Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. K., jos atstovei advokatei E. Povilaitienei, valstybinės institucijos, duodančios išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui, neatvykus atsakovui K. N., gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui K. N. dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo priešinį ieškinį ieškovei dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dalyvaujant valstybinei institucijai, duodančiai išvadą byloje - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui (toliau – ŠVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Faktinės bylos aplinkybės.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė teismui prašymą ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas išklausęs bylos dalyvių nuomonę dėl atsakovo prašymo nusprendė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Anot G. K., įsiskolinimų už komunalines paslaugas nėra. Jos tėvai neima nuomos mokesčio, nes šiuo metu G. K. pajamas per mėnesį sudaro išmoka už vaiką (28.50 Eur) ir vaiko priežiūros išmoka (221,36 Eur).

Vaikas rimtų sveikatos problemų neturi, skiepytas pagal amžių. Profilaktiškai, ar susirgus nuvežamas pas gydytoją A. M., Dainų sveikatos priežiūros centre.

Pasak G. K., sūnaus D. N. išlaikymui K. N., gim. (duomenys neskelbtini), šių metų gegužės mėnesį sumokėjo 50 Eur, du kartus nuo 2017 m. birželio mėnesio aplankė vaiką, atnešė rūbelių ir sauskelnių. Moters teigimu K. N. yra abejingas šeimai (jai ir vaikui), atsiskyręs nuo šeimos rūpesčių jis buvo ir iki vaiko gimimo.

Apsilankymo metu nustatyta, jog G. K. šeimos gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos nepilnamečiui vaikui D. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyventi.

Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją, į nepilnamečio vaiko D. N., gim. (duomenys neskelbtini), interesų pirmumą, susipažinęs su ieškiniu ir pridedamais dokumentais, apsilankęs nepilnamečio vaiko D. N. ir jo motinos G. K. gyvenamojoje vietoje, mano, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei išlaikymo dydžio klausimus tikslinga spręsti teismo proceso metu išklausius Ieškovės ir Atsakovo argumentus bei pasiūlymus.

Vadovaujantis CPK 252 str., galutinę išvadą šioje byloje Skyrius pateiks teismo posėdžio metu po įrodymų ištyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys ir atsakovo priešinis ieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos (konstitucinės doktrinos požiūriu ir dėl asmenų nesudariusių santuokos) santykių, nagrinėjimo ypatumus, nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą. Šios ankščiau nurodytos teisinės nuostatos turi įtakos ir šioje byloje teismui priimant sprendimą dėl ieškovo (ės) ieškinio reikalavimų atsakovui.

Ieškovė ir atsakovas prašė nustatyti tokią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, kokią nurodė savo procesiniuose dokumentuose. Tačiau teismas į šiuos jų prašymus atsižvelgia tik iš dalies, kadangi kol kas būtina atsižvelgti į vaiko amžių, jo psichofizines savybes ir kitus faktorius, turinčius įtakos vaiko bendravimui su tėvu. Nors konstatuotina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtina riboti atsakovo bendravimo su vaiku laiką, tačiau ir šiuo atveju pripažintina, kad didesnę buvimo su vaiku laiko dalis tenka ieškovei, nes sūnus gyvena kartu su motina. Tokiu atveju kalbėti apie šalių bendravimo su vaiku laiko atžvilgiu tolygią trukmę nėra prasmės.

Pažymėtina, kad teismas privalo įtvirtinti mechanizmus, šalinančius bet kokią galimybę pasinaudoti vaiku, tėvams sprendžiant tarpusavio ginčus. Dėl to teismas konstatuoja, kad šioje byloje taip pat egzistuoja ši problema ir ji spręstina atsižvelgiant į ankščiau paminėtus argumentus.

Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti šalių pareikštus reikalavimus, juos keisti ar papildyti. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant reikalavimus dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, šalių pateikta teismui bendravimo su vaiku tvarka keistina ir papildytina – pirmiausia, suteikiant atsakovui galimybę daugiau dalyvauti vaiko auklėjime, dėl ko ieškovė sutiko ir ieškinyje. Tuo pačiu keistina ir teismo 2017-09-14 nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi laikinoji tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms atsižvelgtina ir į ieškovės G. K. sutikimą, sudaryti sąlygas atsakovui dalyvauti auklėjant, ugdant ir bendraujant su vaiku, kartu atsižvelgiant ir į vaiko interesus. Tuo pačiu nustatytina, kad ieškovė negali daryti kliūčių atsakovui siekiant gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Taip pat nurodant, jog pati ieškovė irgi turi pateikti atsakovui visą turimą informaciją apie vaiką.

Pripažintina, kad suteiktina atsakovui ir galimybė bendrauti su vaiku tėvo vasaros atostogų metu nepasiimant jo iš vaiko gyvenamosios vietos, o vėliau ir atsakovui daugiau laiko praleidžiant su vaiku, esant ieškovės sutikimui, atsižvelgiant į vaiko interesus. Dėl to atsižvelgiant į vaiko amžių nustatytina, kad atsakovas su vaiku bendrauja savarankiškiau, jeigu vaikas jau gerai pažįsta tėvą, įvertinus kūdikio amžių.

Tuo pačiu teismas nekartodamas tų teisinių argumentų kurie nurodyti 2017-09-14 nutartyje pripažįsta, kad atsakovas negali vengti pareigos vaikui, siekdamas artimesnio bendravimo su juo, todėl privalo kuo dažniau jį lankyti pastarojo gyvenamojoje vietoje, o vaiko motina tuo pačiu turi leisti jam bendrauti ir su artimaisiais giminaičiais, pavyzdžiui, vaiko seneliais iš tėvo pusės ir atsižvelgti į kitus vaiko norus. Ieškovė irgi privalo būti geranoriška, o atsakovo prarastas laikas turi būti jam kompensuojamas kitu ir vaikui patogiu laiku. Pripažintina, kad atsakovas privalo leisti ieškovei švęsti jos gimimo ir Motinos dieną ieškovės pasirinktoje vietoje.

Tačiau nors tenkintinas atsakovo prašymas nekliudyti jam bendrauti su vaikui nuo dabar atsakovės gyvenamojoje vietoje, bet atmestini jo prašymai pasiimti vaiką iš ieškovės kas antrą šeštadienį nuo 9 val. ir jį parvežti tos pačios savaitės sekmadienį 18 val., kadangi kaip jau minėta tam įtakos turi vaiko amžius, jo psichofizinės savybės, o taip pat įtempti tėvų tarpusavio santykiai. Todėl teismas mano, kad visi vaiko ir tėvo bendravimo pakeitimai galimi tik sūnui sulaukus dviejų metų amžiaus, o tuo pačiu atmestinas ir atsakovo prašymas leisti tėvui laisviau bendrauti su vaiku valstybinių švenčių dienomis iki jam sueis dveji metai.

Vėliau šalys įpareigotinos nedaryti kliūčių, siekiant vaikui bendravimo atskirai su kiekvienu iš tėvų ir kitais atvejais, kuomet vaikas bus sulaukęs dvejų metų.

Atskirai paminėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog vaiko emociniai ryšiai su jo tėvu dar nėra nutrūkę, o taip pat pažymėtina, kad ieškovė vaikui sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas jo socialinei raidai. Tačiau tėvui pastoviai vengiant bendrauti su vaiku, jo ir tėvo biologinis ryšys gali nutrūkti, kas vaikui gali padaryti sunkią psichologinę traumą. Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaiko ir tėvo ryšiai dar nenutrūkę, vis dėlto atsakovas privalo pastoviai lankyti vaiką ir su juo nuolat bendrauti, bei stiprinti vaiko ryšius su tėvu. Todėl teismo nuomone tik toks tėvo elgesys užtikrins vaiko geriausių interesų įgyvendinimą, o tuo pačiu nebus paneigiama tėvo teisę turėti galimybę pastoviai bendrauti su vaiku. Savaime suprantama, kad biologinio tėvo ir vaiko nuolatinis bendravimas reikalauja pasiruošimo, todėl reikalingas aktyvus ir supratingas ne tik vaiko motinos, bet ir visų kitų suinteresuotų asmenų (pvz. vaiko teisių apsaugos institucijos) bendradarbiavimas. Teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos neįgyja res judicata galios, todėl vaiko tėvas galės ateityje kreiptis į teismą dėl šios bendravimo tvarkos pakeitimo ar jos panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji yra nustatyta. Atkreiptinas bylos šalių dėmesys, kad teismas sprendime pasisako dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, o ne dėl tėvo bendravimo su vaiku būdo, todėl teismui nėra teisinio pagrindo bendravimo tvarkoje pasisakyti dėl vaiko aplankymo jo ligos metu ar tėvo absoliučios teisės tuo metu matytis su vaiku, kadangi tai įtakos turi vaiką gydančių medikų išvada.

Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, saugodamas vaiko teises ir interesus bei siekdamas išvengti vaiko teisių pažeidimų, išaiškina atsakovui, kad egzistuoja ateityje galimybė panaikinti tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Tuo pačiu teismas siekia perspėti atsakovą ir dėl netinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo.

Pastebėtina, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius irgi turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Teismas mano, kad vaikui sulaukus dviejų metų amžiaus abu tėvai turi geranoriškai susitarti dėl tolesnės tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, tokiu atveju gali būti sudarytas ir jų rašytinis susitarimas. Tėvams negalint tarpusavyje susitarti dėl tėvo bendravimo su vaikų tvarkos ateityje, jie gali kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos skyrių ir tik po to jiems vėl nesusitarus, jų ginčas gali būti sprendžiamas teisme. Dabartiniu metu, ko galima tikėtis iš atsakovo, tai kuo glaudesnio jo ir vaiko tarpusavio bendravimo, kad nenutrūktų jų natūralus ryšys.

Kaip jau minėta, šalių santykiai dėl tėvo bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais tik iš dalies tenkintini šalių reikalavimai dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o kitoje dalyje jie keistini arba atmestini.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. N. yra ieškovės G. K. ir atsakovo K. N. sūnus (8 b. l.). Vaiko tėvai gyvena skyrium ir santuokas jie nėra nesudarę (1-6 b. l.). Ieškovė šiuo metu nedirba, tačiau greitai turės pradėti dirbti, o jos vaikui kol kas yra teikiama tik valstybės parama (82-84, 96 b. l.). Atsakovas dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas (87-90 b. l.). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas turi profesinių įgūdžių. Kadangi atsakovas sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl sūnui reikalingo išlaikymo iš tėvo priteisimo, dėl to teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako (CPK 268 str. 5 d.). Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl sūnaus išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas iki 2017-07-14 nutarties neteikė sūnui reikalingo išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo vengimas vykdyti įstatyminę pareigą, neleidžia ieškovei patenkinti bent minimalių jos ir atsakovo vaiko poreikių, atsižvelgiant į sūnaus poreikius bei šalių turtinę padėtį (10-11, 82-90 b. l.). Be to individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jam reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, o visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo sūnus šiuo metu dar mažametis, tačiau greit lankys ikimokyklinę įstaigą, kurioje sieks realizuoti savo sugebėjimus bei bus ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, jis turi būti sveikas siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat berniukui vystantis gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to svarbi materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo atsisakymas iki 2017-07-14 nutarties priėmimo, teikti vaikui parama dėl jam reikalingo išlaikymo dydžio nebuvo šalių aiškiai apibrėžtas. Nors ieškovės prašomas ir atsakovo siūlomas išlaikymo dydis šiandien nėra pakankamas ir atitinkantis visus minimalius (fiziologinius) vaiko poreikius, tačiau esant ieškovės sutikimui jis kol kas nekeistinas (41-45 b. l.). Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui ir ateityje bus aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai gali būti pripažinta vaiko teisių iš tėvo pusės pažeidimu ir toks šio pažeidimo pobūdis negalės būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog ateityje gali būti vėl sprendžiamas klausimas dėl konkretaus realaus išlaikymo dydžio vaikui nustatymo. CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovas negalės ateityje remtis ta aplinkybe, jog vaiko motinos materialinė (turtinė) padėtis yra daug geresnė nei jo kaip tėvo, todėl ir esą ieškovei turi atitekti didesnė vaiko išlaikymo našta. Toks motyvas galimas tik atsižvelgiant į subjektyvias aplinkybes, kurios susijusios su vaiko tėvu. Vaiko poreikiai savo ruožtu turi įtakos sprendžiant klausimą dėl jam reikalingo išlaikymo dydžio. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, ateityje galės būti laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovo argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė tėvų prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 130 eurų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris reikalingas šalių sūnui iš tėvo, šiandien dar yra pakankamas, atsižvelgiant į ieškovės sutikimą, o tuo pačiu nėra bloginantis atsakovo materialinę padėtį. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnamečiam sūnui reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo sūnaus išlaikymo našta atitektų, pavyzdžiui, valstybei ar vaiko seneliams iš motinos pusės (96 b. l.). Todėl teismas mano, jog atsakovo dabartinė materialinė padėtis objektyviai leidžia priteisti iš jo 130,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas sūnaus vystymuisi. Nors atsakovas šiuo metu nuosavybės teise nevaldo nekilnojamųjų ar kilnojamųjų registruotinų daiktų, tačiau teismui tai nėra kliūtis daryti išvadą, jog jo materialinė padėtis yra bloga (85-90 b. l.). Šis šalių vaiko išlaikymui reikalingas dydis, nustatomas atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į visus su vaiko gyvenimu bei išlaikymu susijusius poreikius (4-5 b. l.). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog būtina nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų dydį per mėnesį.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaiko turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei ieškovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tačiau ieškovė įpareigotina uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui tėvo mokomas mėnesines išmokas.

Atskirai pažymėtina, kad D. N. skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteisto periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. atsakovo darbdavys) arba pats skolininkas. Sprendimas dėl išlaikymo skirto D. N. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas tenkina ir ieškovės prašymą dėl sūnaus D. N. gyvenamosios vietos nustatymo su motina G. K., nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Nors tarp šalių nėra tiesioginio ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad toks prašymas dabartiniu momentu yra susijęs ne tik su šalių, bet ir vaiko interesais, todėl jis tenkintinas. Be to sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveiko, dorovingo, tvirto ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, sūnaus interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (9, 29 b. l.). Tuo pačiu tenkintinas atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę G. K. apie numatomą jos ir D. N. gyvenamosios vietos pasikeitimą informacinių technologijų pagalba informuoti atsakovą K. N., per protingą terminą (CK 1.5 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal LR CPK 93 straipsnio 1, 2 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys ir priešinis ieškinys tenkintini iš dalies, minėtos išlaidos turėtų būti priteisiamos šalims proporcingai atmestai ir patenkintai reikalavimų daliai. Tačiau pažymėtina, kad teismui patenkinus ieškovės ieškinio vieną turtinį ir du neturtinius reikalavimus, tik jai iš atsakovo priteistinos visos su bylinėjimusi teisme susijusios išlaidos. Taip pat iš ieškovės nepriteistina likusi nesumokėta bylinėjimosi išlaidų dalis, kadangi jos prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Teismas atmesdamas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertina jo priešinio ieškinio reikalavimų patenkinimą ne formaliai, o atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų apimtį. Todėl jam iš ieškovės nepriteistina bylinėjimosi išlaidų dalis, tačiau iš jo priteistinos išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą proceso dalyviams (CPK 92 str. 1 d.).

Taip pat teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje (CPK 150 str.).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo priešinį ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Nustatyti atsakovo K. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:

1.1. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą šeštadienį nuo 13 val. iki 16 val. ir sekmadienį nuo 13 val. iki 16 val. motinos G. K. gyvenamojoje patalpoje ir jai dalyvaujant.

1.2. Atsakovas K. N. bendrauja su sūnumi D. N. pagal anksčiau 1.1. punkte nurodyta tvarką iki pastarajam sukaks dveji metai.

1.3. Atsakovo K. N. sūnui D. N. sulaukus dviejų metų, tėvo ir vaiko bendravimas vyksta vaiko nuolatinėje gyvenamojoje arba vaiko tėvų rašytiniu susitarimu kitoje suderintoje vietoje.

1.4. Atsakovo K. N. sūnui D. N. sulaukus dviejų metų, vaiko ir tėvo bendravimas pastarojo vasaros atostogų metu turi būti raštu suderintas su vaiko motina G. K..

1.5. Atsakovas apie savo apsilankymą pas ieškovę dėl bendravimo su sūnumi, turi įspėti vaiko motiną prieš 1 dieną, o apie norą bendrauti su vaiku tėvo vasaros atostogų metu prieš 3 dienas.

1.6. Atsakovas leidžia sūnui, pastarajam sulaukus dviejų metų eiti į draugų gimtadienius, jeigu tai būtų jo bendravimo su vaiku laikas, tačiau prarastas laikas jam turi būti kompensuotas kitu tėvui ir vaikui bei motinai patogiu laiku.

1.7. Atsakovas K. N. sūnui D. N. sulaukus dviejų metų, bendravimo metu įpareigojamas užtikrinti tinkamą vaiko sveikatos priežiūrą.

1.8. Atsakovo K. N. sūnui D. N. sulaukus dviejų metų, tėvo bendravime su vaiku galimi ir atitinkami apribojimai, pvz. K. N. gali paimti vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu to nori pats vaikas, nepaimti vaiko Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną. Jeigu šiomis dienomis atsakovas turės tokią teisę, tuomet jo prarastas laikas jam turi būti kompensuojamas kitu tėvui ir vaikui bei motinai patogiu laiku.

1.9. Įpareigoti ieškovę pranešti atsakovui apie ieškovės ir sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą ir apie kitas aplinkybes, susijusias su vaiku.

2. Priteisti iš atsakovo K. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą.

3. Nustatyti D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pastarosios gyvenamojoje vietoje.

4. Įpareigoti nepilnamečio vaiko D. N. įstatyminę atstovę G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise sūnaus D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo K. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas.

5. Sprendimą dėl išlaikymo D. N. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

6. Priteisti iš atsakovo K. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 47,00 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas pinigines lėšas ir 100, 00 Eur (vieną šimtą eurų) už neturtinio pobūdžio reikalavimą, iš viso: 147,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus).

7. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-07-14 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl laikino išlaikymo D. N. iš atsakovo K. N. priteisimo ir 2017-09-14 nutartį dėl atsakovo K. N. laikinojo bendravimo tvarkos su sūnumi D. N. nustatymo.

8. Priteisti ieškovei G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

9. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo K. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,16 Eur (keturis eurus 16 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą bylos dalyviams.

10. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį ir atsakovo priešinį ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.