį, todėl kaltinimus šioje dalyje pripažįsta ir gailisi. Tačiau nesutinka su kaltinimu dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Įvykio dieną automobilio Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas K. R. jokių pretenzijų dėl įvykio jam neturėjo. Incidento metu su K. R. nesiginčijo, pripažino kaltę, savo iniciatyva jam pateikė vairuotojo pažymėjimą bei telefono numerį. Šie veiksmai patvirtina, kad jis atsakomybės nevengė, susitarė dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo kitą dieną. Visas šias aplinkybes patvirtina ir pats K. R. Kitą dieną, nesulaukęs K. R. skambučio, pamanė, jog nesant žalos asmuo nusprendė situaciją taip ir palikti. Tuo tarpu šis, nepaisydamas susitarimo surašyti deklaraciją, nusprendė traktuoti situaciją kitaip ir kreipėsi į policiją. Nesutinka, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes tokios tyčios jis niekada neturėjo, be to, šito ir nepadarė. Be to, KET 220 punktas numato pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje tik kilus eismo įvykiui, susijusiam su žmogaus sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, tuo tarpu, kai yra sukelta tik turtinė žala, tokia pareiga neegzistuoja. Pažymi, kad K. R. įvykio vietoje pretenzijų dėl žalos atlyginimo jam neturėjo ir savo poziciją pakeitė tik po to, kai jam nepavyko su pareiškėju susisiekti. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nenustačius jo tiesioginės tyčios kaltės turinio, atitinkamai panaikinant nutarimo dalį, kuria jis patrauktas atsakomybėn pagal minėtą straipsnį (b. l. 2).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodo, kad susipažinusi su bylos medžiaga bei skundu, priėjo prie išvados, kad byloje nėra pagrindo taikyti ANK 625 straipsnio nuostatų, sutikti su skundu ir panaikinti 2021 m. gegužės 11 d. priimtą nutarimą. Institucijos nuomone, A. N. veika, kuomet jis 2020 m. gruodžio 11 d. apie 17.36 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (DEU), neatsižvelgė į važiavimo greitį, nesilaikė atstumo, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, bei iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, įrodyta. Priimant nutarimą, buvo išnagrinėti ir tinkamai įvertinti visi byloje esantys įrodymai. Nutarime yra išdėstytos nutarimo priėmimo aplinkybės. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba su A. N. skundu nesutinka, kadangi atsakomybėn patrauktas teisėtai ir teisingai, todėl prašo jo skundo netenkinti, ginčijamą nutarimą palikti nepakeistą.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu (per Zoom platformą) neprisijungė, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. N. skundą palaikė. Paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 11 d. apie 18 val. judėjo su Mercedes automobiliu prie „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo išvažiavimas į dešinę pusę. Prieš jį buvo automobiliai, šalia „Mazda“ automobilis. Sustojo prie posūkio, nes reikėjo praleisti kitus automobilius, atvažiuojančius iš kairės. Pasižiūrėjęs, kad iš kairės pusės nėra automobilių, pastebėjo, kad prieš jį esantis automobilis juda į priekį, ir įsitikinęs, kad kliūties iš kairės pusės tikrai nėra, nestipriai paspaudęs akseleratorių įsirėmė į „Mazda“ automobilį. Iškart po įvykio išlipo su „Mazda“ vairuotoju iš automobilių, įsivertino žalą. Pareiškėjui buvo apgadintas automobilis, nukentėjusiojo automobilyje buvo išlindęs bamperis, šią žalą sutvarkė vietoje su piršto paspaudimu. Suprato, kad nėra žala labai didelė. Neturėjo nei vienas deklaracijos, buvo lietinga diena, apsiniaukę, todėl pasisiūlė nukentėjusiajam užsirašyti jo telefono numerį, šis tą ir padarė. Tuo pačiu leido nusifotografuoti jo (A. N.) vairuotojo pažymėjimą, nukentėjusysis dar nusifotografavo jo automobilį. Po šio įvykio suprato, kad neturi vienas kitam pretenzijų, bet dėl visa ko sutarė supildyti deklaraciją kitą dieną. Nukentėjusysis turėjo visus pareiškėjo duomenis, todėl išsiskyrė abu bendru sutarimu. Sekančią dieną, žinodamas, kad nukentėjusysis turi jo telefono numerį, laukė, kada jis susisieks, bet nesulaukė. Sulaukęs šeštadienio vakaro išvyko į kitą miestą, kur buvo numatytos atostogos. Tylą suprato, kad pretenzijų nėra, abu viską pamiršta ir pretenzijų vienas kitam nebeturi. Asmuo taip ir nebepaskambino, o atostogų pabaigoje susiekė pareigūnas. Šokiruotas atsiradusių pretenzijų ir išsigandęs pateikė neteisingus parodymus pareigūnams, po ko buvo surašytas protokolas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Pabrėžė, jog prieš priimant skundžiamą nutarimą buvo atėjęs pas pareigūną ir prisipažino dėl eismo įvykio, pateikė tikslius parodymus, kad buvo įvykio vietoje, neneigė, kad automobilis neturėjo draudimo ir techninės apžiūros, nes buvo nupirktas prieš kelias dienas mamos. Tačiau nesutinka, kad pasišalino iš įvykio vietos, nes suteikė visus savo duomenis, telefono numerį, leido nusifotografuoti asmens dokumentą, sutarė abu, kad kitą dieną susisieks. Tačiau jis pats nepasiėmė įvykio vietoje to vairuotojo telefono numerio ir nenusifotografavo jo dokumento. Iki kontakto su pareigūnais net nežinojo „Mazda“ vairuotojo pavardės. Davė jam savo duomenis, nes jis pats buvo įvykio kaltininkas. Nukentėjusiajam padiktavo tikslų savo numerį, tačiau šis rašėsi jį pats, ant lapelio. Skambučio nesulaukė, o atostogų metu netikrino savo socialinių tinklų paskyrų ir neskaitė darbui naudojamo telefono. Susisiekus pareigūnams pateikė tikrovę neatitinkančią informaciją išsigandęs dar sunkesnių kaltinimų ir jų galimų pasekmių, be to, prieš dieną iš mamos buvo sužinojęs, kad transporto priemonės valdytojo atsakomybė nebuvo apdrausta. Iš šoko ir išgąsčio sureagavo netinkamai. Gailisi dėl tokio elgesio. Tai buvo pirmoji patirtis su teisėsauga.

Nukentėjusysis K. R. teismui parodė, kad nutarime nurodytomis aplinkybėmis automobilis įvažiavo į galinę jo vairuojamo automobilio dalį. Lijo lietus, buvo tamsu, deklaracijos neturėjo. Kaltininko automobilis buvo su vokiškais numeriais. Apžiūrėjo savo automobilį, jo bamperis buvo atšokęs, patrynęs pamatė ir įbrėžimus. Kaltininkas nelipo iškart iš automobilio, tik pamojus jam išlipo. Išlipęs pasakė, kad nieko čia nėra, stumtelėjo bamperį į vidų, bet tai nebuvo pataisymas. Nesutiko, kad žalos nėra. Žala buvo. Parodė vairuotojui įbrėžimus ir tarpus automobilyje. Kadangi nei vienas iš jų neturėjo deklaracijos, asmuo pasiūlė nufotografuoti jo vairuotojo pažymėjimą. Įsivedė A. N. telefono numerį į savo telefoną, kai vedė numerį, vairuotojas buvo šalia, stebėjo ir įvestą numerį matė, nieko nesakė, kad jis netikslus. Neskambino jam iškart įsivedęs numerį, kad patikrintų numerio teisingumą, nes nepagalvojo, kad reikia tikrinti. Savo duomenų jam nedavė, nes nebuvo kaltas dėl eismo įvykio. Susitarė susitikti kitą dieną. Konkrečios susitikimo vietos nesutarė. Kitą dieną skambino, po to dar gal savaitę skambino, telefonas buvo išjungtas. Tuomet bandė jį surasti per socialinius tinklus, bet asmuo užblokavo jį savo „Facebook“ paskyroje, atmetė žinutes „Instagrame“. Bandė per jo draugus su juo susisiekti, bet visi atsakė, kad nebendrauja su juo, todėl negali padėti. Tuomet kreipėsi į policiją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nesiekia penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. ANK 415 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) ir privalomosios techninės apžiūros neturinčios transporto priemonės vairavimą. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Šioje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo nubaudimo pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, t. y. už eismo įvykio sukėlimą, kurio metu buvo apgadintas kito asmens turtas (ANK 417 straipsnio 7 dalis), automobilio, kurio valdytojo civilinė atsakomybė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (ANK 415 straipsnio 1 dalis), automobilio, neturinčio privalomosios techninės apžiūros ir neįregistruoto teisės aktų numatyta tvarka (ANK 415 straipsnio 2 dalis), vairavimą. Šių nusižengimų pareiškėjas neginčija, pripažindamas policijos pareigūnų nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad jo vairuotas automobilis Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (DEU), nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, jis nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas Lietuvoje, be to vairuodamas minėtą transporto priemonę pareiškėjas nutarime nurodytomis aplinkybėmis atsitrenkė į K. R. vairuotos transporto priemonės Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę dalį, nežymiai apgadindamas pastarąjį. Pareiškėjas neginčija ir už minėtus nusižengimus paskirtų nuobaudų dydžio.

Esminis ginčas šioje byloje, ar A. N. elgesį tuoj po eismo įvykio ir vėliau galima vertinti kaip tyčinį pasišalinimą iš eismo įvykio vietos su tikslu išvengti atsakomybės už jį, t. y. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo kaltės už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, teismas pažymi, jog šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

A. N. teigimu, jo jokios tyčios vengti atsakomybės dėl eismo įvykio niekada nebuvo, nes po automobilių kontakto jis išsyk sustojo, bendravo su apgadinto automobilio vairuotoju, nebandė neigti savo atsakomybės dėl eismo įvykio, ieškoti kitų asmenų kaltės. Šių aplinkybių nukentėjusysis neneigia, tik pažymi, jog kaltininkas norėjo sumenkinti padarytą žalą, teigdamas, kad apgadinimai nerimti, atstatomi be remonto. Teismui nėra pagrindo netikėti, kad pareiškėjui tamsiu paros metu, lyjant lietui buvo sunku iš karto teisingai įvertinti galimą žalą transporto priemonėms. Tačiau jo teiginiai skunde ir bylos nagrinėjimo metu, kad nukentėjusysis jokių pretenzijų įvykio vietoje jam neturėjo, neatitinka tikrovės. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis iš karto įvykio vietoje nesutiko su tuo, kad jo automobilio apgadinimai pasireiškė tik bamperio pasilinkimu (atšokimu), kuris lengvu paspaudimu buvo atstatytas į vietą. Atkreipė eismo įvykio kaltininko dėmesį į nubrėžimus. Draudimo bendrovė ADB Compensa Vienna Insurance Group, įvertinusi žalą transporto priemonei, taip pat pripažino pagrindą apmokėti bamperio remontą, apskaičiavo ir pateikė jo sąmatą (b. l. 21-22). Vien tas faktas, kad nukentėjusysis eismo įvykio vietoje reikalavo eismo įvykio deklaracijos surašymo ir buvo tariamasi dėl susitikimo kitą dieną jos pildymui, rodo, kad nukentėjusysis eismo įvykį vertino kaip padariusį jam realios turtinės žalos ir ketino dėl jos kreiptis į draudimo bendrovę. Atitinkamai pareiškėjui A. N. nebuvo jokio faktinio pagrindo manyti, kad eismo įvykis pasekmių nesukėlė ir nukentėjęs asmuo jam pretenzijų neturi ar neturės ateityje. Tai, kad eismo įvykio deklaracija (jos speciali forma ar ant paprasto popieriaus lapo) nebuvo pildoma eismo įvykio vietoje, be abejo, lėmė ne pareiškėjo kalti veiksmai, o neutrali aplinkybė, kad nei vienas iš vairuotojų neturėjo eismo įvykio deklaracijos blanko, kitų priemonių ir nežinojo, kur tokiu metu jų operatyviai gauti. Teismas taip pat sutinka, kad A. N. nebandė slėpti savo tapatybės. Leido K. R. nusifotografuoti savo vairuotojo pažymėjimą su savo asmens duomenimis, automobilį. Taip pat padiktavo nukentėjusiajam savo telefono numerį. Kaip vėliau paaiškėjo, nukentėjusysis įsivedė neteisingą telefono numerį, kurio paskutinis skaičius nesutapo. Nėra galimybės nustatyti, ar telefono numeris buvo tyčia neteisingai padiktuotas, ar tik neteisingai įvestas paties nukentėjusiojo. Nukentėjusysis įtaria, kad jam nuo pradžių buvo sąmoningai padiktuotas blogas numeris, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tai nėra iš principo kitas numeris, skiriasi tik paskutiniu skaitmeniu (vietoj turėto būti skaitmens 9 nukentėjusiojo telefone įvestas skaitmuo 8), šie skaitmenys telefono klaviatūroje yra greta ir grafiškai panašūs, todėl net ir šalia nukentėjusiojo stovintis pareiškėjas tamsoje, lyjant iš tiesų galėjo nepastebėti, kad nukentėjusysis paskutinį telefono skaitmenį įvedė neteisingą. Abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiajam sąmoningai buvo padiktuotas neteisingas numeris. Nepaisant to, eismo įvykio kaltininko požiūris į prievolių eismo įvykio vietoje vykdymą nerodo jo nuoširdžių pastangų jas tinkamai atlikti. Tas faktas, kad eismo įvyko kaltininkas neparodė jokios iniciatyvos abipusiai apsikeisti duomenimis su jam nepažįstamu nukentėjusiuoju, sužinoti jo vardą, pavardę, bent minimalius kontaktinius jo paties duomenis, bent preliminariai susitarti dėl kitos dienos susitikimo vietos ir laiko, liudija, kad rimtų ketinimų prisiimti atsakomybę dėl įvykio iš jo pusės nebuvo. Kad netrukus po išsiskyrimo galutinai susiformavo eismo įvykio kaltininko tyčia išvengti atsakomybės dėl eismo įvykio, rodo visi tolesni jo veiksmai. Kitą dieną nukentėjusiam asmeniui nepavykus prisiskambinti duotu telefonu, pastarasis nedelsdamas ėmėsi ieškoti kitų komunikacijos būdų ir jau kitos dienos popietę ėmė rašyti žinutes į pareiškėjo socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyras. Teismo vertinimu, pareiškėjas nėra nuoširdus, aiškindamas apie šį komunikavimo su nukentėjusiuoju momentą. Teisme jis pasakojo, kad norėdamas atsipalaiduoti atostogų metu, nesinaudojo savo socialinių tinklų paskyromis ir jose gaunamų žinučių neskaitė. Tačiau jo paties skunde teismui nurodomos visai kitos aplinkybės, kad sulaukęs iš Mazda valdytojo žinučių per socialinius tinklus jis sutriko, nes nesuprato, kodėl pretenzijų neturėjęs vairuotojas jam rašo. Abiejų eismo įvykio dalyvių nurodomų aplinkybių, kad būtent šią dieną buvo susitarta pildyti deklaraciją, kontekste, teismui visiškai nesuvokiami pareiškėjo teiginiai, kad jis sutriko ar nesuprato, ko iš jo norima. Tuo tarpu nukentėjusysis nurodo, kad jo žinutės ne tik buvo ignoruojamos, į jas neatsakant ir nesusisiekiant su K. R., kaip buvo sutarta, tačiau buvo imtasi ir aktyvių veiksmų – vienoje paskyroje jis užblokuotas, kitoje – žinutės atmetamos. Pažymėtina, kad teikdamas žodinius paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, jau po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, A. N. pripažino, kad per socialinius tinklus su juo bandė susisiekti nukentėjusysis, bet jo kvietimų jis nepriėmė ir ignoravo, nes buvo išsigandęs atsakomybės (b. l. 7). Toks elgesys iš tiesų rodo sąmoningą nukentėjusio asmens pretenzijų ignoravimą ir ketinimą vengti administracinės atsakomybės, matomai nulemtą žinojimo, kad jo vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė nedrausta, ir siekiant sutrukdyti nukentėjusiajam kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad K. R. susisiekti su pareiškėju per socialinius tinklus bandė jau kitą dieną po eismo įvykio, tad pareiškėjo teisme išsakytas argumentas, kad nesulaukęs telefono skambučio jis sąžiningai manė, kad pastarasis atsisakė deklaracijos pildymo ir pretenzijų dėl eismo įvykio, ir ramiai išvyko atostogauti, irgi nelogiškas. K. R. veiksmai liudija priešiningai. Būtent numatyto susitikimo dieną (2020 m. gruodžio 12 d.) jis aktyviai pradėjo ieškoti pareiškėjo per „Facebook“ paskyrą, žinutėje pastarajam nurodydamas, kad duotu numeriu jam nepavyksta prisiskambinti (b. l. 41). Šiam neatsakant, 2020 m. gruodžio 14 d. susisiekė su A. N. „Facebook“ draugais, vienas iš jų atrašė, kad taip pat K. R. prašymu parašė A. N. žinutę (b. l. 32-40). Jokių veiksmų iš A. N. pusės susisiekti su K. R. vėl nesiimta. A. N. nuostata vengti atsakomybės dėl eismo įvykio nepasikeitė netgi po to, kai policijos pareigūnai su juo susisiekė ir paprašė pateikti paaiškinimus. 2020 m. gruodžio 20 d. teikdamas rašytinį paaiškinimą policijos pareigūnams šis nurodė, kad jokio automobilio Mercedes Vilniuje 2020 m. gruodžio 11 d. jis nevairavo, jokių eismo įvykių neturėjo, apie situaciją girdi pirmą kartą, nenutuokia, iš kur kitas asmuo gavo jo asmens duomenis, nes savo asmens dokumentų niekam nerodo ir neduoda, išskyrus pareigūnus (b. l. 22). Iš (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto R.G. 2021 m. sausio 25 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad iškviestas į Kelių policijos valdybą A. N. tebesilaikė pozicijos, kad nežino, iš kur K. R. turi jo vairuotojo pažymėjimo nuotrauką. Taip pat iš ginčijamame nutarime aprašytos tyrimo eigos matyti, kad pareiškėjas tyrimo metu klaidino policijos pareigūnus, kad jo vairuotojo pažymėjimas prarastas, galimai kažkas juo pasinaudojo. Tokiu būdu nustatyta, kad kategoriškas bet kokios kaltės dėl eismo įvykio neigimas kryptingai truko iki pat ginčijamo nutarimo priėmimo, t. y. penkis mėnesius, ir negali būti paaiškinamas momentine stresine situacija dėl pareikštų pretenzijų ir iškvietimo į policijos instituciją. Šių aplinkybių visuma rodo nuoseklią ir kryptingą pareiškėjo tyčią išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį ir teismas neturi pagrindo manyti, kad jos visiškai nebuvo ir eismo įvykio dieną, tuojau pat po įvykio nutraukus bet kokią komunikaciją su nukentėjusiuoju.

Iš draudimo bendrovės pateiktos sąmatos matyti, kad eismo įvykio metu padaryta žala (remonto kaina 197,68 Eur) nesiekia 15 penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad A. N. veika atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymius, ir jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kai eismo įvykio metu padaryta žala nesiekia 15 penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Taip pat ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Ginčijamu nutarimu konstatavus pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, už minėtą nusižengimą jam paskirta sankcijos vidurkiui artima 800 Eur bauda. Taip pat paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Teismas nemato pagrindo keisti baudos dydį, tačiau nesutinka su administracinio nusižengimo priemonės skyrimu. Skiriant administracinio poveikio priemonę buvo motyvuojama, kad skiriant tik piniginę nuobaudą nebus pasiekti jos tikslai, nes praeityje A. N. ne kartą baustas už ANK 415, 416, 417, 418 straipsniuose numatytus nusižengimus, šių aplinkybių pagrindu konstatuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. A. N. iš tiesų per penkerius metus iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo buvo apie 10 kartų baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti nusižengimai savo esme nėra laikomi šiurkščiais KET pažeidimais. Šiurkštų KET pažeidimą jis padarė pirmą kartą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta ne ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo atžvilgiu, o likusių, kurių padarymo jis neginčija. Eismo įvykiu automobiliams padaryta žala labai nedidelė, apgadinimais nepakenkta transporto priemonių funkcionalumui, tik estetinei išvaizdai. Nors pareiškėjo veiksmai nusižengimo tyrimo metu rodė nebrandų požiūrį į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui, tačiau, teismo vertinimu, pats teisminis procesas, dalyvavimo jame procesinės išlaidos, paskirta nemaža bauda yra pakankamos poveikio priemonės pareiškėjui, ir papildomai jį bausti skiriant administracinio poveikio priemonę nebūtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo A. N. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko 2021 m. gegužės 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12376-2021, panaikinant jo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių terminui paskyrimo. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė