- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-11
- Bylos Nr.
- 1A-482-562-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00675-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė (pirm.), Pavelas Frolovas, Stasys Punys
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nuteistasis
- T. C.
- Advokatai
- Aurelija Vingrienė-Šimkūnienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Jasiūnienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. išteisintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., jam nepadarius veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.
Tuo pačiu nuosprendžiu T. C. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., ir jam skirta 1300 litų (10 MGL) dydžio bauda, tačiau dėl T. C. apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje pagamino netikrą dokumentą, o būtent: A. S., būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. C., iš anksto žinodamas, kad UAB „E“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neužsakinėjo krovinio pervežimo paslaugos ir nepavedė UAB „G“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pervežti krovinio, jam (A. S.) atspausdinus 2009-11-23 vienkartinę krovinio pervežimo sutartį – užsakymą Nr. 1 TH dėl krovinio pervežimo iš Lenkijos Respublikos į Kauną, Lietuvoje ir grafoje „Vežėjas UAB „G“ (duomenys pakeisti) Direktorė L. S.“ pasirašius nurodytos bendrovės direktorės L. S. parašu, 2010-04-19 Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus patalpose, esančiose Gamyklų g. 1, Marijampolėje, jis nurodytą sutartį pateikė T. C., po ko pastarasis, žinodamas, kad nedirba nurodytoje bendrovėje, nėra įgaliotas atstovauti nurodytą bendrovę ir pasirašinėti nurodytos bendrovės direktoriaus vardu, jo (A. S.) nurodymu, grafoje „Užsakovas UAB „E“ (duomenys pakeisti) Direktorius D. P.“ įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė, tokiu būdu patvirtindami vienkartinėje krovinio pervežimo sutartyje – užsakyme įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis dėl krovinio pervežimo, tai yra bendrais veiksmais pagamino netikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. C., iš anksto žinodamas, kad UAB „E“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neužsakinėjo krovinio pervežimo paslaugos ir nepavedė UAB „G“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pervežti krovinio, jam (A. S.) atspausdinus 2010-01-06 vienkartinę krovinio pervežimo sutartį – užsakymą Nr. 1 TH dėl krovinio pervežimo iš Lenkijos Respublikos į Kauną, Lietuvoje ir grafoje „Vežėjas UAB „G“ (duomenys pakeisti) Direktorė L. S.“ pasirašius nurodytos bendrovės direktorės L. S. parašu, 2010-04-19 Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus patalpose, esančiose Gamyklų g. 1, Marijampolėje, jis nurodytą sutartį pateikė T. C., po ko pastarasis, žinodamas, kad nedirba nurodytoje bendrovėje, nėra įgaliotas atstovauti nurodytą bendrovę ir pasirašinėti nurodytos bendrovės direktoriaus vardu, jo (A. S.) nurodymu, grafoje „Užsakovas UAB „E“ (duomenys pakeisti) Direktorius D. P.“ įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė, tokiu būdu patvirtindami vienkartinėje krovinio pervežimo sutartyje – užsakyme įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis dėl krovinio pervežimo, tai yra bendrais veiksmais pagamino netikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. C., iš anksto žinodamas, kad UAB „E“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neužsakinėjo krovinio pervežimo paslaugos ir nepavedė UAB „G“ (duomenys pakeisti), į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pervežti krovinio, jam (A. S.) atspausdinus 2010-01-13 vienkartinę krovinio pervežimo sutartį – užsakymą Nr. 2 TH dėl krovinio pervežimo iš Lenkijos Respublikos į Kauną, Lietuvoje ir grafoje „Vežėjas UAB „G“ (duomenys pakeisti) Direktorė L. S.“ pasirašius nurodytos bendrovės direktorės L. S. parašu, 2010-04-19 Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus patalpose, esančiose Gamyklų g. 1, Marijampolėje, jis nurodytą sutartį pateikė T. C., po ko pastarasis, žinodamas, kad nedirba nurodytoje bendrovėje, nėra įgaliotas atstovauti nurodytą bendrovę ir pasirašinėti nurodytos bendrovės direktoriaus vardu, jo (A. S.) nurodymu, grafoje „Užsakovas UAB „E“ (duomenys pakeisti) Direktorius D. P.“ įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė, tokiu būdu patvirtindami vienkartinėje krovinio pervežimo sutartyje – užsakyme įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis dėl krovinio pervežimo, tai yra bendrais veiksmais pagamino netikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. C., iš anksto žinodamas, kad UAB „E“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neužsakinėjo krovinio pervežimo paslaugos ir nepavedė UAB „G“ (duomenys pakeisti), į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pervežti krovinio, jam (A. S.) atspausdinus 2010-01-27 vienkartinę krovinio pervežimo sutartį – užsakymą Nr. 3 TH dėl krovinio pervežimo iš Lenkijos Respublikos į Kauną, Lietuvoje ir grafoje „Vežėjas UAB „G“ (duomenys pakeisti) Direktorė L. S.“ pasirašius nurodytos bendrovės direktorės L. S. parašu, 2010-04-19 Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus patalpose, esančiose Gamyklų g. 1, Marijampolėje, jis nurodytą sutartį pateikė T. C., po ko pastarasis, žinodamas, kad nedirba nurodytoje bendrovėje, nėra įgaliotas atstovauti nurodytą bendrovę ir pasirašinėti nurodytos bendrovės direktoriaus vardu, jo (A. S.) nurodymu, grafoje „Užsakovas UAB „E“ (duomenys pakeisti) Direktorius D. P.“ įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė, tokiu būdu patvirtindami vienkartinėje krovinio pervežimo sutartyje – užsakyme įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis dėl krovinio pervežimo, tai yra bendrais veiksmais pagamino netikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. C., iš anksto žinodamas, kad UAB „E“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neužsakinėjo krovinio pervežimo paslaugos ir nepavedė UAB „G“ (duomenys pakeisti), į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pervežti krovinio, jam (A. S.) atspausdinus 2010-02-10 vienkartinę krovinio pervežimo sutartį – užsakymą Nr. 4 TH dėl krovinio pervežimo iš Lenkijos Respublikos į Kauną, Lietuvoje ir grafoje „Vežėjas UAB „G“ (duomenys pakeisti) Direktorė L. S.“ pasirašius nurodytos bendrovės direktorės L. S. parašu, 2010-04-19 Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus patalpose, esančiose Gamyklų g. 1, Marijampolėje, jis nurodytą sutartį pateikė T. C., po ko pastarasis, žinodamas, kad nedirba nurodytoje bendrovėje, nėra įgaliotas atstovauti nurodytą bendrovę ir pasirašinėti nurodytos bendrovės direktoriaus vardu, jo (A. S.) nurodymu, grafoje „Užsakovas UAB „E“ (duomenys pakeisti) Direktorius D. P.“ įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė, tokiu būdu patvirtindami vienkartinėje krovinio pervežimo sutartyje – užsakyme įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis dėl krovinio pervežimo, tai yra bendrais veiksmais pagamino netikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. C., iš anksto žinodamas, kad UAB „E“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neužsakinėjo krovinio pervežimo paslaugos ir nepavedė UAB „G“ (duomenys pakeisti), į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pervežti krovinio, jam (A. S.) atspausdinus 2010-02-24 vienkartinę krovinio pervežimo sutartį – užsakymą Nr. 5 TH dėl krovinio pervežimo iš Lenkijos Respublikos į Kauną, Lietuvoje ir grafoje „Vežėjas UAB „G“ (duomenys pakeisti) Direktorė L. S.“ pasirašius nurodytos bendrovės direktorės L. S. parašu, 2010-04-19 Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus patalpose, esančiose Gamyklų g. 1, Marijampolėje, jis nurodytą sutartį pateikė T. C., po ko pastarasis, žinodamas, kad nedirba nurodytoje bendrovėje, nėra įgaliotas atstovauti nurodytą bendrovę ir pasirašinėti nurodytos bendrovės direktoriaus vardu, jo (A. S.) nurodymu, grafoje „Užsakovas UAB „E“ (duomenys pakeisti) Direktorius D. P.“ įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė, tokiu būdu patvirtindami vienkartinėje krovinio pervežimo sutartyje – užsakyme įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis dėl krovinio pervežimo, tai yra bendrais veiksmais pagamino netikrą dokumentą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. C., iš anksto žinodamas, kad UAB „E“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neužsakinėjo krovinio pervežimo paslaugos ir nepavedė UAB „G“ (duomenys pakeisti), į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pervežti krovinio, jam (A. S.) atspausdinus 2010-03-15 vienkartinę krovinio pervežimo sutartį – užsakymą Nr. 6 TH dėl krovinio pervežimo iš Lenkijos Respublikos į Kauną, Lietuvoje ir grafoje „Vežėjas UAB „G“ (duomenys pakeisti) Direktorė L. S.“ pasirašius nurodytos bendrovės direktorės L. S. parašu, 2010-04-19 Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus patalpose, esančiose Gamyklų g. 1, Marijampolėje, jis nurodytą sutartį pateikė T. C., po ko pastarasis, žinodamas, kad nedirba nurodytoje bendrovėje, nėra įgaliotas atstovauti nurodytą bendrovę ir pasirašinėti nurodytos bendrovės direktoriaus vardu, jo (A. S.) nurodymu, grafoje „Užsakovas UAB „E“ (duomenys pakeisti) Direktorius D. P.“ įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė, tokiu būdu patvirtindami vienkartinėje krovinio pervežimo sutartyje – užsakyme įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis dėl krovinio pervežimo, tai yra bendrais veiksmais pagamino netikrą dokumentą.
Tokiais savo veiksmais A. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.
A. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: A. S., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad UAB „G“ (duomenys pakeisti) ir UAB „E“ (duomenys pakeisti) nebuvo sudarytos vienkartinės krovinių pervežimo sutartys – užsakymai, UAB „E“ (duomenys pakeisti) neužsakinėjo krovinio pervežimo paslaugų ir nepavedė UAB „G“ (duomenys pakeisti) pervežti krovinių, tarp UAB „E“ (duomenys pakeisti) ir UAB „G“ (duomenys pakeisti) nebuvo sudarytos vienkartinės krovinių pervežimo sutartys – užsakymai, jam ir T. C. bendrais veiksmais pagaminus žinomai netikrą dokumentą – 2010-03-15 vienkartinę krovinio pervežimo sutartį – užsakymą Nr. 6 TH dėl krovinių pervežimo iš Lenkijos Respublikos į Kauną, Lietuvoje, jis 2011 m., tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė žinomai suklastotą nurodytą 2010-03-15 sutartį – užsakymą Nr. 6 TH bei kitą su užsakymu susijusią informaciją advokatei Aurelijai Vingrienei-Šimkūnienei, kuri nežinodama A. S. nusikalstamų ketinimų, paruošė pretenziją dėl 31 234,12 Lt nuostolių atlyginimo UAB „G“ (duomenys pakeisti) ir nurodytą pretenziją pateikė UAB „E“ (duomenys pakeisti) reikalaudama apmokėti 31 234,12 Lt nuostolius, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, kadangi UAB „E“ (duomenys pakeisti) nurodytą pinigų sumą apmokėti atsisakė ir su pareiškimu kreipėsi į policiją, tokiu būdu jis pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą, 31 234,12 Lt vertės, turtą.
Tokiais savo veiksmais A. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, A. S. išteisino vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., jam nepadarius veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Jurgita Jasiūnienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendį dalyje dėl A. S. ir pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d. bei nuteisti 30 MGL dydžio (3900 Lt) bauda; pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteisti 40 MGL dydžio (5200 Lt) bauda; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą; nuosprendžio dalį dėl T. C. palikti nepakeistą. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, vertindamas juos selektyviai ir teikdamas pirmenybę kaltinamojo A. S., neprivalančio duoti prieš save teisingų parodymų, gynybinei pozicijai, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįsta išteisinamąjį nuosprendį.
Prokurorė pažymi, jog priimdamas nuosprendį, teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo A. S. parodymai yra patikimi ir jais remiantis galima daryti išvadas dėl kaltinamųjų atsakomybei svarbių aplinkybių, tačiau, pasak prokurorės, tokia teismo nuostata yra neteisinga ir nepagrįsta. Kaltinamasis A. S., duodamas parodymus, pastoviai juos keitė - tyrimo pradžioje apklausiamas liudytoju A. S. tvirtino, kad visos vienkartinės pervežimo sutartys buvo sudarytos sutartyse nurodytu laiku ir jo akivaizdoje pasirašytos „G“ (duomenys pakeisti) direktorės L. S. bei T. C.. Vėliau, byloje atlikus specialisto tyrimą, bei nustačius, kad sutartyse yra ne L. S., o jo parašas, jis parodymus pakeitė ir nurodė, kad sutartyse pasirašė jis pats, o sutartys buvo pasirašytos vėliau atgaline data. Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 04-1-705-10 dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestintomis prekėmis, duodamas parodymus A. S. net neužsiminė, kad krovinys buvo gabenamas pagal UAB „E“ (duomenys pakeisti) užsakymą, o šioje byloje jau teigė, kad buvo įsitikinęs, jog krovinius gabeno UAB „E“ (duomenys pakeisti) užsakymu. Pasak prokurorės, kadangi A. S. parodymai pastoviai kito, kintant byloje išaiškintoms aplinkybėms, todėl jie turėtų būti vertinami kritiškai.
Prokurorė atkreipia dėmesį, kad, nors T. C. parodymai buvo nuoseklūs - nekito nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, vertindamas T. C. parodymus teismas nepagrįstai nusprendė remtis tik tais T. C. parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai. Vadovaudamasis, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 04-1-705-10, apklausiamas liudytoju T. C. nurodė, kad niekur nedirba, tačiau padeda UAB „E“ (duomenys pakeisti) dirbančiam draugui, o apklausiamas teisme šioje byloje T. C. neigė savo sąsajas su UAB „E“ (duomenys pakeisti), teismas šališkai atmetė jo parodymus, kaip nepatikimus, tačiau kaip patikimais rėmėsi kito kaltinamojo parodymais, nors jie tiek tyrimo, tiek nagrinėjimo teisme metu kito. Prokurorė mano, kad teismas įrodymus vertino selektyviai ir atsietai vienas nuo kito, pirmenybę teikdamas kaltinamajam A. S. palankiems įrodymams bei nemotyvuotai atmesdamas kitus.
Prokurorė pažymi, kad teismas nepagrįstai patikėjo kaltinamojo A. S. parodymais, kad jis sutartyse - užsakymuose nurodė UAB „E“ (duomenys pakeisti) kaip užsakovę todėl, kad T. C. sakė, jog dirba UAB „E“ (duomenys pakeisti) ir kad krovinius vežti reikės jos užsakymu. Anot A. S., jis pažinojo T. C., kuris anksčiau yra dirbęs jo įmonėje vairuotoju - ekspeditoriumi, todėl jis neturėjo pagrindo netikėti T. C. ir imtis veiksmų patikrinti jo įgaliojimus atstovauti UAB „E“ (duomenys pakeisti). Tačiau prokurorė nurodo, kad iš byloje surinktų įrodymų aiškiai matyti, jog pirmieji UAB „G“ (duomenys pakeisti) pervežimai pagal T. C. prašymą buvo atlikti 2009-11-23, 2010-01-06, 2010-01-13, o iš Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus sprendimo matyti, kad UAB „E“ (duomenys pakeisti) į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą buvo įregistruota tik nuo 2010-01-15, todėl T. C. negalėjo A. S. tikinti, kad dirba UAB „E“ (duomenys pakeisti), o A. S. jokiu būdu negalėjo pagrįstai manyti, kad krovinius gabeno UAB „E“ (duomenys pakeisti) užsakymu, kadangi tokia įmonė tuo metu dar apskritai neegzistavo.
Prokurorė atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į sutarčių klastojimo motyvus ir konstatavo, kad BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis numato tik tyčinę kaltės formą, kai kaltininkas suvokia, kad įrašo į tikrą dokumentą žinomai melagingas žinias, kurios iškreips dokumento tikrumą, ir nori taip veikti, tuo tarpu A. S. veiksmuose nėra šio požymio. Teismas T. C. pripažino kaltu dėl vienkartinio pervežimo sutarčių klastojimo, o A. S. išteisino, tačiau, pasak prokurorės, akivaizdu, kad T. C. neturėjo jokio asmeninio motyvo bei tikslo klastoti šias sutartis, jis tai padarė paprašytas A. S., kadangi šių sutarčių reikėjo pastarajam, kad jas pateiktų pareigūnams ir atgautų sulaikytą UAB „G“ (duomenys pakeisti) priklausantį vilkiką. Kaip nustatyta tyrimu, visos vienkartinio pervežimo sutartys buvo sudarytos atgaline data ir pasirašytos 2010-04-19 Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus patalpose, esančiose Gamyklų g. 1, Marijampolėje. Prokurorė nurodo, kad sutarčių pasirašymo tikslą jau ikiteisminio tyrimo pradžioje bei teisme nurodė kaltinamasis T. C.: vienkartinės pervežimo sutartys buvo pasirašomos tam, kad būtų galima pateikti jas šios tarnybos pareigūnams į ikiteisminio tyrimo medžiagą ir iš muitinės atgauti sulaikytą vilkiką. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytojas D. P. patvirtino šią versiją girdėjęs iš T. C.. Vėliau ir pats kaltinamasis A. S. pripažino, kad sutartys buvo pasirašytos tik 2010-04-19 muitinės tarnybos patalpose jam paprašius, kad T. C. pasirašytų sutartis kaip „E“ (duomenys pakeisti) ekspeditorius.
Prokurorė pažymi, kad T. C. parodė, jog jis niekada A. S. nesakė, kad dirba UAB „E“ (duomenys pakeisti) ir atstovauja nurodytą bendrovę. 2009 m. vasarą ar rudenį į jį kreipėsi vyriškis ir pasakė, kad jam reikalingas transportas vežti chemijos produkciją iš Lenkijos į Lietuvą. Apie tai jis pasakė A. S.. Pastarasis sutiko vežti krovinius ir paklausė, koks apmokėjimas, jis pasakė, kad grynais, tuomet A. S. sutiko. Visus dokumentus, kokių reikia krovinių pervežimui, tvarkydavo A. S.. Prokurorė nurodo, kad šie T. C. parodymai buvo nuoseklūs, nekito nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Šiuos T. C. parodymus patvirtina ir baudžiamosios bylos Nr. 04-l-705-10 medžiaga. Ši byla yra išnagrinėta Kauno apygardos teisme ir A. J. pripažintas kaltu neteisėto disponavimo akcizais apmokestintomis prekėmis (nuosprendis įsiteisėjęs), t. y. nustatyta, kad būtent jo, o ne „E“ (duomenys pakeisti) užsakymu „G“ (duomenys pakeisti) gabeno krovinius. Šioje byloje duodami parodymus, tiek pats A. S., tiek kiti liudytojai - vairuotojai net neužsiminė, kad krovinys buvo gabenamas pagal UAB „E“ (duomenys pakeisti) užsakymą. Taip pat krovinį gabenę UAB „G“ (duomenys pakeisti) vairuotojai atpažino A. J. kaip krovinio priėmėją.
Prokurorė pažymi, kad jokių dokumentų, įrodančių, kad UAB „G“ (duomenys pakeisti) gabeno krovinius UAB „E“ (duomenys pakeisti) užsakymu, nepateikta. UAB „G“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje nėra atspindėta (neišrašytos sąskaitos faktūros, nėra CMR), kad buvo suteiktos kokios nors paslaugos UAB „E“ (duomenys pakeisti) ir pastaroji įmonė yra skolinga UAB „G“ (duomenys pakeisti). Iš UAB „E“ (duomenys pakeisti) pateiktų 2009-12-05 - 2010-03-15 laikotarpio gautų sąskaitų išrašo matyti, kad UAB „G“ (duomenys pakeisti) jokių sąskaitų už atliktus pervežimus UAB „E“ (duomenys pakeisti) nepateikė. Iš 2010-03-10 krovinio važtaraščio (CMR) matyti, kad gabento krovinio gavėjas yra T. M., o ne UAB „E“ (duomenys pakeisti). Pasak prokurorės, iš surinktų įrodymų matyti, kad tarp UAB „G“ (duomenys pakeisti) bei UAB „E“ (duomenys pakeisti) nebuvo atlikta jokių realių sandorių bei suteikta paslaugų, todėl A. S. negalėjo atgaline data pasirašyti minėtų sutarčių bei pateikti jų muitinės pareigūnams ir vėliau šių sutarčių pagrindu pateikti pretenzijos UAB „E“ (duomenys pakeisti). Todėl prokurorė mano, kad konstatuoti, jog šių sutarčių pasirašymas bei pateikimas muitinės pareigūnams į ikiteisminio tyrimo medžiagą, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, būtų neteisinga.
Prokurorė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo motyvai, kad A. S. negalėjo tikėtis, jog UAB „E“ (duomenys pakeisti) jam sumokės pagal pretenziją ir nekels klausimų dėl pretenzijos pagrįstumo, todėl akivaizdu, kad A. S. sukčiavimo schema nuo pat pradžių buvo pasmerkta žlugti, todėl konstatuotina, kad A. S. elgėsi sąžiningai ir nepadarė veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., yra niekuo nepagrįsti ir šališki. Prokurorė pažymi, kad A. S. vieną kartą sėkmingai jau panaudojęs suklastotas vienkartinio pervežimo sutartis, t. y. pateikęs muitinės pareigūnams bei atgavęs sulaikytą vilkiką, turėjo pagrindo manyti, kad galbūt pavyks ir kitą kartą. Pasak prokurorės, nusikaltimo nepasiteisinimo schema dar neįrodo, kad asmuo elgėsi sąžiningai ir nepadarė nusikalstamos veikos. Tokie A. S. veiksmai galėjo sukelti UAB „E“ (duomenys pakeisti) didelių finansinių nuostolių ir buvo nebaigti nuo kalinamojo valios nepriklausančių aplinkybių. Prokurorė mano, kad tokie A. S. veiksmai vertintini kaip nusikalstamos veikos pagal BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis A. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Jasiūnienės apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką, taikydamas BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmes išvadas apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Atsižvelgdama į BPK 20 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles ir jų turinio aiškinimą teismų praktikoje bei pagal paduotą apeliacinį skundą patikrinusi prašomą panaikinti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudarančių faktų nustatymo laikytinos pagrįstomis išsamiu ir nešališku BPK numatyta tvarka gautų įrodymų išnagrinėjimu ir jų visumos vertinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir A. S. dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. pagrįstai išteisino jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 182 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Šalies argumentai
Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad A. S. parodymai pastoviai kito, kintant byloje išaiškintoms aplinkybėms, todėl jie turėtų būti vertinami kritiškai. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad, nors T. C. parodymai buvo nuoseklūs - nekito nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, vertindamas T. C. parodymus teismas nepagrįstai nusprendė remtis tik tais T. C. parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai. Prokurorė mano, kad teismas įrodymus vertino selektyviai ir atsietai vienas nuo kito, pirmenybę teikdamas A. S. palankiems įrodymams bei nemotyvuotai atmesdamas kitus. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors A. S. parodymai tam tikra apimtimi yra nenuoseklūs, t. y. jo parodymai kito dalyje dėl vienkartinių krovinio pervežimo sutarčių – užsakymų sudarymo aplinkybių ir laiko, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje savo išvadas grindė ne vien tik išteisintojo A. S. parodymais, tačiau ir byloje esančia medžiaga, taip pat kitų liudytojų parodymais, t. y. teismas A. S. parodymus vertino visų byloje tirtų aplinkybių ir įrodymų kontekste. Nors prokurorė nurodo, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 04-1-705-10 dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestintomis prekėmis, duodamas parodymus A. S. net neužsiminė, kad krovinys buvo gabenamas pagal UAB „E“ (duomenys pakeisti) užsakymą, o šioje byloje jau teigė, kad buvo įsitikinęs, jog krovinius gabeno UAB „E“ (duomenys pakeisti) užsakymu, tačiau pažymėtina, kad minėtoje baudžiamojoje byloje šis klausimas iš viso nebuvo nagrinėjamas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad kitoje byloje A. S. davė kitokius parodymus nei šioje. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad A. S. ir T. C. iš esmės nurodė panašias faktines aplinkybes, tačiau dalyje jų parodymai neatitinka vieni kitų. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad T. C. parodymai buvo nuoseklūs. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-705-10 apklausiamas liudytoju 2010-04-19 T. C. nurodė, kad niekur nedirba, tačiau padeda savo draugui, kuris vadovauja UAB „E“ (duomenys pakeisti). Paaiškino, kad padeda minėtai įmonei gauti užsakymus, dėl to gauna nedidelį atlygį. T. C. taip pat nurodė, kad kai būna reikalinga didesnė transporto priemonė, jis kreipiasi į UAB „G“ (duomenys pakeisti), su kuriais jie bendradarbiauja. Paaiškino, kad užsakymus UAB „G“ (duomenys pakeisti) siųsdavo UAB „E“ (duomenys pakeisti) vardu (T. 2., b. l. 4-7). Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme T. C. neigė savo sąsajas su UAB „E“ (duomenys pakeisti). Vadovaudamasis šiais argumentais, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė T. C. parodymų teisingumą dalyje dėl jo sąsajų su UAB „E“ (duomenys pakeisti) ir A. S. įsitikinimo bendradarbiaujant per T. C. su UAB „E“ (duomenys pakeisti), vertinti tik visų bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų kontekste.
Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai patikėjo kaltinamojo A. S. parodymais, kad jis sutartyse - užsakymuose nurodė UAB „E“ (duomenys pakeisti) kaip užsakovę todėl, kad T. C. sakė, jog dirba UAB „E“ (duomenys pakeisti) ir kad krovinius vežti reikės jos užsakymu. Prokurorė nurodo, kad iš byloje surinktų įrodymų aiškiai matyti, jog pirmieji UAB „G“ (duomenys pakeisti) pervežimai pagal T. C. prašymą buvo atlikti 2009-11-23, 2010-01-06, 2010-01-13, o iš Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus sprendimo matyti, kad UAB „E“ (duomenys pakeisti) į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą buvo įregistruota tik nuo 2010-01-15, todėl T. C. negalėjo A. S. tikinti, kad dirba UAB „E“ (duomenys pakeisti), o A. S. jokiu būdu negalėjo pagrįstai manyti, kad krovinius gabeno UAB „E“ (duomenys pakeisti) užsakymu, kadangi tokia įmonė tuo metu dar apskritai neegzistavo. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „E“ (duomenys pakeisti) juridinių asmenų registre buvo registruota 2009-12-07 (T. 1., b. l. 39-40), todėl šiuo atveju įmonės registravimo Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registre data nepaneigia pačios įmonės egzistavimo fakto. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nustatė, kad T. C., apklausiamas kaip liudytojas prisipažino, kad bendradarbiavo su UAB „E“ (duomenys pakeisti), kad jį ir UAB „E“ (duomenys pakeisti) direktorių D. P. siejo draugiški santykiai, taip pat byloje nustatyta, kad T. C. tarpininkavo UAB „G“ (duomenys pakeisti) ir UAB „E“ (duomenys pakeisti) 2010-02-01 pasirašant krovinio pervežimo sutartį užsakymą Nr. 1-2010/02 (T. 1, b. l. 2). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad A. S. pagrįstai tikėjo per T. C. sudarantis sutartis su UAB „E“ (duomenys pakeisti). Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad visos vienkartinės krovinio pervežimo sutartys – užsakymai buvo pasirašytos atbuline data 2010-04-19 Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriuje, todėl A. S. netikrino, kada tiksliai UAB „E“ (duomenys pakeisti) buvo registruota. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „E“ (duomenys pakeisti) direktorius D. P. paaiškino, kad dokumentus dėl įmonės steigimo jis sutvarkė per pora mėnesių (T. 2., b. l. 197). Atsižvelgiant į tai, kad T. C. ir UAB „E“ (duomenys pakeisti) direktorius buvo geri pažįstami, T. C. galėjo žinoti apie ketinimą įkurti UAB „E“ (duomenys pakeisti) ir šiomis žiniomis pasinaudoti suklaidindamas A. S. dėl savo bendradarbiavimo su UAB „E“ (duomenys pakeisti).
Prokurorė apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sutarčių klastojimo motyvus. Pasak prokurorės, akivaizdu, kad T. C. neturėjo jokio asmeninio motyvo bei tikslo klastoti šias sutartis, jis tai padarė paprašytas A. S., kadangi šių sutarčių reikėjo pastarajam, kad jas pateiktų muitinės pareigūnams ir atgautų sulaikytą UAB „G“ (duomenys pakeisti) priklausantį vilkiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje tokių įrodymų nesurinkta. Aplinkybė, kad UAB „G“ (duomenys pakeisti) turėjo pateikti Muitinės kriminalinei tarnybai rašytines krovinių pervežimų sutartis ir šiuo tikslu A. S., atstovaudamas UAB „G“ (duomenys pakeisti) interesus, ėmėsi iniciatyvos įforminti atliktus pervežimus pasirašant sutartis, negali būti pagrindas išvadai, kad A. S. tyčia pasirašė sutartis su T. C., žinodamas, kad jis neatstovauja UAB „E“ (duomenys pakeisti). Tikslas pateikti Muitinės kriminalinei tarnybai rašytines sutartis nėra neteisėtas. Pasirašydamas šias sutartis, A. S. buvo įsitikęs, kad T. C. veikia kaip UAB „E“ (duomenys pakeisti) atstovas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, rašytinės sutarties formos nesilaikymas sudarant sutartį ir vėlesnis jos įforminimas raštu nesukelia baudžiamosios atsakomybės, nes išreiškia tikruosius žodžiu sudarytos sutarties šalių ketinimus. Ir šiuo atveju jokios reikšmės neturi motyvai, kodėl vežimo dokumentai nebuvo surašomi prieš atliekant veiksmus.
Šalies argumentai
Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 04-l-705-10, kurioje A. J. pripažintas kaltu neteisėto disponavimo akcizais apmokestintomis prekėmis (nuosprendis įsiteisėjęs), nustatyta, kad būtent jo, o ne UAB „E“ (duomenys pakeisti) užsakymu UAB „G“ (duomenys pakeisti) gabeno krovinius. Pasak prokurorės, šioje byloje duodami parodymus, tiek pats A. S., tiek kiti liudytojai - vairuotojai net neužsiminė, kad krovinys buvo gabenamas pagal UAB „E“ (duomenys pakeisti) užsakymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai taip pat nepatvirtina A. S. kaltės turėjus tikslą suklastoti anksčiau minėtas sutartis. Pažymėtina, kad minėtoje baudžiamojoje byloje šis klausimas iš viso nebuvo nagrinėjamas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad kitoje byloje A. S. davė kitokius parodymus nei šioje. Atkreiptinas dėmesys, kad svarbu ne tai, ką A. S. suprato buvus krovinio pervežimo užsakovu Kauno apygardos teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau sutarčių pasirašymo metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sutarčių pasirašymo metu A. S. nesuprato, kad krovinių pervežimo užsakovu nėra UAB „E“ (duomenys pakeisti), todėl A. S. negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, kad jokių dokumentų, įrodančių, kad UAB „G“ (duomenys pakeisti) gabeno krovinius UAB „E“ (duomenys pakeisti) užsakymu, nepateikta. UAB „G“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje nėra atspindėta (neišrašytos sąskaitos faktūros, nėra CMR), kad buvo suteiktos kokios nors paslaugos UAB „E“ (duomenys pakeisti) ir pastaroji įmonė yra skolinga UAB „G“ (duomenys pakeisti). Pasak prokurorės, iš surinktų įrodymų matyti, kad tarp UAB „G“ (duomenys pakeisti) bei UAB „E“ (duomenys pakeisti) nebuvo atlikta jokių realių sandorių bei suteikta paslaugų, todėl A. S. negalėjo atgaline data pasirašyti minėtų sutarčių bei pateikti jų muitinės pareigūnams ir vėliau šių sutarčių pagrindu pateikti pretenzijos UAB „E“ (duomenys pakeisti). Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad pervežimai neatsispindėjo UAB „G“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje, nepaneigia krovinių pervežimo fakto, kuris byloje yra neginčijamas. Jeigu UAB „G“ (duomenys pakeisti) netinkamai tvarkydama buhalterinę apskaitą pažeidė įstatymų reikalavimus, tai turėtų būti nustatoma atskiro tyrimo metu. Be to, krovinių pervežimo apskaitymo klausimas niekaip nesusijęs su A. S. sąžiningu suklydimu dėl krovinio pervežimo užsakovo asmens.
Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad A. S. vieną kartą sėkmingai jau panaudojęs suklastotas vienkartinio pervežimo sutartis, t. y. pateikęs muitinės pareigūnams bei atgavęs sulaikytą vilkiką, turėjo pagrindo manyti, kad galbūt pavyks ir kitą kartą. Pasak prokurorės, nusikaltimo nepasiteisinimo schema dar neįrodo, kad asmuo elgėsi sąžiningai ir nepadarė nusikalstamos veikos. Prokurorė mano, kad tokie A. S. veiksmai galėjo sukelti UAB „E“ (duomenys pakeisti) didelių finansinių nuostolių ir buvo nebaigti nuo kalinamojo valios nepriklausančių aplinkybių. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. S. kaltinimai jam pasikėsinus sukčiauti yra neįrodyti, taip pat yra teisinga. Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. kreipimasis į UAB „E“ (duomenys pakeisti) su pretenzija prašant padengti dėl transporto priemonės sulaikymo atsiradusias išlaidas, patvirtino, kad A. S. buvo įsitikinęs, jog sutartis jis sudarė būtent su UAB „E“ (duomenys pakeisti). Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu A. S. būtų žinojęs, kad T. C. neatstovauja UAB „E“ (duomenys pakeisti) ir jeigu jis būtų ėmęsis veiksmų įkalbėti T. C. tyčia klastoti dokumentą, jis šio dokumento nebūtų sąmoningai pateikęs UAB „E“ (duomenys pakeisti), nes tai reikštų nusikalstamos veikos išaiškėjimą. Pažymėtina, jog sutarčių pateikimas asmeniui, kuris žino, kad šių sutarčių nepasirašinėjo, išviešina nusikalstamą veiką ir neturi jokių perspektyvų. Daroma išvada, kad A. S. nebandė panaudoti apgaulės UAB „E“ (duomenys pakeisti) atžvilgiu, dėl pretenzijos parengimo kreipėsi į advokatus.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. S. nepadarė BK 300 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir patraukti A. S. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Jasiūnienės apeliacinį skundą atmesti.