Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei UAB „Finiens“ dėl nesumėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

priteisti iš atsakovės pareiškėjai 1845,22 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos; priteisti iš atsakovės atstovavimo išlaidas.

Paaiškino, kad atsakovas yra nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas. Už nekilnojamo turto objektą pastatą-administracinį, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2012-12-31atsakovui paskaičiuota 558,88 Lt (metinė rinkliava 1,84 Lt).

Už nekilnojamo turto objektą pastatą-automašinų plovyklą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2012-12-31 atsakovui paskaičiuota 1287,04 Lt (metinė rinkliava 3,68 Lt). Iš viso skola yra 1845,92 Lt.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimu Nr.T2-80 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) Klaipėdos mieste įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visi gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniais asmenys. Atsakovo veiklos vieta yra Klaipėdos miesto savivaldybėje ir pagal nuostatus atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Atsakovė UAB „Finiens“ su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 21-23) paaiškino, kad su pareiškėja sutartis dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nebuvo sudaryta.

Paaiškino, jog atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto savininkas, tačiau šiuo adresu negyvena/ nevykdo veiklos, todėl jokios komunalinės atliekos negali susidaryti. Atsakovas nėra atliekų turėtojas, be to, prie jam priklausančios valdos nėra šiukšliadėžės ir jam nesuteiktos jokios atliekų tvarkymo paslaugos. Pažymėjo, kad taikomas pareiškėjo sprendimas apima Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatas, kurie yra aktualūs tik ta apimtimi, kuria nenumatoma galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Pareiškėjas, teikdamas prašymą, nepateikė jokių dokumentų/duomenų apie tai, kad atsakovas turi mokėti vietinę rinkliavą tik ne pagal faktinį iš jo surinktų atliekų kiekį.

Atsakovas pažymi, kad kaip juridinis asmuo veiklos, dėl kurios atsirastų/susidarytų komunalinės atliekos nevykdo, o pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu komunalinės atliekos susidaro/atsirado, todėl akivaizdu, jog atsakovas negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Pareiškėjas turi pagrįsti ne tik mokesčio dydį, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumą.

Teismo posėdyje bylos šalys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

P rašym a s tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nustatyta, kad bendrovė „Finiens“ nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), todėl jai kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš byloje esančių įrodymų aiškiai matyti, kad nuo 2010-09-01 iki 2012-12-31 nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas 534,61 Eur (1845,92 Lt). Pareiškėja atsakovei siuntė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (b. l. 3-7).

Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad yra nekilnojamojo turto objekto, savininkas, tačiau šiuo adresu negyvena ir nevykdo veiklos, todėl jokios komunalinės atliekos negali susidaryti, be to, prie jam priklausančios valdos nėra šiukšliadėžės ir jam nesuteiktos jokios atliekų tvarkymo paslaugos, su pareiškėja sutartis dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nebuvo sudaryta.

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai ir 2011-11-24 sprendimu Nr. T2-370 patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Pagal Nuostatų 13-14, 14¹ punktus vietinė rinkliava Vietinės rinkliavos mokėtojams apskaičiuojama už kalendorinius metus. Metinė Vietinė rinkliava apskaičiuojama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Metines komunalinių atliekų susikaupimo normas nustato pareiškėjas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų susikaupimo normų nustatymo metodiką. Nustatant komunalinių atliekų susikaupimo normas dalyvauja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus specialistas. Metines komunalinių atliekų susikaupimo normas tvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. Nuostatų 15 punktas numato, kad mokėtina Vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama: tais atvejais, kai Vietinės rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras – metinę Vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto; tais atvejais kai Vietinės rinkliavos administravimo parametras yra turtinis vienetas – mokėtina Vietinės rinkliavos suma yra lygi metinei vietinei rinkliavai; asmenims, įregistravusiems savo veiklą įstatymų nustatyta tvarka ir prekiaujantiems ar teikiantiems paslaugas miesto viešosiose vietose (toliau ? Pardavėjai ar Paslaugų teikėjai) mokėtina Vietinės rinkliavos suma nustatoma vienai prekybos ir (ar) paslaugų teikimo vietai. Pardavėjams ar Paslaugų teikėjams, teikiantiems viešojo maitinimo paslaugas lauko kavinėse, mokėtina Vietinės rinkliavos suma apskaičiuojama nustatytą Vietinę rinkliavą padauginus iš aptarnavimo vietos užimamo ploto. Už nekilnojamojo turto objektą, kuriame nėra kaupiamos komunalinės atliekos ir kurio negalimas naudojimo faktas konstatuojamas pagal KRATC patikros vietoje išvadas, jo savininkui ar naudotojui Vietinė rinkliava neskaičiuojama. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka Vietinės rinkliavos mokėtojams gali būti taikoma kita metinė Vietinė rinkliava. Sprendimą dėl kitos metinės Vietinės rinkliavos taikymo priima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius (Nuostatų 20-21 punktai). Pagal Nuostatų 23-27 punktus Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą (toliau – Mokėjimo pranešimas) suformuoja Pareiškėjas, kuris kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis parengia Mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia Vietinės rinkliavos mokėtojui, išskyrus Pardavėjams ar Paslaugų teikėjams. Mokėjimo pranešimas pateikiamas Vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą arba kitą žinomą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį (išskyrus Pardavėjus ar Paslaugų teikėjus) lygiomis dalimis į pranešime nurodytą sąskaitą: už pirmą ketvirtį – iki kovo 1 d.; už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 1 d.; Pardavėjai ar Paslaugų teikėjai Vietinę rinkliavą sumoka prieš įsigydami leidimą prekiauti ar teikti paslaugas miesto viešosiose vietose. Vietinės rinkliavos mokėtojas turi teisę Vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto, tačiau visais atvejais neturi pažeisti 26 punkte nurodytų terminų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai bei dydžiai, nėra panaikinti ar ginčijami, jie yra galiojantys, todėl bendrovė „Finiens“ privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir mokėti nustatytu laiku ir nustatyto dydžio rinkliavas.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, taip pat yra konstatuota, kad Atliekų tvarkymo įstatymas nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktika. 2006-04-05 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti (atliekų) turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni (atliekų) turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Taigi Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes.

Teismas, įvertinęs ginčo santykio teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Tokias aplinkybes yra konstatavęs ir LVAT administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, formuodamas vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Taigi atsakovės argumentai, kad ji nesinaudoja pareiškėjo teikiamomis paslaugomis, neturi reikšmės, nes pagal Nuostatų reikalavimus vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys komunalinių atliekų, kurie valdo, naudojasi, disponuoja nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje turi nekilnojamąjį turtą – administracinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą - automobilių plovyklą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo reikalavimas mokėti vietinę rinkliavą, kurios dydis sietinas su šio nekilnojamojo turto plotu, yra atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

Atsakovė teigia, kad pareiškėja nepagrindė mokesčio dydžio, mokesčio pagrįstumo, todėl prašymas negali būti tenkinamas. Teismas su tokiais argumentais sutikti negali, nes pareiškėjas į bylą pateikė pažymą (b. l. 3) apie atsakovės skolą dėl vietinės rinkliavos, iš kurios aiškiai matyti atsakovės turimas turtas (administracinis pastatas ir automobilių plovykla, esantys (duomenys neskelbtini)), dėl kurių ginčo nėra, nurodyti šių administracinių pastatų plotai (130,13 m²; 149,87 m²), suformuoti pranešimai dėl mokėjimų, nurodytas įsiskolinimas už paslaugas, kuris sudaro 534,61 Eur (1845,92 Lt). Metinė Vietinė rinkliava administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2010-09-01 iki 2012-12-31 buvo - 1,84 Lt, o automobilių plovyklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 3,68 Lt. Tuo tarpu atsakovė jokių įrodymų dėl Vietinės rinkliavos sumokėjimo nepateikė, apskritai ginčija šį mokestį, nepasinaudojo Nuostatų 20 punktu, kuris numato, jog už nekilnojamojo turto objektą, kuriame nėra kaupiamos komunalinės atliekos ir kurio negalimas naudojimo faktas konstatuojamas pagal pareiškėjos patikros vietoje išvadas, jo savininkui ar naudotojui Vietinė rinkliava neskaičiuojama.

Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnio nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teismui konstatavus, kad ginčo laikotarpiu atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nevykdė, pareiškėjos reikalavimas dėl šios rinkliavos priteisimo laikytinas pagrįstas. Tai jog, atliekų surinkėjo ir tvarkytojo teisės turi būti ginamos priteisinat iš skolininko nesumokėtos rinkliavos dalį, ne kartą pažymėta ir LVAT praktikoje (administracinėse bylose: Nr. A438-160/2013, Nr. A444-1002/2013 ir kt.).

Esant šioms aplinkybėms, tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog pareiškėjos skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, o iš atsakovės pareiškėjai priteistina 534,61 Eur (1845,92 Lt) už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2012-12-31 vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėja nepateikė teismui prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu, todėl prašymas priteisti teismo išlaidas nėra tenkinamas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 4 p., 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Finiens“ pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 534,61 Eur (penkis šimtus trisdešimt keturis eurus ir šešiasdešimt vieną euro centą) nuo 2010-09-01 iki 2012-12-31 nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.